biudžetas

Vilniaus „Ryto“ organizacija oficialiai pristatė 2023-2024 finansinių metų biudžeto vykdymo ataskaitą ir paskelbė 2024-2025 metų sezono biudžeto planą, kuris antrą kartą per klubo istoriją perkopė 5 milijonų ribą ir sieks 5 869 000 Eur. Pagrindinės komandos žaidėjų ir trenerių kontraktams, mokesčiams ir agentams bus skirta 2 750 000 Eur.  „Per paskutinius trejus finansinius metus mūsų organizacijos biudžetas išaugo 2 milijonais eurų.

Seimo Audito komitetas pirmadienį nepritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės parengtam 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui.  Už socialdemokratės Rasos Budbergytės išvadą bei siūlymą grąžinti projektą Vyriausybei tobulinti pirmadienį balsavo trys iš penkių dalyvavusių komiteto narių. Du nariai palaikė teisingumo ministrės „laisvietės“ Ewelinos Dobrowolskos išvadą biudžeto projektui pritarti.

Spalį pristatytame valstybės biudžeto projekte 2025–2027 metams Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai bus skiriama 141 mln. eurų, rodo Finansų ministerijos BNS pateikti duomenys. Kitąmet iš viso su pirmininkavimu susijusioms išlaidoms numatyta apie 16,3 mln. eurų, 2026-aisiais – 57,3 mln. eurų, o 2027 metais – 67,4 mln. eurų. Daugiausiai su pirmininkavimu susijusių asignavimų teks Užsienio reikalų ministerijai (URM), ji per trejus metus gaus 81 mln. eurų.

 2025 m. planuojamas deficitas neatitinka perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės keliamų reikalavimų ir Vyriausybės Seimui pateiktas siūlymas dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės netaikymo 2025 m. kelia rizikas ilgalaikiam finansų tvarumui, teigia Valstybės kontrolė (VK). VK pranešime teigiama, kad yra rizika, jog 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas bus didesnis nei 3 proc.

2025-iesiems metams valstybės biudžete, pateiktame Seimui, numatyta vadovėlių įsigijimui skirti 8 milijonais eurų mažiau nei buvo skiriama pastaruosius dvejus metus. Šių lėšų stygius dar labiau apsunkins mokyklų galimybes užtikrinti mokomąją medžiagą kiekvienam moksleiviui. Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) atstovų kreipimesi į valdžios institucijas nurodoma, kad tai drastiškai paveiks ugdymo kokybę.

Dauguma – 52 iš 60 – Lietuvos savivaldybių įtraukia gyventojus į viešųjų lėšų skirstymą bei įgyvendina dalyvaujamuosius biudžetus, antradienį praneša su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Pasak organizacijos, dar trys savivaldybės dalyvaujamuosius biudžetus įgyvendins artimiausiu metu. „Per šešerius dalyvaujamųjų biudžetų metus Lietuvoje išmokome nemažai pamokų ir turime sėkmės istorijų.

Spalio mėnesį pristačius Kauno miesto 2024 m. biudžeto pakeitimus, paaiškėjo, kad šiemetinės pajamos ir asignavimai išaugo 1,46 mln. eurų. Kaip praneša naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, daugiausia, 820 tūkst. eurų, didinama dotacijos plano laikino atokvėpio paslaugai teikti ir administruoti dalis. Kaip rašoma portale, savivaldybė kone 511 tūkst.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarė Irena Segalovičienė sako, jog Seimui kitų metų biudžeto projektą pateikusi Vyriausybė „nepagrįstai stabo“ iki šiol augusį finansavimą gynybai. Patarėjos teigimu, iš esmės privalu užtikrinti ne mažesnį nei šiais metais pasiektą asignavimų lygį. „Šiemet pagaliau peržengėme 3 proc. nuo BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA) gynybos finansavimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateiktame 2025-ųjų metų biudžeto projekte teigia pasigedęs padidinto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). „Pasigedau neapmokestinamojo pajamų dydžio pakėlimo. Tai būtų labai logiška atsižvelgiant į tai, kad norima pagerinti būtent ne apskirtai visų, bet pažeidžiamų visuomenės grupių situaciją“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.  Šalies vadovo skaičiavimais, kitais metais padidinus NPD 50 eurų, tam papildomai reikėtų apie 80 mln.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 2025 m. biudžeto projektą. Vienas iš ryškesnių projekto sprendimų buvo skirti mažiau pinigų keliams ir infrastruktūros tvarkymui. Lietuvoje ir taip kelių darbai, atrodo, nesibaigia, o reikšmingų rezultatų, ypatingai sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose, nepastebima. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, lobisto Šarūno Frolenko teigimu, ši skiriama suma yra istoriškai mažiausia, kokia tik buvo.

