Tokį siūlymą trečiadienį pateikė visi septyni Seimo Antikorupcijos komisijos nariai iš valdančiųjų frakcijų.
„Ypatingai svarbu, kad Antikorupcijos pirmininko pareigas einantis asmuo turėtų nepriekaištingą reputaciją, nesudarytų regimybės, jog pareigas einančio asmens reputacijoje gali būti kokių nors dėmių“, – teigiama jų kreipimesi, kurį perskaitė Mindaugas Lingė.
„Pirmininkas taip pat gauna jautrią tarnybų informaciją, todėl kylant abejonėms dėl pirmininko leidimo dirbti su slapta informacija, kyla abejonės, ar jis gali tinkamai eiti komisijos pirmininko pareigas“, – rašoma kreipimesi.
Naujienų portalas „15min“ šią savaitę pranešė, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Tuo metu įstatymas numato, kad asmeniui, atsisakius pasitikrinti poligrafu, leidimas dirbti su slapta informacija jam neišduodamas.
Pasak portalo, net kelios tarnybos turėjo informacijos, kuri galėjo kelti abejonių dėl A. Stončaičio patikimumo, bet ši informacija įslaptinta. Dalis jos susijusi su kriminalinės žvalgybos duomenimis, gautais tiriant buvusio Kauno policijos vadovo Dariaus Žukausko ir Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko įtariamas sąsajas su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais.
Septyni Seimo Antikorupcijos komisijos nariai pasiūlė A. Stončaičiui nusišalinti nuo pirmininkavimo komisijai, „kol jis neatsakė į žiniasklaidos pateiktus klausimus ir kol Seimo opozicinės frakcijos neįvertino jo galimybių toliau eiti Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas“.
Jie taip pat prašo Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kreiptis į opozicines frakcijas, kurios deleguoja asmenį į Antikorupcijos komisijos pirmininkus, įvertinti, ar A. Stončaitis gali toliau eiti pareigas.
Be to, parlamentarui siūloma „neatidėliojant, šią savaitę, surengti spaudos konferenciją ir sudaryti galimybę žurnalistams užduoti rūpimus klausimus ir į juos pateikti nuoširdžius konkrečius atsakymus“.
„Čia mano asmeninis reikalas rengti spaudos konferencijas, ar nerengti. Jokia komisija man negali to nurodyti“, – išgirdęs kreipimąsi sakė A. Stončaitis.
Jis pabrėžė turįs galiojantį leidimą dirbti su slapta informacija, o jį išdavė kompetentinga institucija.
„Kadangi turite daugumą, galite savo jėgos pozicija tiesiog paimti ir nušalinti mane“, – tvirtino komisijos vadovas.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas taip pat siūlė valdantiesiems vadovautis Seimo statutu ir pagal jame nustatytą tvarką imtis iniciatyvos atleisti A. Stončaitį iš Antikorupcijos komisijos vadovo pareigų.
Tačiau konservatorius Jurgis Razma tvirtino, jog jų siūlymas pačiam nusišalinti grindžiamas „labiau moraline pozicija“.
„Suprantu jūsų šituos visus ėjimus, kadangi jau praėjusį kartą, kai kilo klausimas, sakiau, kad kišeniniu nebuvau ir nebūsiu. (...) Suprasiu jūsų norą mane atstatydinti“, – trečiadienį kalbėjo A. Stončaitis.
Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė siūlė komisijai nesivadovauti žiniasklaidoje paskelbta medžiaga, o patiems kreiptis į policiją ir Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šie pateiktų turimą informaciją apie galimus A. Stončaičio ryšius su prieštaringos reputacijos asmenimis.
„Tai būtų objektyviausias aiškinimasis. Kodėl turiu tikėti žurnalistiniu tyrimu ir kodėl turiu tikėti A. Stončaičio spaudos konferencija?“ – klausė A. Širinskienė.
Tačiau Seimo Antikorupcijos komisijos nariai trečiadienį dėl to nesutarė.
Dėl leidimo dirbti su slapta informacija išdavimo A. Stončaičiui teisėtumo į VSD planuoja kreiptis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
