biudžetas

Seimui ketvirtadienį imantis pirmojo 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus. „Tikiuosi išgirsti visų frakcijų pozicijas, preliminarūs vertinimai tiek ekonomistų, tiek valdančiųjų frakcijų buvo pozityvūs, todėl tikiuosi sklandaus biudžeto priėmimo“, – Seime prieš posėdį žurnalistams sakė G. Skaistė. „Natūralu, kad tų pasiūlymų yra, jų visada yra.

Ketvirtadienį Seime vyks pirmasis svarstymas dėl Vyriausybės teikiamo 2023 metų valstybės biudžeto. Demokratų frakcijos „ׅVardan Lietuvos“ atstovai žeria kritiką valdantiesiems dėl išlaidų, kurios, jų vertinimu, nėra padengtos tvariomis pajamomis. Visa tai ateityje lems socialinių išmokų mažėjimą, rašoma partijos pranešime spaudai.

Seimas ketvirtadienį imasi pirmojo 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo.  Seimui spalio 11-ąją pristatydama kitų metų biudžeto projektą finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog jis yra kaip skydas apsaugoti visuomenę nuo itin aukštų energijos kainų, todėl didžiausias dėmesys skiriamas būtent šioms kainoms suvaldyti kitąmet bei investuoti į atsinaujinančią energetiką.

2023 metų valstybės biudžete nenumačius 5,9 mln. eurų skrydžių Lietuvai svarbiomis kryptimis skatinimui, Finansų ministerija ragina pinigų tam ieškoti perskirstant jau suplanuotas išlaidas. Susisiekimo ministerijos atstovas sako, kad tokių galimybių bus ieškoma.  Finansų ministerijos Biudžeto departamento vadovė Daiva Kamarauskienė sako, kad Susisiekimo ministerija turi ieškoti, kaip perskirstyti lėšas, kad jų liktų skrydžių skatinimo programai.  „Jeigu užsibrėžėme tą raudoną 5 proc.

Opoziciniai Sauliaus Skvernelio bendražygiai paskaičiavo, kad vyriausybė kitąmet didins pensijas mažiau negu turėtų. Jie siūlo kiekvienam pensininkui pensiją kas mėnesį padidinti papildomais 17 eurų. Opozicijos atstovai tvirtina, kad valdantieji iš biudžeto ketina skirti per mažą dalį pensijoms ir esą nuslepia 170 milijonų eurų. Tačiau valdantieji tvirtina, esą vidutiniškai po 60 eurų kitąmet suplanuotas didinimas yra didelis ir opozicijos atstovų reikalavimų vykdyti neskuba.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), pirmadienį apsvarstęs kelias dešimtis Seimo narių ir parlamentinių komitetų pasiūlymų 2023 metų biudžete skirti didesnį finansavimą nei siūlė Vyriausybė, dėl jų nebalsavo, o visus prašymus nutarė perduoti Vyriausybei.  „Atidžiam Vyriausybė įvertinimui“, – teigė komiteto vadovas Mykolas Majauskas.  Komitetai siūlo kitais metais papildomai rasti virš 200 mln. eurų, Seimo nariai – virš milijardo eurų.

Šis biudžetas, nors dar ir nepriimtas, sukėlė nemažą audrą. Jį kritikuoja ne tik Seimo opozicija, bet ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.  TV3 žinių „Dienos komentare“ pats pirmininkas atsakė, ką mano apie šį biudžetą ir kokias spragas įžvelgia.

Seimo opozicijos rezoliucija prašant kitų metų biudžete papildomai skirti 189 mln. eurų žvyrkeliams ir valstybiniams keliams pridengia praėjusios Vyriausybės kelių priežiūros programos planavimo broką, įspėja Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Todėl ketvirtadienį liberalai dokumentui ir nepritarė, rašoma pranešime spaudai. Dabartinė Vyriausybė savo nutarimu patvirtino, kad 2023 m. kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos sudarys 543 mln.

Seimo nariai ėmė teikti siūlymus kitų metų biudžetui, aktyviausi šioje srityje – opozicijos atstovai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad daugelio pasiūlymų rimtai nesvarstys, kadangi kolegos parlamentarai prašo pinigų savo idėjoms, tačiau nenurodo, iš kur tų pinigų ištraukti. Seimo komitetams ir komisijoms analizuojant Vyriausybės Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.

