biudžetas

Seime ketvirtadienį vyks antrasis 2024 metų valstybės biudžeto svarstymas – finansų ministrė Gintarė Skaistė parlamentarams pristatys, ką Vyriausybė pakeitė po pirmo jo svarstymo antradienį, balsuos dėl Seimo narių siūlymų ir paskirs priėmimo datą – tikėtina, gruodžio 5-ąją.        Atsižvelgusi į Seimo narių ir komitetų išvadas Vyriausybė trečiadienį pritarė patikslintam biudžeto projektui.   Jame didžiausia papildoma suma – 157 mln.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikslinant kitų metų valstybės biudžeto projektą buvo išnaudotos visos galimybės didinti išlaidas.  Ministrė taip pat teigė negirdėjusi papildomų indikacijų iš koalicijos partnerių, kad galėtų kilti problemų toliau svarstant biudžetą. „Kadangi vyko koalicijos tarybos posėdis, atgarsių negirdėjau dėl papildomų indikacijų, kad yra kažkokių probleminių klausimų.

Kitų metų valstybės biudžetas Seime turėtų sulaukti palaikymo, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš manyčiau, kad daug tų pliusų galima surasti, dėl to tikiu, kad palaikymas biudžeto bus“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen. Vyriausybės siūlymą šalies keliams skirti papildomai 157 mln.

Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam patobulintam 2024 metų valstybės biudžeto projektui. Kaip pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, po pirmųjų svarstymų Seime grąžintas projektas iš esmės nepasikeitė – atlikti keli projekto patobulinimai išlaikant dėmesį svarbiausios šiandienos aktualijoms.  „Teiksime Seimui patobulintą 2024 m. valstybės biudžeto projektą, pastiprinantį mūsų pirminį planą.

Vyriausybė trečiadienį svarstys patikslintą kitų metų biudžeto projektą, kuriame daugiausia – 157 mln. eurų – papildomų lėšų numatoma keliams.  Pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad patikslinus 2024  metų biudžeto projektą ir numačius papildomų išlaidų biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc.

Seimas antradienį po antro bandymo pirmą kartą apsvarstė 2024 metų valstybės biudžeto projektą, tačiau opozicija vėl turėjo priekaištų Vyriausybei dėl procedūrų laikymosi. Visgi šįkart, skirtingai nei prieš savaitę, ji neprašė išbraukti dokumento iš darbotvarkės  „Darbietis“ Andrius Mazuronis pasigedo Vyriausybės išvados dėl Europos Komisijos (EK) pastabų kitų metų biudžeto projektui.

Seimas antradienį baigė pirmąjį 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Valdantieji sako, kad biudžetas – teisingas ir gausus, tuo metu opozicija įsitikinusi, kad Vyriausybė nepasinaudojo proga parengti brandesnį paskutinį šios kadencijos biudžetą. Parlamentarams antradienį pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išsakė Seimo nariai. Dabar dokumentas atiduotas Vyriausybei koreguoti. Antras svarstymas numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – gruodžio 5-ąją.

Premjerei Ingridai Šimonytei pirmadienį pranešus, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai pridėjus išlaidų, jo deficitas padidės iki 3 proc., Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus akcentuoja biudžeto pajamų surinkimą.  „Finansine prasme, turbūt didžiulio skirtumo tarp 2,9 ir 3 proc. biudžeto deficito nėra. Klausimas, kiek tu priartėji prie to 3 proc.

Seimas antradienį patvirtino 2024 metų „Sodros“ biudžetą.  Už balsavo 72 , prieš buvo septyni, o susilaikė 52 Seimo nariai.    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pensijos kitais metais augs keturis kartus sparčiau nei infliacija.   „Pensijos augs, planuojama, keturis kartus labiau, negu planuojama infliacija“, – Seimo posėdyje antradienį sakė ministrė.

Antradienį Seime pradėjus svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partija jo nepalaikys, sako frakcijos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė. „Mes tikrai negalime palaikyti tokio biudžeto ir tokio atmestino požiūrio“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Budbergytė. Anot jos, socialdemokratų netenkina, jų vertinimu, nepakankamas švietimo finansavimas, jie negavo atsakymus į daug kitų klausimų.

