biudžetas

Kitų metų valstybės biudžetas turėtų būti sudarytas iki gruodžio 9 dienos, sako Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas.  „Manau, kad iki gruodžio 9 d. mes iš tikrųjų turėsime biudžeto variantą, kuris bus labai naudingas Lietuvos žmonėms, mūsų ūkiui, verslui ir turės pritarimą koalicijos, o gal net ir ne tik koalicijos, gal ir opozicija matys, kad iš tikrųjų tą biudžetą <...> jį parems ir platesnis ratas Seimo narių“, – kalbėjo J. Olekas.

Parlamentas antradienį baigė pirmąjį 2026 metų biudžeto svarstymą bei kitų metų viešųjų finansų planą grąžino Vyriausybei tobulinti. Parlamentas siūlo Ministrų kabinetui įvertinti valstybės galimybes finansuoti Seimo komitetų ir pačių parlamentarų siūlymus, kurių pateikta už maždaug 1,1 mlrd. eurų. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžė, kad prašydami papildomo finansavimo parlamentarai nesilaikė fiskalinių reikalavimų.

Parlamentas antradienį baigė pirmąjį 2026 metų biudžeto svarstymą bei kitų metų viešųjų finansų planą grąžino Vyriausybei tobulinti. Parlamentas siūlo Ministrų kabinetui įvertinti valstybės galimybes finansuoti Seimo komitetų ir pačių parlamentarų siūlymus, kurių pateikta už maždaug 1,1 mlrd. eurų. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžė, kad prašydami papildomo finansavimo parlamentarai nesilaikė fiskalinių reikalavimų.

Seimo opozicijos vertinimu, antradienį Seime pradėtas svarstyti 2026 m. valstybės biudžeto projektas yra sulaužytų pažadų ir apgavysčių biudžetas. Seimo TS-LKD  frakcijos seniūno Lauryno Kasčiūno vertinimu, tai yra „apgaudinėjimo biudžetas“.  „Sakyčiau, kad tai sulaužytų pažadų biudžetas, netgi sakyčiau, toks labiau butaforiją primenantis. Socialdemokratai žadėjo, kad bus PVM  lengvata maistui, 50 proc.

Seimas antradienį pradėjo pirmąjį 2026 m. valstybės biudžeto projekto svarstymą.  Seimui biudžeto projektas pateiktas spalio 21 d. – per daugiau nei mėnesį parlamentarai projektui jau registravo 110 pasiūlymų, kuriems pritarus išlaidos biudžete būtų didinamos daugiau nei 1 mlrd. eurų. Dėl šių išlaidų apsispręsti turės Vyriausybė, patikslintą valstybės biudžeto projektą ji turėtų svarstyti kitą savaitę.

Į Seimą pirmajam svarstymui atkeliaujant kitų metų valstybės biudžetui, o kultūros bendruomenei nerimaujant dėl pernelyg mažo finansavimo, prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius teigia, kad kultūros asignavimų padidinimas biudžete yra įmanomas. Taip pat, kaip pabrėžia jis, korekcijos įmanomas ir atliepiant kitų sektorių problemas. „Be abejo, kultūrai negali mažėti lėšos. Jos turėtų nelikti ir tokios pačios, jos turi nuosekliai didėti.

Antradienį pirmajam svarstymui į Seimą atkeliauja 2026 m. valstybės biudžeto projektas. Parlamentui jis buvo pateiktas spalio viduryje. Seimo nariai užregistravo daugiau nei 100 siūlymų, kaip biudžeto projektą koreguoti, o juos įgyvendinti bendrai kainuotų virš 1 mlrd. eurų. Dėl didžiosios dalies siūlymų Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pavedė apsispręsti Vyriausybei. Ministrų kabinetas, įvertinęs siūlymus, 2026 m. biudžeto projektą turėtų koreguoti kitą savaitę.