Didžioji dalis biudžete numatytų priemonių, skirtų sušvelninti išaugusias energijos kainas  gyventojams ir verslui, nėra tikslinės, teigia Valstybės kontrolė. Pasak jos, šios priemonės turėtų būti nukreiptos į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Tokią išvadą Seimui dėl kitų metų biudžeto projekto pateikė Valstybės kontrolė. „Tarptautinės organizacijos rekomenduoja taikyti trumpalaikes priemones, nukreiptas į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes.

Seimo komitetams ir komisijoms įpusėjus svarstyti Vyriausybė Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai įvairioms reikmėms siūlo rasti daugiau nei 42 mln. eurų papildomų lėšų.  Iki šiol įregistruotos dvi dešimtys pasiūlymų, kuriuos teikia ne tik opozicijos parlamentarai, bet ir keli Seimo nariai iš valdančiųjų liberalų ir Laisvės frakcijos.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad partinės drausmės poreikis atsiskleis galutinėse biudžeto priėmimo stadijose. Jis taip kalbėjo po to, kai valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas rekomendavo jam arba atsiimti su Vyriausybe nederintą siūlymą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, arba trauktis iš pareigų komitete ir iš partijos. „Planuoju į visus siūlymus žiūrėti pakankamai ramiai.

Šios savivaldybių tarybų kadencijos metu du trečdaliai savivaldybių – 38 iš 60 – bent kartą įgyvendino dalyvaujamąjį biudžetą, kai dėl lėšų panaudojimo sprendžia ir visuomenė. Dešimtadalis jų tai daro kasmet, rodo antradienį paskelbta su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta apžvalga. Kaip pranešė TILS, iš viso nuo kadencijos pradžios savivaldybių gyventojai jau nusprendė dėl 4,4 mln. eurų panaudojimo.

Šių metų balandžio 11 dieną Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) Seimo Valdybai pateikė viešais, oficialiais duomenimis paremtus skaičiavimus apie reikšmingus valstybės (mokesčių mokėtojų) finansinius praradimus, tačiau nei Seimo Valdyba, nei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas į tai nesureagavo. Rugpjūčio mėnesį paskelbti naujausi 2022 metų duomenys apie loterijų ir lošimų organizatorių rezultatus atskleidžia tolesnį situacijos prastėjimą viešųjų finansų praradimo prasme.

JAV biudžeto deficitas 2022 metais sumažėjo perpus iki 1,4 trln. JAV dolerių, ekonomikai atsigaunant po COVID-19 pandemijos ir sumažėjus paramai skirtoms išlaidoms, penktadienį pranešė vyriausybė.  Su COVID-19 susijusios išlaidos, skirtos tokiems dalykams kaip nedarbo išmokos bei kitos programos, sumažėjo, kai didžiausia pasaulio ekonomika atsigavo po viruso protrūkio, o verslas ėmė grįžti į įprastas vėžes.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkus Mykolą Majauską pasiūlė konservatorių frakcija, su kuria santykiai parlamentarą sieja „ne tik tada, kai jis nominuojamas, bet ir tada, kai priimami sprendimai“. Taip ji kalbėjo valdančiųjų konservatorių gretose tęsiantis įtampai dėl kitų metų valstybės biudžeto priėmimo.

Kitų metų biudžeto projektas stringa Seimo Biudžeto ir finansų komitete, nes komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas bei kai kurie kiti politikai nepritaria, kad maitinimo įstaigoms mažesnis PVM tarifas galiotų pusmetį – siūloma, kad jis galiotų ilgiau. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šis klausimas 2023-ųjų biudžete nėra esminis ir pabrėžia, kad prieš pusantrų metų su verslininkais tartasi ne dėl to. „Vertinu kaip Seimo narių atskirą nuomonę, kuri skiriasi nuo Vyriausybės.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumo sprendimas įpareigoti frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe, yra normalus žingsnis, mano premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tokie sprendimai jau ne kartą buvo priimti. TS-LKD partijos prezidiumas priėmė sprendimą drausti partiečiams Seime registruoti įstatymo projektus, biudžeto papildymus, nesuderintus su Vyriausybe.

Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Vyriausybė Seimui pristatė 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai pradėjo teikti siūlymus papildomai finansuoti kai kurias sritis.   Jau įregistruota 10 dešimt pasiūlymų skirti kiek daugiau negu 14 mln. eurų. Ankstesniais metais jų būdavo kur kas daugiau.     Valdantieji konservatoriai kol kas jokių siūlymų nepateikė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pasiūlė, kad 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nuo 2023 metų būtų neterminuotai taikomas ne tik viešbučiams, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai. Tokį siūlymą palaikė ir konservatoriai Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas ir komiteto narys Antanas Čepononis, tuo tarpu parlamentaras Matas Maldeikis susilaikė.

Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ žada spausti Vyriausybę, kad ši koreguotų 2023 metų biudžeto projektą – jis, anot opozicijos atstovų, neatliepia gyventojų ir verslo lūkesčių. Koreguoti biudžeto projektą bus prašoma frakcijai pateikus konkrečius pasiūlymus, sako jos narys Lukas Savickas.  „Priemonės nėra pakankamos, kad pagelbėtų mūsų gyventojams ir verslams susitvarkyti su infliacijos iššūkiais, dėl to teiksime konkrečius pasiūlymus, kad šis aspektas būtų koreguojamas.

Ar „skylėtas“ kitų metų valstybės biudžetas nuvarys Lietuvą į skolas? Tokį klausimą kelia opozicija, biudžeto projekto sulaukusi Seime. Valdančiuosius oponentai kaltina ir didžiulės skolos auginimu, ir rožinėmis svajonėmis apie būsimą ekonomikos augimą. Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino.

Ant prarajos ribos UEFA Čempionų lygoje balansuojantis „Barcelonos“ klubas jau skaičiuoja galimus nuostolius. Goal.com ir „Mundo Deportivo“ duomenimis, jeigu katalonai nesugebės prasibrauti į Čempionų lygos atkrintamąsias varžybas, klube biudžetas praras planuotus 20 mln. eurų pajamų. Įdomu tai, kad šių prarastų lėšų kompensuotų net triumfas Europos lygoje, į kurią katalonai persikeltų Čempionų lygos grupėje užėmė 3 vietą.

Lietuvos respublikos prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina kitų metų biudžeto projektą. Anot jo, matyti, kad Vyriausybė įvertino ir politinę, ir ekonominę situaciją šalyje bei atsižvelgė į prašymus, verslo reakciją ir socialines nuotaikas šalyje. Antradienį Seimui buvo pristatytas kitų metų biudžeto projektas. Jį jau įvertino ir daugybė ekspertų, ir verslininkų.

Vyriausybė trečiadienį perskirstė 15,77 mln. eurų šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, iš kurių didžioji dalis – 15,37 mln. – eurų skiriama valstybininių kelių dangoms taisyti. Anot Susisiekimo ministerijos, šiuos kelius prižiūrinčiai įmonei „Kelių priežiūra“ reikia didesnio finansavimo, nes padidėjo darbų įkainiai, pasikeitė reikalavimai kelių dangos priežiūrai žiemą, be to, bendrovė tapo atsakinga už pėsčiųjų ir dviračių takų, šaligatvių priežiūrą gyvenvietėse.

Švietimo, mokslo ir sporto sritims kitąmet numatyta skirti 430 mln. eurų daugiau negu šiemet, daugiau kaip pusė šių lėšų teks švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jos teigimu, kartu su savivaldybių planuojamomis papildomomis išlaidomis kitąmet švietimo biudžetas augs 526 mln. eurų ir sudarys 3,5 mlrd. eurų. Švietimo išlaidų dalis kitais metais turėtų sudaryti 5 proc.

Seime antradienį pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas yra dosnus, tačiau nebūtinai padedantis tiems, kam labiausiai reikia ir nebūtinai skatinantis žmones atsakingiau planuoti finansus bei taupyti, laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis ir „Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas. Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui antradienį pateikė 2023 metų valstybės biudžetą. Toliau jį svarstys Seimo komitetai ir komisijos.

2023 metais į „Sodros“ biudžetą planuoja surinkti 9 proc. daugiau pajamų negu šiemet, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  Pasak jos, vertinant šių metų „Sodros“ pajamas, kitais metais planuojamų įplaukų surinkimas turėtų būti sklandus.   „Pagal aštuonių šių metų mėnesių „Sodros“ įplaukas matyti, kad ir 2022 metais turėsime pakankamai ženklų pajamų augimą“, – Seimui antradienį pristatydama perteklinį „Sodros“ 2023 metų biudžetą teigė ministrė.