Bandymas sieti biudžeto ir civilinės sąjungos priėmimą nepriimtinas „nei iš vienos pusės“, sako Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Man sujungimas biudžeto ir civilinės sąjungos nepriimtinas nei iš vienos – nei iš pozityviosios, nei iš negatyviosios – pusės. Tai yra du skirtingi labai svarbūs klausima, bet vienas su kitu nesusiję“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimas antradienį pradėjo pirmąjį 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Tai bus antras bandymas pirmą kartą plenarinių posėdžių salėje apsvarstyti svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą – prieš savaitę „darbiečių“ siūlymu, kuriam pritarė ne tik opozicija, bet ir du valdantieji iš Laisvės frakcijos, Seimas dokumento svarstymą buvo atidėjęs.  Parlamentarams antradienį bus pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išsakys Seimo nariai.

Mišri Seimo narių grupė pritartų kitų metų valstybės biudžetui, tačiau su sąlyga, jog valdantieji parlamente atmes Civilinės sąjungos įstatymą, įteisinant lyčiai neutralią partnerystę, sako grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

Kitų metų valstybės biudžetą planuojanti Vyriausybė galėtų įvertinti tai, kad jos numatytas deficitas gali būti mažesnis, o tai suteiktų papildomas išlaidų galimybes, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Jos teigimu, 2024 metų biudžete numatytas 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas gali būti mažesnis.

Seimui antradienį planuojant pradėti 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą, jo korekcijoms daug laisvės nėra, sako Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Anot jo, pasiūlymus varžo numatomas biudžeto deficitas, pasiekęs 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą.

Seimas antradienį ketina imtis pirmojo 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo. Tai bus antras bandymas pirmą kartą plenarinių posėdžių salėje apsvarstyti svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą. Prieš savaitę „darbiečiams“ pareiškus, kad  Biudžeto ir finansų komitetas, vertindamas parlamentarų ir komitetų bei komisijų išvadas, pažeidė Seimo Statutą, Seimas dokumento svarstymą atidėjo ir komitetas iš naujo parengė išvadą.

Patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai pridėjus išlaidų biudžeto deficitas padidės iki 3 proc., antradienį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. „Viso pokyčių biudžete, tų, kurie daro įtaką deficitui, bus apie 80 mln. eurų. Ir tai reiškia, kad ateinančių metų biudžeto deficitas padidės maždaug 0,1 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto (BVP) ir bus ne planuojami 2,9 proc., o 3 proc.

Valdančiųjų partijų įkurta koalicinė taryba pirmadienį planuoja aptarti kitų metų biudžeto projekto svarstymo procesą. „Posėdis skirtas aptarti artėjantį biudžeto svarstymo procesą“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. 2024 metų valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas Seime turėjo įvykti praėjusį antradienį, tačiau tuomet dėl Seimo statuto pažeidimo opozicijos siūlymu klausimas išimtas iš darbotvarkės.

Lietuvoje keliai ypač prastos būklės, o esamo finansavimo užtenka tik avariniams tvarkyti. Didesnio finansavimo nori Prezidentūra, merai, dalis Seimo narių, ir Susisiekimo ministerija. Kad keliai būtų tvarkingesni, kitąmet, anot ekspertų, papildomai gali prireikti iki 350 milijonų eurų. Tačiau Premjerė Šimonytė žada galbūt skirti vos dešimtadalį šios sumos, tad kai kurie parlamentarai jau siūlo Lietuvoje įvesti mokamus kelius.

Kitų metų valstybės biudžeto svarstymas Seime baigėsi nė neprasidėjęs. Kol mokytojai, medikai, prokurorai ir kitų profesijų atstovai laukia žinių apie kitų metų algas, opozicija sugebėjo klausimą atidėti – esą valdantieji pažeidė Seimo Statutą. Tačiau daugiausiai aistrų sukėlė dviejų laisviečių balsavimas – jie palaikė opozicijos iniciatyvą ir vėl pakurstė kalbas apie koalicijos byrėjimą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei įvertinti galimybę 2024 metų valstybės biudžete numatyti papildomų lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programai ir didesniam neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui.   Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė ieškos būdų keliams skirti daugiau lėšų – pasak jos, bus svarstoma, iš kurios mažesnio prioriteto srities būtų galima atimti lėšų ir skirti jas keliams.