Finansų ministras aiškinasi dėl ministerijas paliekančių darbuotojų ir stringančių gynybos investicijų, o Seime jam tenka atremti kritikos bangą dėl brangstančio dyzelino ir konservatorių palikto akcizų plano. Degalų kainos kyla, kelių fondas stringa, o opozicija kaltina valdžią chaotišku biudžeto planavimu. Apie akcizų dilemas, nepanaudotus milijonus ir biudžeto kovas – TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį tęsia parlamentarų siūlymų 2026-ųjų šalies biudžeto projektui svarstymą – dėl jų apsispręsti pavedė Vyriausybei. „Visus tuos siūlymus siųsim Vyriausybei ir jie turės progą susipažinti su lakia mūsų Seimo narių fantazija“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), trečiadienį svarstantis 2026 metų valstybės biudžetui pateiktus parlamentarų pasiūlymus, dėl jų visų ragins apsispręsti Vyriausybę. „Visus pasiūlymus siųsime Vyriausybei ir ji turės progą susipažinti su lakia mūsų Seimo narių fantazija“, – komiteto posėdyje sakė BFK pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. Anot jo, parlamentarai pateikė „tik 110“ pasiūlymų, o dauguma jų nėra pagrįsti aiškiais finansavimo šaltiniais.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad, nors šiuo metu valstybės skolos apimtys yra valdomos, norint išlaikyti fiskalinį biudžeto tvarumą politikai turi vertinti ilgalaikę perspektyvą ir pradėti ieškoti naujų biudžeto pajamų šaltinių. „Fiskalinė situacija Lietuvoje šiandien tikrai yra nebloga. Tai, ką mes aiškiai pasakėme, tai kad atitinka biudžetas (…) Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles, tuo viskas ir pasakyta.

Pasiūlymus 2026 metų valstybės biudžetui apsvarstęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pavedė Vyriausybei apsispręsti dėl maždaug 630 mln. eurų bendros vertės kitų parlamento komitetų ir komisijų pateiktų iniciatyvų, kam kitąmet valstybė turėtų išleisti papildomai pinigų. Komitetai siūlė daugiau išlaidų skirti keliams, statutinių pareigūnų, teisėjų padėjėjų atlyginimams, paskatoms ūkininkams, teismų sistemai, geltoniesiems autobusiukams, kitoms reikmėms.

Seimo Biudžeto ir finansų (BFK) komitetui pirmadienį pradėjus svarstyti Seimo komitetų ir institucijų pasiūlymus 2026-ųjų valstybės biudžeto projektui, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas papildomo finanavimo iniciatyvas vadina fantastinėmis, tačiau ragina nurodyti jo šaltinius. „Apie visus pasiūlymus galvojame, kad tai yra labai geri pasiūlymai, labai vertingi – žmonės, kurie nusimano tose srityse, siūlo, kas yra svarbu, visus skaudulius nurodo.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį pradeda svarstyti kitų komitetų ir komisijų pasiūlymus 2026 metų biudžeto projektui. BFK pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad Seimo komitetai biudžetui parengė pasiūlymų įvairioms išlaidoms skirti maždaug 630 mln. eurų papildomų lėšų. „Pasiūlymų yra labai daug“, – BNS sakė A. Sysas.

Seimui svarstant Vyriausybės pateiktą kitų metų valstybės biudžeto projektą šią savaitę parlamentarai įregistravo daugiau nei tris dešimtis pataisų, kuriomis siūlo išlaidas įvairioms reikmėms didinti dar daugiau nei 0,62 mlrd. eurų. Praėjusią savaitę parlamentarai įregistravo daugiau nei šešias dešimtis pataisų siūlydami įvairias išlaidas didinti daugiau nei 0,5 mlrd. eurų.

Dar vienas Remigijaus Žemaitaičio akibrokštas socdemams – aušriečiai kartu su dalimi valstiečių siūlo mažinti kitų metų gynybos biudžetą iki 5 procentų. Šiuo metu gynybai numatyta skirta 5,38 procento, arba 350 milijonų eurų daugiau. Šiuos gynybos pinigus siūloma perduoti kelių tvarkymui ir pareigūnų atlyginimų didinimui.