Seime ketvirtadienį pateikus pirminį ateinančių metų biudžeto planą, jame numatyta išlaidų krašto apsaugai dalis kol kas siekia 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės lėšas gynybai auginti skolinantis metų eigoje. Politikės teigimu, toks sprendimas biudžeto deficito didinti neturėtų.  „Jau šiais metais skolinomės šalies gynybai, nedidindami šalies deficito.

Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą. Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.). Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) sako, kad 2025 m. valstybės biudžeto projektas iš esmės džiugina – verslas nemato pigaus politinio pataikavimo, turint omenyje, kad projektas reikiamas rinkimų laikotarpiu. Vis dėlto, LVK neigiamai vertina tai, kad kitąmet ketinama skirti mažiau lėšų gynybai nei faktiškai skirta šiais metais, skelbiama LVK pranešime žiniasklaidai.. „Šis biudžetas parodo, kad kai yra politinė valia – Vyriausybė pinigų gali rasti.

Finansų ministerijai pristačius pirminį 2025 m. biudžeto projektą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius nerimauja dėl reikšmingai išaugusių biudžeto išlaidų. Pasak jo, šiuo metu skolinimosi kaina yra aukšta, todėl ilguoju laikotarpiu augs ir skolos aptarnavimo kaina.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė 2025 metų valstybės biudžeto projektui.  Numatoma, kad jo pajamos, palyginti su patvirtintu 2024 metų biudžetu, augs 5,9 proc. (1 mlrd. eurų)  iki 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 11,7 proc. iki 23,02 mlrd. eurų.  Planuojamas biudžeto deficitas kitąmet, kaip ir šiemet, sieks 3 proc., valdžios skola – 43,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 3,8 proc. punkto daugiau nei šiemet.

Vyriausybei baigiant rengti kitų metų valstybės biudžeto projektą, premjerė Ingrida Šimonytė jame nemato daug erdvės „fantazijai ir politikavimui“.  Ministrė pirmininkė pakartojo, kad didelė dalis kitų metų biudžeto pajamų bus skirta Vyriausybės įsipareigojimams – indeksuoti pensijas, didinti pedagogų atlyginimus bei minimalų mėnesio atlygį (MMA), finansuoti gynybą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte bus išlaikomi iki šiol buvę prioritetai bei laikomasi ES numatytos fiskalinės drausmės – neperžengiamas 3 proc. deficitas. Anot jos, Lietuvai svarbu išlaikyti atsakingos šalies įvaizdį ir „nepasileisti plaukų“ prieš rinkimus. „Biudžetas bus teikiamas spalio viduryje, kaip ir numato įstatymai, datos pakankamai aiškiai įrašytos.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daug sprendimų dėl 2025 m. valstybės biudžeto jau yra priima, dėl įsipareigojimų indeksuoti pensijas, skolos aptarnavimo išlaidų bei švietimo susitarimo. Vis tik, anot jos, būsima Vyriausybė turės galimybę taisyti esamo ministrų kabineto pateiktą projektą.