Seimui antradienį nepradėjus svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projekto, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad šis įstatymas bus priimtas laiku. „Šiek tiek stebinantis sprendimas, bet Seime kartais būna, kad apima emocija, ir kas nors paspaudžia mygtuką ir netikėtai persisveria ne į tą pusę, į kurią turėtų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį vėl svarstys 2024 metų valstybės biudžeto projektą ir siūlymus jame numatyti papildomų lėšų įvairioms sritims.   Antrą kartą komitetas dokumentą svarstys, nes „darbiečių“ siūlymu Seimas antradienį nepradėjo biudžeto projekto pirmojo svarstymo – Andrius Mazuronis pareiškė, kad BFK, vertindamas komitetų išvadas, pažeidė Seimo Statutą, reikalaujantį apsvarstyti visus siūlymus ir priimti dėl jų sprendimus.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė subalansuotam 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Už balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 36 susilaikė.  PSDF įplaukos ir išlaidos turėtų siekti po 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Planuojamas PSDF rezervas 2024 metų pradžioje – 637,4 mln. eurų, tiek pat jis turėtų siekti ir metų pabaigoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesureikšminanti iš darbotvarkės antradienį išbraukto pirmojo kitų metų biudžeto svarstymo, kaip ir fakto, kad prie to prisidėjo koalicijos partneriai iš Laisvės frakcijos, bei tikisi, kad priėmimas įvyks suplanuotu laiku – gruodžio 5-ąją.

Antradienį iš Seimo posėdžio darbotvarkės išbraukus kitų metų biudžeto projektą ir šią opozicijos iniciatyvą palaikius dviem Laisvės frakcijos nariams, opozicija įžvelgia krizę koalicijoje, valdantieji teigia, kad šis išbraukimas nieko nereiškia.

„Darbiečių“ siūlymu Seimui ketvirtadienį nepradėjus 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, finansų ministrė Gintarė Skaistė to pernelyg nesureikšmina ir sako, kad laiko dar yra. „Opozicija gerai susiskaičiavo, kiek Seimo narių yra salėje, pamatė, kad yra galimybė priimti tokį sprendimą, kad būtų atidėtas biudžetas, tai, matyt, ir pasinaudojo tomis procedūrinėmis galimybėmis. Didelio strioko nematau“, – žurnalistams Seime sakė G. Skaistė.

„Darbiečių“ siūlymu Seimui ketvirtadienį nepradėjus 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad opozicija naudojasi procedūrinėmis galimybėms. „Panašu, kad įvertinę ir tą situaciją salėje, kur trūko šiandien ir balsų iš daugumos, tai, matyt, yra jų tokia teisė ir galimybė“, – žurnalistams Seime sakė M. Lingė.

„Darbiečių“ siūlymu Seimas ketvirtadienį nepradės 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo.  Už tai, kad iš ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas būtų išbrauktas, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 53, o šeši susilaikė.   Klausimo išbraukimą iš darbotvarkės parėmė visa opozicija ir du valdančiųjų atstovai, taip pat šeši susilaikę valdantieji. Balsavime nedalyvavo 17 parlamentarų, iš kurių 12 – valdančiųjų.

 Seimas antradienį imasi pirmojo 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo. Parlamentarams bus pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išdėstys Seimo nariai.  Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei. Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad kitų metų biudžeto svarstymas parodys, ar dabartinė Vyriausybė turi daugumos Seime palaikymą.

„Šiauliai“ prastai pradėjo šį LKL sezoną ir yra iškovoję vos vieną pergalę per aštuonerias rungtynes. Viešoje erdvėje klubo direktorius Donatas Slanina atsakė į kai kuriuos sirgalių keliamus klausimus. Kartu atskleisti ir komandos finansiniai rodikliai. „Po paskutinių komandos pralaimėjimų jaučiame pareigą atsakyti į visuomenės keliamus klausimus. Milžiniškas gautų žinučių bei komentarų kiekis tik parodo, kokia mūsų komanda yra brangi daugeliui iš Jūsų.