Grupė Seimo valdančiųjų siūlo kitąmet gynybai numatytus 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) mažinti iki 5 proc., o likusią sumą nukreipti vidaus saugumui ir keliams. Tokį siūlymą trečiadienį registravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Rimas Jonas Jankūnas, Bronius Ropė, Jaroslavas Narkevičius, mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas, „aušriečiai“ Lina Šukytė-Korsakė ir Aidas Gedvilas.

Profesinėms sąjungoms kritikuojant mažėjantį finansavimą, Seimo nariai siūlo kitų metų biudžete statutinių pareigūnų atlyginimams skirti papildomai apie 60 mln. eurų. Tarp naujausių parlamentarų iniciatyvų – ir siūlymas smarkiau didinti algas kultūros darbuotojams, numatant dar 3,6 mln. eurų. Mišriai parlamentaro narių frakcijai priklausantis Viktoras Fiodorovas registravo siūlymą 2026-aisiais papildomai skirti 32 mln. eurų policijos pareigūnų atlyginimams didinti, 12,7 mln.

Per ateinančius metus neradus naujų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, 2029-aisiais Lietuvai teks mažinti gynybos finansavimą, skelbiama Valstybės kontrolės (VK) išvadoje būsimo valstybės biudžeto projektui. Anot auditorių, šiuo metu galioja Europos Sąjungos (ES) patvirtinta Lietuvos biudžeto deficito išlyga, leidžianti į deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc.

Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad valstybės skola šiemet sieks 42,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vidutiniu laikotarpiu ji augs sparčiau nei numato Lietuvos fiskalinis struktūrinis planas ir 2028 metais viršys pusę šalies BVP ir sieks 53,8 proc. „Jeigu norime saugumo – gynybos finansavimo padidinimo iki 5 proc. BVP – ir kartu siekiame išlaikyti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę, neatidėliodami privalome sukurti tvarius pajamų šaltinius.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad visuomeninis transliuotojas neprieštarauja siūlymui mažinti kitąmet neproporcingai augantį LRT finansavimą. Visgi, anot jos, politikai turėtų įvertinti, jog nacionalinis transliuotojas taip pat yra svarbi šalies gynybos dalis, todėl bet koks biudžeto mažinimas turės neigiamą poveikį LRT misijai. Pagal esamą įstatymą, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc.

Kas galėtų tapti naujuoju krašto apsaugos ministru vietoj atleistos Dovilės Šakalienės? Viešumoje girdisi 3 pavardės – du viceministrai Karolis Aleksa ir Tomas Godliauskas, NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius. Komunikacijos specialistas Linas Kontrimas prakalbo, kad aplink socialdemokratus yra moterų, kurios norėtų.

Pirmadienį Vyriausybėje posėdžiaus koalicinė taryba – valdančiosios daugumos atstovai ketina tęsti diskusijas apie kitų metų valstybės biudžetą. „Koalicinėje taryboje toliau bus kalbama apie kitų metų valstybės biudžetą – svarbiausias eilutes, prioritetus ir atskirų sričių finansavimą“, – Eltai teigė premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas.  Anot jo, nuolatinis bendravimas svarbus siekiant iki biudžeto priėmimo koalicijoje pasiekti tarpusavio sutarimą.

Nuo pirmadienio pūtęsis burbulas apie krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės poziciją sprogo – trečiadienio rytą premjerė Inga Ruginienė pateikė kolegės atsistatydinimo raštą. Daug kas spekuliuoja, kas galėjo privesti prie tokių sprendimų: sumažintas valstybės biudžetas krašto apsaugai, konkurencija ar dar neišgirstos priežastys. Apie tai, kas iš tiesų galėjo paskatinti krašto apsaugos ministrę atsistatydinti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Ainiu Lašu.