Šiuo metu Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pusfinalyje vyksta įnirtinga kova tarp dviejų Vilniaus miesto komandų – istorinio „Ryto“ klubo ir pirmąjį sezoną Vilniuje žaidžiančios „Wolves“ ekipos.   Pusfinalio serijoje iki 3 pergalių sprendžiasi ne tik kelialapio į LKL finalą likimas. Seriją laimėjusi komanda mažiausiai iki kito pavasario galės pagrįstai vadintis geriausia Lietuvos sostinės krepšinio komanda. Horizonte – ir Vilniaus miesto savivaldybės finansavimo klausimas.

Numačius papildomus valstybės biudžeto pajamų šaltinius šalies gynybai, dėl įprastai kasmet didinamų ilgalaikių išlaidų viešojo sektoriaus deficitas 2025-2027 metais turėtų augti, trečiadienį pareiškė Valstybės kontrolė (VK). „Atlikę vertinimą nustatėme, kad yra rizika, jog deficitas augs net ir priėmus papildomus šaltinius gynybai dėl kasmet didinamų ilgalaikių išlaidų“, – valdžios sektoriaus finansų padėties pristatyme sakė Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Ruk...

„Ignitis grupė“ per praėjusius metus į valstybės biudžetą iš viso pervedė 554,1 mln. eurų mokesčių ir dividendų. Tai – daugiau nei dešimtadaliu daugiau nei per 2022 metus, o nuo tada, kai 2020-ųjų pabaigoje buvo įgyvendintas pirminis viešas akcijų siūlymas, grupės sumokamų mokesčių suma į šalies biudžetą padidėjo daugiau nei du kartus, pastebi bendrovė. „Sėkmingai įgyvendinama bendrovės strategija siekiant sukurti 100 proc.

Rudaminoje veikiantis Vilniaus paukštynas yra didžiausia pagal darbuotojų skaičių gamybinė bendrovė Vilniaus rajone. Bendrovė pastebi, kad ji didelę vertę sukuria ir šalies biudžetui – per metus sumoka apie 13–14 mln. Eur mokesčių. „Dauguma mūsų darbuotojų yra vietos gyventojai. Neretai paukštyne dirba ir keli tos pačios šeimos nariai, kuriems darbas šioje 60 metų veikiančioje įmonėje yra tarsi šeimyninė tradicija.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino 2024 metų biudžetą, kuriame numatytos didesnės kaip 209 mln. eurų išlaidos. Pasak savivaldybės, tai yra 36 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais. „Džiaugiuosi, kad po ilgų diskusijų rastas sutarimas ir taryba patvirtino biudžetą. Nėra paprasta jį suderinti.

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienio posėdyje apsisprendė dėl 2024 metų miesto biudžeto – jo pajamos auga 17,8 proc. iki 587,8 mln. eurų, o išlaidos – 19 proc. iki 680,4 mln. eurų. Biudžeto deficitui siekiant 92,6 mln. eurų, didžiąją dalį jo – 82,5 mln. eurų – planuojama padengti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 mln. eurų – pasiskolinti, nurodoma biudžeto aiškinamajame rašte.

Klaipėdos taryba antradienį pavirtino 2024 metų miesto biudžetą, kuris siekia 329,5 mln. eurų – 37,3 mln. eurų, arba 12,8 proc. daugiau nei patvirtintas 2023-iaisiais. Už biudžetą balsavo 28 tarybos nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Antradienį taryboje pritarta ir strateginiam veiklos planui. Už jį balsavo 19 politikų, susilaikė septyni.  „Noriu padėkoti administracijos darbuotojams, ypatingai rengusiems strateginį planą, biudžetą, valdžių kaitos kontekste, kai nėra labai lengva.