2023 m. biudžeto projekte I. Šimonytės vyriausybė bando būti gera visiems – kyla pensijos, minimali alga, išaugusias elektros kainas žadama kompensuoti ne tik gyventojams, bet ir verslui, pratęsiamas PVM lengvatų restoranams galiojimas. Dosnumo kaina – auganti valstybės skola, kurios atidavimu reikės rūpintis ateityje.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei Seimui antradienį pateikus 2023 metų valstybės biudžetą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai teigia jame pasigendantys ilgalaikių sprendimų, galinčių užtikrinti tvarias pajamas. Jie taip pat bado pirštais į valstybės biudžeto deficitą, atsidūrusį prie „raudonos linijos“, ir ragina nedelsiant imtis veiksmų.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir jį lydinčių įstatymų projektų svarstymas. 2023 metų valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 15,6 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais, kitąmet biudžeto pajamos auga 3,4 proc. arba 510 mln. eurų.  Projekte numatyta per 18,6 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 6,1 proc., arba 1,1 mlrd. eurų), pagrindinius biudžeto rodiklius antradienį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimas antradienį imasi kitų metų valstybės biudžeto projekto. Demokratų „Vardan Lietuvos“ Saulius Skvernelis sako, kad daugiausiai nerimo jam kelia valstybės skola. Anot jo, valdančiųjų sprendimai tik gilina valstybės įsiskolinimą, blogina šalies ateities finansines perspektyvas, o pati valstybės skola pasiekė jau pavojingą ribą. „Dėl biudžeto, reikia atmesti visus politikavimus ir pažiūrėti labai racionaliai.

Seimui antradienį teikiamas 2023 metų valstybės biudžeto projektas, kuriam praėjusį penktadienį pritarė Vyriausybė. Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas yra sakęs, jog norima, kad visuomenė kuo anksčiau sužinotų, kaip augs žmonių pajamos ir ar keisis mokesčiai.

2023 metų valstybės biudžeto projekte numatytas 4,9 proc. deficitas yra netoli pavojingos ribos, kai gali brangti skolinimasis tarptautinėse rinkose, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Anot jo, deficitui viršijus 5 proc. ribą valstybei gali tekti mokėti didesnes palūkanas ne tik už naujas, bet ir dabartines skolas. „Labai svarbu, kad deficitas neperliptų 5 proc., dabar jis yra 4,9 proc.

Vyriausybė praėjusią savaitę pristatė deficitinį kitų metų biudžetą. Pagal jį nuo kitų metų elektra ir dujos gyventojams brangs toliau, tačiau tarifai toliau bus kompensuojami iš biudžeto, o dalį elektros tarifų Vyriausybė kompensuos ir verslui. Bet ar to pakaks? Kaip dar Vyriausybė padės gyventojams ir verslui įveikti kainų šuolį? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vyriausybės siūlomas 2023-ųjų biudžeto projektas, prezidento Gitano Nausėdos vertinimu, yra „geras žingsnis į priekį“. Tačiau jame jis teigia pasigendantis taiklesnių priemonių itin pažeidžiamoms visuomenės grupėms. G. Nausėda tikisi, kad biudžetą svarstant Seime tai bus patobulinta, o tam pastangas sutelks tiek pozicija, tiek opozicija.