Ukrainos parlamentas (Aukščiausioji Rada) ketvirtadienį priėmė 2024-ųjų valstybės biudžeto įstatymą, numatantį apytikriai penktadalio tikėtino bendrojo vidaus produkto deficitą. Įstatymu suplanuotos 1,768 trln. grivinų biudžeto pajamos, 3,35 trln. grivinų išlaidos, 1,57 trln. grivinų deficitas, kurį tikimasis padengti skolinantis ir kitoki išoriniu finansavimu. Karinėms reikmėms numatyta 1,69 trln. grivinų. Biudžetas sudarytas remiantis prielaidomis, jog ekonomika kitąmet augs 4,6 proc.

Tai, ar dabartinė Vyriausybė turi daugumos Seime palaikymą, bus aišku svarstant kitų metų biudžetą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiaip manau, kad per balsavimą dėl biudžeto labai aiškiai pamatysime, ar iš tikrųjų Vyriausybė palaikymą Seime turi. O šiaip, jeigu kažkas abejoja, ar Seimas palaiko, ar Vyriausybė turi daugumą, tai yra Seimo statute procedūra, pagal kurią galima tą labai nesunkiai patikrinti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Seimo kanceliarija prašo skirti 5,1 mln. eurų papildomai prie Vyriausybės siūlomų 46,4 mln. eurų kitų metų biudžeto projekte. Tokiam siūlymui pritarė papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, biudžeto projektą prieš grąžinant Vyriausybei dar svarstys pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Seimo kanceliarija nurodė, kad daugiau lėšų reikia norint užtikrinti Seimo narių ir tarnautojų darbo sąlygas, papildomų finansų daugiau pareikalaus ir parlamentarų kadencijų kaita.

Vyriausybei rengiantis svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jame daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Po susitikimo su Nacionalinės šeimos tarybos (NŠT) atstovais prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuvai taip pat reikia konsoliduoto politinio posūkio stiprinant šeimas.

Iš kur gauti daugiau pinigų kariuomenei? Tokį klausimą dabar gvildena politikai. Visi sutaria, kad šiais neramiais laikais būtina stiprinti šalies gynybą, bet kainuoja ir švietimas, medicina bei kitos sritys. Prezidentūra siūlo skolintis, bet to nenori daryti Vyriausybė. Konservatoriai jau pradėjo kalbėti, kad galbūt reikėtų žmonėms įvesti naują, gynybos mokestį. Idėjos įvairios – nuo PVM tarifo didinimo iki papildomo mokesčio turtingiausiems gyventojams.

Europos Komisija (EK) Lietuvos 2024 metų biudžeto projekto vertinimą pateiks lapkričio antroje pusėje, sako finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.   „Biudžeto vertinimas turi būti pateiktas lapkričio antroje pusėje“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete svarstant 2024 metų biudžeto projektą pranešė M. Liutvinskas.

2024 metų valstybės biudžeto deficitui artėjant prie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), be tvarių pajamų šaltinių tolesnis išlaidų didinimas keltų riziką ateityje nesilaikyti Mastrichto kriterijaus, skelbia Valstybės kontrolė, įvertinusi kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jos vertinimu, rizikos, ypač susijusios su didesniu išlaidų poreikiu krašto gynybai ir saugumui, ir suprastėjusi ekonominė situacija galėtų lemti didesnį deficitą.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio naktį pareiškė, kad yra „labai drąsu“ tikėtis dar šiemet Europos Sąjungos (ES) narėms sutarti dėl daugiamečio Bendrijos biudžeto peržiūros, nors tai ir išlieka įmanoma. Pasak jo, sutarti šiemet svarbu, nes Ukrainai jau kitų metų pradžioje prireiks ES svarstomų papildomai skirti 50 mlrd. eurų, skirtų pagalbai su Rusijos invazija kovojančios šalies ekonomikai. G. Nausėda Briuselyje dalyvavo ES šalių vadovų susitikime, kur buvo aptartas ir šis klausimas.

Savivaldai deleguojant vis daugiau paslaugų, joms būtina skirti ir didesnį finansavimą, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Ji ragina Seimą skirti 150 mln. eurų papildomų lėšų keliams, dar 14 mln. eurų – socialinėms paslaugoms ir 6 mln. eurų – mokinių vežimui į mokyklas.  Pasak asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, savivaldybes neramina pastaruoju metu išaugęs skaičius siūlymų ir įstatymų pataisų, kuriomis savivaldai norima priskirti papildomų funkcijų.

