Pasak frakcijos seniūno pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus, valdantieji, kurių daugumą sudaro konservatoriai, vėl Lietuvą grąžina į buvusio premjero Andriaus Kubiliaus laikus, kuomet nesugebėdama tinkamai valdyti valstybės viešųjų finansų Vyriausybė užprogramuoja ateičiai socialinių išmokų, tokių kaip senatvės ir kitos pensijos, minimalios mėnesinės algos ir kt, nekėlimą.
Jis pažymi, kad pagal Valstybės kontrolės patektą šio biudžeto projekto vertinimą, išlaidos sieks apie 1 mlrd. 200 mln. eurų.
„Po paskutinės konservatorių Vyriausybės, nuo 2008 iki pat 2017 metų, t. y. beveik dešimtmetį, kone visiškai nedidėjo vidutinė senatvės pensija. Dabar matome identišką situaciją. Ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai, kitaip sakant, išlaidos, sudaro 2,5 proc. nuo BVP, o trumpalaikiai įsipareigojimai, sprendžiantys dabar kilusias energetikos ir kainų šuolio krizes, siekia tik 2,4 proc. Tai reiškia, kad ateityje valstybei teks visų žmonių gerovės sąskaita ilgiau dengti valstybės skolą, kurios aptarnavimo išlaidos 2023 metais sieks 200 mln., o 2025-aisiais – 700 mln. eurų“, – pabrėžia A. Butkevičius.
Seimo narys Linas Kukuraitis antrina, kad jau dabar su senatvės pensijų didėjimu yra problema, o tai esą lemia ir valdančiųjų neveiklumas.
„Vyriausybė tuoj pradės skaičiuoti trečiuosius savo kadencijos darbo metus, tačiau iki šiol nėra padaryta jokia mokesčių reforma, kuri būtų nukreipta į racionaliai suplanuotas išlaidas ir tvariai gaunamas pajamas. Vietoj to, dabar turime problemą su senatvės pensijų didinimu. Jos auga tik 13 proc., nors turėtų kilti bent 16 proc.“, – pažymi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas L. Kukuraitis.
Seimo narys nurodo ir tai, kad nors Vyriausybė akcentuoja pagalbą socialinei sričiai, frakcijos manymu, ji turi būti tikslinė, nukreipta į pažeidžiamiausias visuomenės grupes, t. y. mažas pajamas gaunančius asmenis, šeimas, pagyvenusius žmones, o ne aklai dalijama visiems vienodai.
Seime – pirmasis 2023 metų valstybės biudžeto svarstymas
Seimas ketvirtadienį imasi pirmojo 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo.
Seimui spalio 11-ąją pristatydama kitų metų biudžeto projektą finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog jis yra kaip skydas apsaugoti visuomenę nuo itin aukštų energijos kainų, todėl didžiausias dėmesys skiriamas būtent šioms kainoms suvaldyti kitąmet bei investuoti į atsinaujinančią energetiką.
Pasak jos, augant energijos ir kitoms kainoms, per pusantro milijardo eurų skiriama žmonių pajamų didinimui – didės minimalus darbo užmokestis, socialinės išmokos, pensijos.
Kitais metais daugiausia asignavimų skiriama kompensacijoms už elektrą ir dujas, investicijoms į atsinaujinančią energetiką, saugumui, didinamas krašto apsaugos finansavimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad 2023 metų biudžeto projektas – rimtas žingsnis į priekį. Jis tikisi, kad biudžetą svarstant Seime kai kurie dalykai bus patobulinti, o tam pastangas sutelks tiek pozicija, tiek opozicija.
Opozicija kritikavo biudžeto projektą dėl per didelės paramos verslui kompensuojant energijos kainas ir siūlė mažinti ją perpus, dalį lėšų skiriant nepamokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimui. Be to, pasak opozicijos, projektas didina valstybės skolą, kurią ateityje suvaldyti bus vis sunkiau.
Seimo nariai, komitetai, įstaigos pateikė pasiūlymų papildomai įvairioms reikmėms numatyti virš 1,2 mlrd. eurų. Tačiau pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam siūlymui ir visus juos siūlo įvertinti Vyriausybei.
Komiteto vadovo Mykolo Majausko teigimu, pavojinga didinti biudžeto deficitą daugiau nei numatytas 4,9 proc. Jis taip pat neatmeta, kad prognozės dėl įvairių geopolitinių ir ekonominių veiksnių gali būti liūdnesnės.
Pasak G. Skaistės, rengiant kitų metų biudžetą vadovautasi rugsėjį ministerijos parengtomis prognozėmis, kurios numato, kad kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 1,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sumažės iki 6 proc. Visgi ji tikino, jog išlieka didelis ekonomikos neapibrėžtumas.
Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei. Tai įprasta procedūra.
Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje.