Seimui pradėjus svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą, premjerė Inga Rugienienė sako, kad 2026-ųjų viešųjų finansų planas dar turėtų būti koreguojamas. Ministrė pirmininkė teigia laukianti suinteresuotų asmenų pastabų. „Jeigu kažkas mato, kad techniniame lygmenyje yra susiderėta ne dėl tų skaičių arba procesas vyksta ne tokia linkme, kokia reikia, visada prašau, kad man signalizuotų. Susėdame, kalbamės ir darome sprendimus.

Kitąmet Vyriausybė siūlo daugiau nei dešimtadaliu didinti pensijas ir minimalią algą. Tačiau viešojo sektoriaus darbuotojams algų augimo tempą lėtina ir tvirtina, kad dabar svarbiausia – gynyba. Didesnių algų reikalaujantys pareigūnai jau bruzda. O gynybos pirkiniams Vyriausybė ketina skolintis, tad valstybės skola kitąmet sieks 10 milijardų eurų, o ateityje gali dar labiau didėti. Prie Vyriausybės vos prieš 4 mėnesius pareigūnai proteste reikalavo skubiai didinti algas.

Lietuvos biudžeto deficitas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 1,2 proc., o Latvijoje – 0,3 proc., paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių deficitas vidutiniškai siekė 2,9 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 2,7 proc. BVP.

Švietimo bendruomenei nerimaujant, kad Vyriausybės pateiktame projekte mokytojų algų kilimas neatitinka kolektyvinėje sutartyje iškeltų reikalavimų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad trūkstamų lėšų mokytojų atlyginimams būtų galima rasti peržiūrėjus kitus biudžeto prioritetus. „Iš kažko kito nuėmus galima uždėti mokytojams“, – Seime antradienį žurnalistams teigė K. Vaitiekūnas.  Pernai atnaujintoje šakos sutartyje numatoma pedagogų atlyginimus iki 2028 m. didinti 5 proc.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Seimui antradienį pradeda teikti 2026-ųjų valstybės biudžeto projektą. Kitąmet planuojama rekordiškai didinti gynybos finansavimą – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams projekte skirta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.  Minimali mėnesio alga (MMA) turėtų augti daugiau nei 69 eurais „į rankas“ – iki 1153 eurų prieš mokesčius. Pensijos kitąmet didinamos 12 proc.

Seimui antradienį teikiant kitų metų valstybės biudžeto projektą, Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad jo pakeitimai Seime gali būti tik nežymūs. Tuo metu kiti valdančiųjų atstovai sako, kad biudžeto projektas dar keisis. „Pasiūlymų, aišku, bus labai daug, ir Seimo narių, ne tik iš opozicijos, ir iš pozicijos, manau, bet nelabai yra pajamų, kurias būtų galima perskirstyti“, – LRT radijui antradienį sakė A. Sysas.

Seimui antradienį teikiami kitų metų valstybės biudžeto, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektai. Jiems praėjusį ketvirtadienį pritarė Ministrų kabinetas. Išlaidos krašto apsaugai kitąmet numatomos didžiausios Lietuvos istorijoje – jos auga iki 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,79 mlrd. eurų. Vyriausybė teigia, kad sudarant 2026 metų biudžetą pavyko užtikrinti valstybės saugumą ir pasirūpinti kitomis viešosiomis paslaugomis.

