„Ne, taip nežiūriu. Aš į tai žiūriu, kaip į balsavimą dėl biudžeto. Bet balsavimas dėl biudžeto man labai aiškiai atsako į klausimą, ar Vyriausybė turi Seimo paramą. Tai nėra pasitikėjimo balsavimas.
Jei aš norėčiau pasitikrinti pasitikėjimą, aš ateičiau ir Seimo paprašyčiau pabalsuoti. Bet taip, tai yra vienas iš svarbiausių įstatymų, kurie yra priimami per politinį sezoną. Jeigu atsitiktų taip, kad Vyriausybės teikiamas biudžetas neturi daugumos palaikymo, gal ir Vyriausybė neturi daugumos palaikymo.
Ryšys yra, bet taip jau etikečių klijavimo prasme, aš šitaip nelyginčiau. Bet taip, pasekmės labai panašios“, – ketvirtadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Seimas ketvirtadienį pradėjo pirmąjį 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą – posėdyje savo išvadas skelbia komitetai ir komisijos.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš posėdį sakė besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus, tačiau ją stebina tai, kad kritikuodami didelį biudžeto deficitą Seimo nariai prašo apie pusantro milijardo eurų papildomų išlaidų arba siūlo įvairių lengvatų.
Pagrindiniai 2023 metų biudžeto prioritetai, pasak ministrės – energetikos krizės sprendimas bei investicijos į atsinaujinančią energetiką, taip pat finansavimo didinimas krašto apsaugai, sąjungininkų priėmimui.
Pasak jos, augant energijos ir kitoms kainoms, per pusantro milijardo eurų skiriama žmonių pajamų didinimui – didės minimalus darbo užmokestis, socialinės išmokos, pensijos.
Kitais metais daugiausia, apie 2 mlrd. eurų skiriama kompensacijoms už elektrą ir dujas, investicijoms į atsinaujinančią energetiką, saugumui, didinamas krašto apsaugos finansavimas.
Seimo nariai, komitetai, įstaigos pateikė pasiūlymų papildomai įvairioms reikmėms numatyti virš 1,2 mlrd. eurų. Tačiau pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam siūlymui ir visus juos siūlo įvertinti Vyriausybei.
M. Majausko teigimu, pavojinga didinti biudžeto deficitą daugiau nei numatytas 4,9 proc. Jis taip pat neatmeta, kad prognozės dėl įvairių geopolitinių ir ekonominių veiksnių gali būti liūdnesnės.
9 proc. PVM mokesčio lengvatą viešbučiams siūloma taikyti neribotai, o pusmečiui – iki kitų metų vidurio pratęsti šią lengvatą maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms, nors Seimas svarstys galimybę šiems sektoriams PVM lengvatą numatyti taip pat neribotam laikui.
Didelis dėmesys skiriamas žmonių pajamų didinimui, o finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad tam numatyta 1,5 mlrd. eurų – pajamų iš darbo didinimas, socialinių išmokų, pensijų indeksavimas.
Numatytos lėšos minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimui iki 840 eurų eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimui iki 625 eurų. Dėl to pajamos „į rankas“ minimalią algą uždirbantiems asmenims būtų 83,5 euro didesnės nei dabar. Be to, 5 eurais bus didinimas bazinis pareiginės algos dydis – iki 186 eurų.
Vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų didėti 60 eurų iki 542 eurų, o su būtinuoju stažu – iki 575 eurų. Taip pat augs bazinės pensijos dydis, vienišo asmens pensija, vaiko pinigai, valstybės remiamos pajamos, nuo kurių priklauso dalis socialinių išmokų.
Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 1,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sumažės iki 6 proc.
Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei. Tai įprasta procedūra.
Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje.