Kitąmet reikšmingai nepadidinus Migracijos departamento finansavimo, iš jo kitąmet masiškai išeis darbuotojai, teigia profesinės sąjungos atstovas. „Darbuotojai laukia, jeigu nebus (atlyginimų) padidinimo iki vidutinio darbo užmokesčio – nes darbuotojai turi aukštąjį išsilavinimą, moka kalbas, jie gali susirasti darbą kitur – prasidės darbuotojų išėjimas“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavadu...

Kitų metų valstybės biudžete didinant išlaidas socialinei apsaugai finansavimas asmeninei žmonių su negalia pagalbai trūksta 2 mln. eurų, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė. Ministerijos tikslinės pagalbos grupės vadovė Daiva Zabarauskienė sako, kad asmeniniams neįgaliųjų asistentams kitų metų biudžete numatyta 9 mln. eurų, nors reikia 11 mln. eurų.

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba posėdyje svarstys nuo kitų metų pradžios planuojamą įvesti naują rūšiavimo tvarką – maisto atliekas reikės atskirti nuo kitų mišrių komunalinių atliekų. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, siekiant padėti pereiti prie naujos tvarkos ir suformuoti atitinkamą įprotį, gyventojams bus dalinami maisto atliekoms skirti specialūs oranžinės spalvos vienkartiniai maišeliai ir kibirėliai.

Seime vis daugiau palaikymo sulaukia siūlymas 2024 metais keliams skirti 217 mln. eurų daugiau nei dabar numatyta kitų metų valstybės biudžeto projekte. Parlamentinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas antradienį pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitąmet  keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą: penki komiteto nariai iš 12-kos balsavo už, keturi valdantieji susilaikė.

Seimui liko paskutinis balsavimas, kad įsigaliotų naujas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau konservatorių planus sugriauti ketina koalicijos partnerė Laisvės partija, siūlanti mokesčio netaikyti pagrindiniam būstui. Ar tinkamas laikas apmokestinti dar daugiau žmonių, kalbamės su Seimo nariu Vytautu Mitalu. Už 100 tūkst.

Į valstybės biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius surinka apie 11,105 mlrd. eurų pajamų – maždaug 8,4 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Per visus šiuos metus tikimasi surinkti 10 proc. daugiau įplaukų nei suplanuota (15,544 mlrd. eurų).   „Numatome 10 proc. geresnį jo (biudžeto pajamų plano – BNS) vykdymą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas.

Seimo komitetai ir komisijos antradienį pradeda 2024 metų biudžeto projekto svarstymus.   Pirmasis antradienį sprendimą ketina priimti Seimo Ekonomikos komitetas, kuruojantis, ekonomikos, infrastruktūros, susisiekimo, energetikos sektorius.   Kaip BNS teigė komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, komitetas pirmadienio pavakarę buvo gavęs tik du pasiūlymus dėl papildomų lėšų: asociacija „Lietuvos keliai“ prašo 217 mln.

Atskleisti visų Prancūzijos lygos 18 klubų biudžetai naujajam 2023–2024 metų sezonui. Pirmoje vietoje ir toliau yra Donato Motiejūno atstovaujama Monako „AS Monaco“ komanda, kurios biudžetas yra rekordinis ir siekia 27,5 milijono eurų. Priminsime, kad praėjusiame sezone jie disponavo 7 milijonais eurų mažesniu biudžetu. Antroje vietoje šiemet vėl yra Vilerbano ASVEL. Prieš metus Vilerbano klubo biudžetas siekė 15 milijonų eurų, o šiemet jis jau yra 21 mln.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad Gitanas Nausėda siūlys biudžete numatyti galimybę skolintis papildomų lėšų gynybai. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galimybių skolintis nėra ir kritikavo prezidento patarėjos retoriką. I. Šimonytė teigė, kad galimybių skolintis nėra, nes biudžeto deficitas yra numatomas 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai yra ant Mastrichto kriterijų ribos. Premjerės teigimu, kitų metų biudžete krašto apsaugai yra numatyta pakankamai lėšų.