Kauno miesto taryba antradienio posėdyje turėtų apsispręsti dėl 2024 metų miesto biudžeto – jo pajamos auga 17,8 proc. iki 587,8 mln. eurų, o asignavimai – 19 proc. iki 680,4 mln. eurų. Biudžeto deficitui siekiant 92,6 mln. eurų, didžiąją dalį jo – 82,5 mln. eurų – planuojama padengti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 mln. eurų – pasiskolinti, nurodoma savivaldybės tarybai teikiamo biudžeto projekte.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės anksti šeštadienį susitarė dėl biudžeto taisyklių reformų, kuriomis siekiama skatinti investicijas ir kartu kontroliuoti išlaidas. Tekste modernizuojamos dabartinės taisyklės, vadinamos praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje sukurtu Stabilumo ir augimo paktu, pagal kurias šalių skola negali viršyti 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės biudžeto deficitas – 3 procentų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė galės papildomai skolintis gynybai ir tam nereikės tikslinti šių metų valstybės biudžeto, jeigu tai leis jos finansinės galimybės.  Taip ji kalbėjo valdančiųjų „laisviečių“ atstovui, Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui siūlant tikslinti šių metų biudžetą papildomai skolinantis gynybai apie pusę milijardo eurų.

Šiaulių miesto taryba praėjusią savaitę patvirtino 2024-ųjų miesto biudžetą, jis sieks 272 mln. eurų – beveik 20 mln. eurų daugiau nei pernai. Anot Šiaulių savivaldybės, planuojamos pajamos siekia 228,7 mln. eurų, be to, dar įskaičiuotas 32,38 mln. eurų likutis bei numatomos skolintis lėšos – virš 11 mln. eurų. Šiųmetiniame biudžete planuojama surinkti 108,4 mln. eurų mokesčių – beveik penktadaliu daugiau nei buvo planuota 2023 metais. Dotacijų bus siekiama gauti 103,4 mln.

Lietuvoje bręsta nauji mokesčiai, ko gero, visiems gyventojams. Tik jų tikslas ne šiaip lopyti biudžeto skyles, o stiprinti mūsų kariuomenę. Vienas iš variantų, kurį logiškiausiu vadina ir ekonomistai, ir dalis valdančiųjų – PVM tarifo didinimas. Bet tam nepritaria Nausėda – sako mažiausiai uždirbantiems tai būtų papildoma našta ant pečių.  2009-aisiais prie Seimo atėjusi pikta minia sukėlė riaušes ir susigrūmė su Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais.

Vokietijos parlamentas penktadienį pritarė peržiūrėtam 2024 m. biudžetui, kuriuo bus grąžintos griežtos skolos ribos, prieš tai paskelbus šokiruojantį teismo sprendimą, privertusį kanclerį Olafą Scholzą pakeisti savo išlaidų planus. Į 477 mlrd. eurų biudžetą, kuris yra kelis mėnesius trukusių ginčų rezultatas, įtraukta 39 mlrd. eurų naujų paskolų suma.

Kol Ukraina ginasi fronte, Lietuva ieško, iš kur paimti pinigų augantiems gynybos poreikiams. Kokius šaltinius mato finansų ministrė, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Gintarė Skaistė. Po susitikimo Vyriausybėje nuskambėjo tokia žinia, kad jeigu skolintis gynybai Lietuvai per dešimtmetį kainuotų milijardą eurų vien palūkanų. Ar mūsų biudžetas pavežtų tokias sumas, ar vis tiek reikėtų didinti mokesčius tam, kad turėtume iš ko palūkanas susimokėti paskui? Turbūt nemokamų pietų nebūna.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sukvietė politikus ir socialinių partnerių atstovus pasitarti dėl papildomo gynybos finansavimo Lietuvai rengiantis atremti Rusijos grėsmę. Šiais metais Lietuva gynybai skiria 2,75 proc. nuo bendrojo gynybos produkto, kas sudaro 2,09 mlrd. eurų, bet į tai patenka 134,8 mln. eurų laikinų bankų solidarumo lėšų, jų mokėjimas baigsis kitų metų viduryje.