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad komentuojant apie kitų metų lėšų gynybai paskirtį, esą po lėšomis gynybai yra pakišami planai atnaujinti savivaldybių infrastruktūrą, įvyko nesusipratimas. „Manau, čia daugiau buvo nesusipratimas, nesusikalbėjimas. Kur įvyko nesusipratimas, niekur nėra pabrėžta, kad mano interviu buvo duotas antradienį, o viskas nuskambėjo trečiadienį ir ketvirtadienį, aš po to nekalbėjau.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl gynybos biudžeto, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad kartu su kariuomenės vadu Raimondu Vaikšnoru palaikys poziciją dėl didesnio finansavimo. „Kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras turi ginti gynybos biudžetą, nes mūsų gynyba šiuo metu yra pats svarbiausias prioritetas. Tai, aš manau, kad mes visi turime būti vienoje ir sutelktoje komandoje. Pradinės sumos, kurios buvo siūlomos gynybai, tikrai neatitiko mūsų poreikio.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nėra pagrindo teigti, jog kitų metų gynybos biudžete numatytos lėšos bus skirtos tenkinti kitiems poreikiams. Pasak šalies vadovo, kariuomenės vadas pirmasis pamatys, jeigu su biudžete gynybai numatytais pinigais bus elgiamasi netinkamai. „Kad kuriamos sąmokslo teorijos vėlgi, mūsų pačių viduje, man yra visiškai nesuprantama. Ir kas jau kas, bet kariuomenės vadas pirmasis matys, jeigu yra kažkas negerai.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad Valstybės gynybos fondas, į kurį patenka dalis krašto apsaugos biudžeto, bus skirstomas pirmiausia siekiant vykdyti įsipareigojimus gynybos srityje ir klausantis karinio patarimo. „Man atrodo, kad mes turime pasitikėti mūsų kariuomene“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė I. Ruginienė. „Pirmas prioritetas – mes turime vykdyti įsipareigojimus, kuriuos davėme savo partneriams. Tai yra, neabejotinai, divizija, tai yra NATO įsipareigojimai.

Mūsų šalyje vyks vienos grupės etapo turnyras ir pačios svarbiausios kovos, kuriose bus rungiamasi dėl Europos čempionato trofėjaus ir medalių. Lietuvos rinktinė grupės etapo rungtynes žais Klaipėdoje, finalinis etapas vyks Vilniuje. Grupių etapus savo šalyse taip surengs Belgija, Suomija ir Švedija. Spaudos konferencijos metu pristatyti Europos čempionato tikslai ir pasiruošimo planai.

  Vyriausybei ketvirtadienį patvirtinus 2026 metų valstybės biudžeto projektą, premjerė Inga Ruginienė sako, jog jis atspindi Vyriausybės programinius įsipareigojimus ir laikmečio iššūkius. „Biudžeto prioritetas – ir kiekvieno žmogaus, ir valstybės sienų saugumas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas yra įtemptas, bet siekia atliepti gynybos ambicijas, gerina senjorų padėtį. „Biudžetas yra įtemptas, tamprus iš visų pusių, jie stengiasi atliepti du dalykus – mūsų ambiciją dėl gynybos ir atliepia ją, bet, kita vertus, reikia pažymėti, kad rasta 90 mln. eurų papildomam indeksavimui pensijų ir tai leis pensijų padidinti maždaug 12 proc.“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentas.

Pasibaigus beveik ketverius metus trukusiems teisminiams ginčams Vyriausybė ketvirtadienį pritarė, kad sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinė sistema, vadinamasis e. tollingas, Lietuvoje pradėtų veikti nuo 2027 metų. Ministrų kabinetas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui nukelti e. tollingo įsigaliojimo datą nuo 2026-ųjų iki 2027-ųjų sausio 1-osios. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkė Ineta Kursevičienė nepatenkinamomis vadina kitų metų biudžeto projekte numatytas lėšas statutinėms tarnyboms. Ketvirtadienį pristatytame projekte nurodoma, kad 2026 metais statutinių pareigūnų atlyginimas „į rankas“ vidutiniškai augs 110 eurų, tai yra 5 procentais. Tačiau, pasak I. Kursevičienės, tiek atlyginimai didės tik labai mažą algos koeficientą turintiems ir nedaug uždirbantiems pareigūnams.

