biudžetas

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, kuriomis siekiama suteikti savivaldybėms didesnį finansinį savarankiškumą skolintis investicijoms į projektus, skirtus prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi dėl priimto 2022-ųjų biudžeto. Vyriausybės vadovės teigimu, jei biudžetas būtų buvęs nepatvirtintas, kiekvieną mėnesį būtų tekę remtis viena dvyliktąja praėjusių metų biudžeto, o tai neleistų planų kelti atlyginimus. Premjerė nedramatizavo, kad biudžetas priimtas vos daugiau nei pusės Seimo narių balsų dauguma. „Tai tokio daugiau mažiau dydžio yra dauguma. Nieko čia neturėtų labai stebinti.

Seimas antradienį priėmė 2022 metų biudžetą. Kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas? Pensininkų pensijos Seimui nustačius naują pensijų indeksavimo mechanizmą, pagal kurį papildomai indeksuojama individuali pensijos dalis ir nepriklausomai nuo stažo suvienodinama bendroji pensijos dalis, pensijos kitąmet vidutiniškai augs apie 11 proc. ir vidutinė senatvės pensija didės nuo 414 iki 465 eurų.

Valstiečių frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad dar ryte buvo priimtas sprendimas po opozicinių frakcijų susitarimo, kad nedalyvauti posėdžių salėje balsuojant dėl biudžeto. Tačiau vėliau situacija pasikeitė ir kai kurių opozicinių frakcijų nariai visgi balsuos. „Ryte turėjome sprendimą, kad nedalyvausime biudžeto priėmime, bet dabar gavau Darbo frakcijos seniūno žinutę, kad jie ketina dalyvauti priėmime. Manau, kad susilaikys, bent tiek turės savigarbos.

2022 metų valstybės biudžeto projektas sulauks Seimo palaikymo, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Biudžetas gerai parengtas ir manau, kad turės didelį palaikymą. Tikiuosi, kad Seimas sėkmingai priims šį biudžetą. Tai būtų labai svarbus šiandienos apsisprendimas“, – antradienį Seime žurnalistams teigė Seimo pirmininkė.

Antradienį Seimas galutinai priėmė kitų metų valstybės biudžetą ir kai kuriuos kitus su juo susijusius teisės aktus. Nuo jų priklauso, kiek 2022 m. sumokėsime mokesčių ir kiek įvairių išmokų ir asignavimų bus skirta. Už valstybės biudžeto įstatymo projektą balsavo 71 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, o 4 parlamentarai susilaikė. Jeigu balsavusių už biudžetą būtų mažiau nei 71 narys, jis nebūtų priimtas. Dauguma opozicinių frakcijų atstovų balsavime nedalyvavo.

Seime įpusėtas antrasis 2022 metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Tai buvo paskutinis jo svarstymas, Seimas jį turėtų priimti gruodžio 14-ąją.   Finansų ministrė Gintarė Skaistė jį pavadino galimybių biudžetu. Pasak jos, esminės kryptys yra saugumas, žmonių pajamų didinimas, skurdo mažinimas – šios kryptys Vyriausybei patikslinus biudžetą yra dar labiau sustiprinamos.

Seimo pirmininkė teigia, kad „fundamentalių prieštaravimų“ 2022 metų biudžeto projektui neišsako nei opozicija, nei pozicija, todėl jis vertinamas pozityviai.

Vyriausybės patobulintas kitų metų valstybės biudžetas yra pozityvus dėl augančių pensijų, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo, dėmesio švietimui, tačiau svarbu, kad biudžeto deficitas toliau nedidėtų, o vėliau – ir mažėtų, teigia Prezidentūra.

Penktadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2022 metų valstybės biudžeto projektą. Nuo jo priklauso, kiek kitais metais sumokėsime mokesčių ir kiek kam šių pinigų bus išdalyta. Palyginti su ankstesniu projektu, išlaidas numatoma didinti daugiau kaip 500 mln. eurų. Ministrų kabineto galutinai patvirtintas projektas dabar keliaus į Seimą. Jis artimiausiu metu ir turėtų priimti atitinkamą įstatymą.

Vyriausybės parengtas 2022 metų biudžetas užtikrina valstybės sektoriaus darbuotojų bei pensininkų pajamų augimą ir tuo pačiu stabilizuoja valstybės skolos augimą, tvirtina premjerė.  Ingrida Šimonytė atmeta opozicijos kritiką dėl nepakankamo kai kurių sričių finansavimo, taip pat pabrėžia, kad jau kitąmet Vyriausybė pateiks siūlymų, kurie turėtų didinti valstybės pajamas.

Seimas ketvirtadienį imasi pirmojo 2022 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo. Opozicijoje esančios demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigia, kad valdančiųjų numatytos išlaidos nėra pagrįstos pajamomis, tad nors dabar didinami atlyginimai ir išmokos, po metų gali laukti atvirkščias procesas. „Galiu konstatuoti, kad jis labai optimistiškas. Mes vis nematome sisteminio požiūrio ar sisteminių finansavimo šaltinių, kalbant apie pajamas.

Ketvirtadienį Seimas antrą kartą imasi kitų metų valstybės biudžeto. Parlamentarai sprendžia, kiek iš visų gyventojų ir įmonių mokesčių bus surinkta ir kokioms reikmėms bus išleisti surinkti pinigai. Po šio svarstymo biudžeto projektas paskutiniams pataisymams dar kartą bus grąžintas Vyriausybei. Galiausiai Seimas turės dėl jo apsispręsti iki gruodžio pabaigos.