Panevėžio taryba ketvirtadienį patvirtino miesto biudžetą – jo pajamos šiemet augs 9,5 proc. iki 168,4 mln. eurų, išlaidos bus 9,1 proc. didesnės ir sieks beveik 186 mln. eurų.  Kaip pranešė savivaldybė, biudžetas parengtas atsižvelgiant į prioritetines sritis ir remiantis bendra miesto strategija, skiriant finansavimą strateginėms kryptims. Daugiausia lėšų numatyta švietimui – 79,4 mln. eurų, per 28 mln. eurų – investicijoms, taip pat miesto priežiūrai (18,7 mln.

Kauno rajono taryba ketvirtadienį apsispręs dėl šių metų savivaldybės biudžeto. 2024 metais Kauno rajonas numato surinkti virš 183 mln. eurų pajamų, o išleisti beveik 199 mln. eurų. Didžiąją dalį (60,8 proc.) pajamų savivaldybė planuoja surinkti iš pajamų ir pelno mokesčių, apie ketvirtadalį (24,3 proc.) – iš moksleivio krepšelio, likusią dalį sudaro kitos dotacijos, pajamos, turto mokesčiai, Europos Sąjungos parama. Kaip nurodoma tarybos sprendimo projekte, 2024 metais 30 proc.

Po svarstymų Vilniaus miesto taryba patvirtino 1,4 mlrd. Eur siekiantį šių metų sostinės biudžetą, kuris 6,5 proc. – arba 85,6 mln. eurų – didesnis nei 2023 m. patikslintas biudžetas. Pusė savivaldybės išlaidų planuojama skirti švietimui. Taip pat plečiamas socialinių paslaugų tinklas, tvarkomi sporto aikštynai, reikšmingos investicijos skiriamos gatvių tvarkymui. Planuojama, kad šiais metais savivaldybės pajamos sieks 1,242 mlrd. Eur arba 6,5 proc.

Lietuvoje maisto kainos po truputį mažėja – Valstybės duomenų agentūra gruodį užfiksavo mėnesinę defliaciją, vidutinės prekių ir paslaugų kainos per paskutinį metų mėnesį ne kilo, o leidosi puse procento. Labiausiai pigo maistas – vienu procentu, rūbai, avalynė. Nors šiais metais didelio kainų augimo ekonomistai neprognozuoja, sausio mėnesį kainos turėtų šoktelti, nes didėjo akcizai, augo minimali mėnesio alga, taip pat mokesčių lengvatos neteko restoranai ir viešbučiai.

Lenkijos parlamento žemieji rūmai, Seimas, ketvirtadienį priėmė 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą, kuriam numatytos rekordinės įplaukos ir išlaidos. Į Lenkijos iždą šiemet planuojama surinkti daugiau kaip 682 mlrd. zlotų (apie 151 mlrd. eurų), o jo išlaidos siektų 866 mlrd. zlotų (maždaug 192 mlrd. eurų). Tai reiškia, kad deficitas sudarytų 184 mlrd. zlotų (daugiau nei 40 mlrd.

 JAV Senatas ketvirtadienio popietę balsuos dėl laikinos priemonės, skirtos išvengti trikdančio vyriausybės finansavimo pertrūkio. Tai pranešė aukščiausio rango demokratas šiuose Kongreso rūmuose Chuckas Schumeris. „Ką tik susitarėme įtvirtinti susitarimą ir rytoj priimti įstatymo projektą, pagal kurį bus finansuojama vyriausybė ir kuris padės išvengti nereikalingo vyriausybės uždarymo“, – vėlyvą trečiadienį paskelbtame pareiškime cituojamas Ch. Schumeris.

Lenkijos parlamento žemiesiems rūmams trečiadienį buvo pateiktas prezidento Andrzejaus Dudos įstatymo projektas, kuriuo numatoma padidinti mokytojų atlyginimus, tačiau į jį neįtrauktas visuomeninės žiniasklaidos finansavimas, naujienų agentūrai PAP pranešė prezidento kanceliarijos vadovė. Grazyna Ignaczak-Bandych sakė, kad į su biudžetu susijusį įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti vyriausybės pažadą 30 proc. padidinti mokytojų atlyginimus, neįtrauktas 3 mlrd. zlotų (690 mln.