Finansų ministerijai siūlant nuo kitų metų kiek padidinti dyzelino akcizą – dėl to litras kuro brangtų maždaug 4 centais, ministras sako, jog toks sprendimas sušvelnintų labai spartų jo augimą, koks buvo numatytas anksčiau.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė siūlymui dar dvejus metus mokėti subsidijas darbdaviams už įdarbintus asmenis, kuriems nustatytas vidutinis nedarbingumas. Tokias Užimtumo įstatymo pataisas ministrų kabinetas patvirtino kartu su 2026 metų valstybės biudžeto projektu. Toliau projektas bus teikiamas Seimui.

Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžetas kitąmet turėtų augti maždaug 9 proc. iki beveik 64,6 mln. eurų. Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Finansų ministerijos pateiktam kitų metų valstybės biudžeto projektui. Šiemet asignavimai VSD siekia daugiau nei 59,2 mln. eurų. Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo mažėsiantį šios žvalgybos institucijos biudžetą. Numatoma, 2027-aisiais ir 2028-aisiais jis sieks beveik 59 mln. eurų. Toliau biudžetą svarstys Seimas.

Valdančioji dauguma ketina keisti dabartinį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį, sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Pasak jo, šie sprendimai turėtų būti priimti kartu su ateinančių metų biudžetu. „Biudžetas yra apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę, kurią šioje situacijoje reikėtų pakoreguoti, kad ji ir užtikrintų biudžetą ir būtų adekvati tam biudžeto procesui, kuris formuojamas ir kitoms institucijoms“, – ketvirtadien5 žurnalistams Seime teigė J. Olekas.

Ketvirtadienį Vyriausybė nusprendė kartu su biudžeto projektu Seimui siūlyti 115 eurų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1153 eurų prieš mokesčius, o minimalų valandinį atlyginimą (MVA) didinti iki 7,05 euro „ant popieriaus“ – abu šie skaičiai augtų 11,1 proc. Dėl tokio sprendimo Vyriausybė tarėsi su profsąjungomis bei socialiniais partneriais Trišalėje taryboje. Seimui priėmus pakeitimus, MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis 2026 metais siektų 47,7 proc.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir  savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. „Šiais metais turime pakankamai spartų pajamų augimą visuose biudžetuose, dėl to galime sau leisti didinti kai kurias išlaidas ir užtikrinti nuoseklų šalies vystymąsi, gynybos finansavimą“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Ateinančių metų biudžeto pajamos augs 16,8 proc. iki 21 mlrd. eurų, išlaidos – 18,9 proc. iki 27,5 mlrd. eurų – šios sumos augs atitinkamai 3 mlrd. ir 4,36 mlrd. eurų, lyginant su 2025-ųjų biudžetu. Tai numatyta Finansų ministerijos registruotame projekte – jį ketvirtadienio posėdyje svarstys Vyriausybė. Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2025 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės sektoriaus skola augs maždaug 5 proc. ir sudarys 45,3 proc. nuo BVP.

Siūlomu 2028–2034 m. Europos Sąjungos (ES) biudžetu siekiama išlaikyti pusiausvyra, lygiagrečiai reaguojant į naujus iškylančius iššūkius – gynybos, saugumo bei konkurencingumo klausimus, teigia eurokomisaras Piotras Serafinas. Pasak Lietuvoje viešinčio Europos Komisijos (EK) nario, planuojamame ES biudžete skiriamas išskirtinis dėmesys gynybai ir Bendrijos išorinių sienų apsaugai. Čia nemenkas vaidmuo atitenka ir Lietuvai, kuri ribojasi tiek su Rusija, tiek su Baltarusija.

Už valstybinės žemės pardavimus į valstybės ir savivaldybių biudžetus šiemet pervesta 39,6 mln. eurų. Kaip antradienį pranešė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), valstybės biudžetą papildė 23,9 mln. eurų, o savivaldybių – 15,7 mln. eurų. Tarnybos teigimu, per šių metų I–III ketvirčius buvo įveiklinta ne mažiau kaip 25 tūkst. hektarų valstybinės žemės. „Metų pradžioje iškėlėme ambicingą tikslą – įveiklinti ne mažiau kaip 25 tūkst. ha valstybinės žemės.