Vyriausybė penktadienį pristatė 2023 metų biudžeto projektą. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad šis biudžetas yra geriausia, ką galėjo parengti ši Vyriausybė esamomis aplinkybėmis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavę ekspertai teigė, kad šis biudžetas parengtas pagal visų poreikius, tačiau tai – labai rizikingas žingsnis. Tokią nuomonę išsakė finansų ministras Vilius Šapoka ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Vyriausybė penktadienį pristatė 2023 metų biudžeto projektą. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad šis biudžetas yra geriausia, ką galėjo parengti ši Vyriausybė esamomis aplinkybėmis. Apie kitų metų biudžetą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs finansų ministras Vilius Šapoka ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2023 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 3,049 mlrd. eurų, arba 9,3 proc. (259,721 mln. eurų) daugiau nei suplanuota šiems metams Tai numatoma atnaujintame PSDF 2023 metų biudžeto projekte, jį penktadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2023 metais turėtų siekti 235,77  mln. eurų. Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos ir išlaidos pirmą kartą perkops 6 mlrd. eurų ir sieks atitinkamai – 6,652 mlrd. eurų ir 6,416 mlrd. eurų. Tai numatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo 2023 metų biudžeto projekte. Jį penktadienį  svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Vyriausybė penktadienį svarstys 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektus. Biudžeto projektus vėliau tvirtins Seimas, su juo susijusių įstatymų pateikimas parlamente numatytas ateinantį pirmadienį. Jie, išskyrus PSDF biudžeto projektą, kol kas nėra registruoti. Numatoma, jog valstybės biudžeto deficitas kitąmet sieks 4,9 procento.

Finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad 2023 metų valstybės biudžeto deficitas bus arčiau 5 proc. ribos. „Sutarėm, kad esminis prioritetas yra energijos kainų šoko suvaldymas, sušvelninimas ir priemonės, nukreiptos į žmonių perkamosios galios išsaugojimą situacijos strabilizavimą.

Valdantieji sako, kad 2023 metų biudžetas dėl geopolitinės krizės, energetikos ir kitų iššūkių bei galimos recesijos yra su trūkumais, suspaustas, bet solidus ir  stipriai subalansuotas.  Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigimu, svarbiausias šalies pajamų ir išlaidų planas yra socialiai jautrus.   „Tai yra geras ir solidus biudžetas.

Išaugusių energijos kainų kompensavimui kitų metų biudžete numatytas milijardas eurų, bus siekiama neviršyti 5 proc. biudžeto deficito, BNS ketvirtadienį sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. „Turime energetinį karą ir milžinišką infliaciją. Todėl biudžeto pagrindinis dėmesys skiriamas energetiniam saugumui ir pajamų didinimui.

Policijos pareigūnų trūkumas pasiekė tokį lygį, kad nebėra kam dirbti ekipažuose ir tenka kamšyti spragas policijos rėmėjais bei šauliais. Policijos atstovai turi rimtų pastabų ir klausimų vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei. Policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad jeigu su ministre susitarti nepavyks, policija šį mėnesį užbaigs protestais.

Didžiosios Britanijos ekonomika antrąjį ketvirtį ūgtelėjo, o ne traukėsi, kaip buvo manyta anksčiau, parodė penktadienį paskelbti duomenys, šiek tiek susilpninę nuogąstavimus dėl nuosmukio, kuriuos paskatino vyriausybės pristatytas sumažintų mokesčių biudžetas. Bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais padidėjo 0,2 proc. (pirminiai duomenys rodė 0,1 proc.

2023 metų biudžeto projektą Vyriausybė ketina svarstyti ir tvirtinti kitą penktadienį, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.  „Ateinančių metų biudžetą Vyriausybė patvirtins posėdyje kitą penktadienį, tai yra maždaug 10 dienų anksčiau negu paprastai istoriškai tai būdavo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pranešė ministrė pirmininkė.  Biudžeto projektą Seimui Vyriausybė žada pateikti iš karto, kai jam pritars, o jo pateikimas Seimo posėdyje numatytas spalio 11-ąją.

Naujajam Eurolygos sezonui besirengiantis Monako „AS Monaco“ klubas disponuoja biudžetu, kokio dar niekuomet neturėjo jokia Prancūzijos lygos komanda. Praėjusiais metais tarp 8 stipriausių Eurolygos klubų patekusi Donato Motiejūno ekipa šįmet startuoja su daugiau nei 20,7 mln. eurų, kai pernai klubo biudžetas siekė 14,1 mln. Antroje vietoje kita Eurolygoje besivaržanti komanda – Vilerbano ASVEL.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog kitų metų valstybės biudžetą numatoma priimti lapkričio 22 dieną – anksčiau nei įprastai.  „Su institucijomis, pagrindiniais komitetais bei Vyriausybės vadove suderinom ankstesnį biudžeto priėmimą šiemet, kad visuomenė kuo anksčiau sužinotų, kaip atrodys atlyginimų, pensijų augimas ir kokie laukia mokesčiai“, – Seime žurnalistams antradienį sakė M. Majauskas.