Nepriklausomai nuo to, kokiai šventei besiruoštume, vaikams ir paaugliams dovanas visuomet renkame itin atsakingai. Norisi, kad jiems skirtos idėjos būtų ir naudingos, ir įdomios – jei per metus juos tenka sveikinti ne vieną kartą, ilgainiui tampa vis sunkiau nuspręsti, ką šį kartą reikėtų padovanoti. Jeigu tokia situacija skamba pažįstamai, išrinkti dovaną jaunuoliams padės žemiau pateikti patarimai.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų Tarybai (ECOFIN) trečiadienį pasiekus politinį  sutarimą dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros, Lietuvos ministrė Gintarė Skaistė sako, jog taisyklės suteikia daugiau erdvės investicijoms į gynybą.  „Diskusijose akcentavome, kad greta lankstumo investicijoms ir reformoms, didinančioms ekonomikos augimo potencialą ir fiskalinį tvarumą, turime numatyti ir protingą lankstumą investicijoms į gynybinių pajėgumų didinimą“, – pranešime sakė G. Skaistė.

Vietos ir užsienio kapitalo daugiašalės įmonių grupės Lietuvoje sumoka penktadalį viso į biudžetą surenkamo pelno mokesčio – panašiai kaip Čekijoje, daugiau nei kaimyninėje Latvijoje (13 proc.), tačiau gerokai mažiau nei Suomijoje (32 proc.), Vokietijoje (45 proc.) ar Airijoje (95 proc.), penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Nuo kitų metų įsigalios Europos Sąjungos direktyva, įpareigojanti bendrijos valstybes taikyti minimalų (15 proc.) efektyvųjį pelno mokestį.

Seimas įtvirtino trejų metų valstybės biudžeto sudarymą. Tai užtikrins finansavimo tęstinumą bei formuos tvaresnę šalies fiskalinę politiką, pranešė Finansų ministerija.  Be to, tikimasi, kad biudžeto lėšos bus naudojamos efektyviau, dalį nepanaudotų pinigų įstaigos galės perkelti į kitus metus.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą, pranešė Prezidentūra.  Be to, prezidentas taip pat pasirašė Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis skatinamos modernios investicijos.  G. Nausėda pakartojo, kad priimdama 2024 metų biudžetą valdančioji dauguma neišnaudojo visų galimybių geriau atliepti valstybės ir gyventojų poreikius, nors pripažino, kad dalį kritikos Vyriausybė išgirdo ir biudžetą patobulino.

Vokietijos ekonominių tyrimų instituto ZEW skaičiuojamas ekonominių nuotaikų šalyje indeksas gruodį, nepaisant dabartinės biudžeto krizės, pasiekė aukščiausią per devynis mėnesius lygį.

Estijos parlamentas praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame papildomame posėdyje priėmė 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą.  Už kitų metų valstybės biudžetą 101 vietos parlamente balsavo 58 deputatai, o prieš – 31. Pagal 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą, kurį inicijavo vyriausybė, kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks 16,8 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,7 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, pajamos didės 7,7 proc., o išlaidos – 4,9 procento.

Seimas patvirtino kitų metų ir paskutinį savo kadencijos valstybės biudžetą. Nors beveik visa opozicija balsavo prieš, valdantieji projektą priėmė be didesnio vargo. Daugiau nei šimtu eurų į rankas kitąmet augs algos slaugytojams, socialiniams darbuotojams, daugiau nei dviem šimtais – medikams. Tačiau viskas – skolos sąskaita. Biudžeto išlaidos keturiais milijardais eurų didesnės nei pajamos ir vos įtelpa į Mastrichto kriterijus.