Parlamentarai antradienį be jokių diskusijų po svarstymo pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto 2022 metų projektui. Dėl dokumento net nebuvo balsuojama, jam pritarta bendru sutarimu.  „Matyt, diskutantams viskas aišku. Susirgo pagrindinis diskutantas (socialdemokratas Algirdas Sysas – BNS). Manau, kad būtų įžiebęs diskusijas“, – BNS teigė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam Seimo narių siūlymui kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms. Komitetas nutarė vertinti tik komitetų pasiūlymus.  „Jeigu pritarsime vieniems, teks ilgai aiškintis, kodėl nepritariame kitiems. Matydami reikšmingą deficitą, negalime likti abejingi. Turime didelį deficitą, didelę skolą, lėtėjančią ekonomiką, augančią infliaciją“, – teigė komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.

Vyriausybės parengtas 2022 metų biudžeto projektas kitąmet turės įtakos vartojimo kainoms ir infliaciją gali padidinti maždaug 0,3 procentinio punkto, teigia Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Tuzikas.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-rugsėjo mėnesiais pajamų gavo 773,4 mln. eurų (8,7 proc.) daugiau negu prognozuota ir 2,014 mlrd. eurų (26,3 proc.) daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Faktinės bendros minėtų biudžetų šių metų devynių mėnesių pajamos – 9,686 mlrd. eurų (prognozuotos – 8,912 mlrd. eurų), pranešė Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą sausį-rugsėjį gauta apie 7,947 mlrd. eurų – 1,718 mlrd. eurų (27,6 proc.

Dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendina 22 iš 60 Lietuvos savivaldybių – tris kartus daugiau nei prieš metus, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta apžvalga. Jos teigimu, pernai beveik 40 tūkst. gyventojų sprendė, kaip panaudoti dalį savo savivaldybės biudžeto lėšų. Nuo 2018 metų, kai įvyko pirmasis dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje, savivaldybių gyventojai jau nusprendė dėl 2,3 mln. eurų panaudojimo.

Seime įregistruoti pirmieji siūlymai 2022 metų biudžete rasti papildomų lėšų. Seimo nariai įvairiems reikalams prašo beveik 111 mln. eurų. Papildomų lėšų prašoma Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), kelių priežiūrai, labdaros reikalams, ligoninių remontui. Į daugelį parlamentarų siūlymų Seimas paprastai neatsižvelgia arba siūloma dėl jų apsispręsti Vyriausybei.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dalijant turizmo infrastruktūrai gerinti skirtus milijonus, be pinigų liko Neringos ir Palangos savivaldybės. Tai sužinoję šių merai nejuokais užsirūstino. Neringos meras vardija, kad negavus pinigų, neatsiras ir papildomų tualetų, asfaltuotų kelių, toliau gali žiojėti ir duobės keliuose, dėl kurių taip skundžiasi turistai. Palanga net žada kreiptis į teismą. Nidoje vis pluša darbininkai ir, panašu, toks vaizdas nesikeis.

Išbrangus šildymui, valdantieji jau svarsto žmonėms įvesti privalomą renovaciją. Esą tokių priemonių reikia imtis, mat gyventojai patys dažnai nesugeba susitarti dėl renovacijos. Valžia pradžioje rengiasi reikalauti renovuoti labiausiai kiaurų daugiabučių šilumos punktus. Daugiabutis Panevėžyje statytas prieš daugiau kaip 40 metų. Tokio pat senumo ir šilumos punktas – morališkai ir techniškai pasenęs.

Ant Seimo stalo jau nugulė kitų metų biudžetas. Jis didesnis nei buvo praėjusiais metais. Jei jo siekių įgyvendinti nepavyks ar susiklostys sudėtinga ekonominė situacija, Vyriausybė bus linkusi skolintis pinigus, o ne veržtis diržus.  Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad būtų skolinamasi iš Europos Sąjungos.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 3,907 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje sudarys apie 26,068 mlrd. eurų, arba 45,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius  (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2,039 mlrd. eurų, 1,75 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 118 mln.

Kitų metų valstybės biudžeto kryptis yra stabili ir teisinga, biudžetas nukreiptas į skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Tai yra pirmasis šios Vyriausybės nuo pradžios iki pabaigos parengtas biudžeto projektas, biudžete nemalonių staigmenų tikrai nėra ir apskritai staigmenų nėra. Prezidento vertinimu, biudžeto kryptis yra stabili ir teisinga“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė.

Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžetui, o su juo palaimino ir kylančias minimalias algas, pensijas ir išmokas. Valdantieji giriasi, kad kitąmet pinigines papildys net 7 iš 10 lietuvių. Visgi skurstančiųjų Lietuvoje nemažėja, jų vis dar kas penktas, ir dalis ekspertų tikina nematantys jokio proveržio, kad vargingiausi tautiečiai kitąmet taptų sotesni. Kritikos biudžetui žeria ir prezidentas, pažangą mažinant nelygybę jis vadina mikroskopine.

Premjerė Ingrida Šimonytė 2022 metų biudžeto projektą vadina saugiu „galimybių biudžetu“, kuris leis Vyriausybei įgyventi ne vieną jos programos punktą. Pasak premjerės, be išlaidų socialinėms reikmėms ir švietimui, Vyriausybei buvo svarbiausia dviejų ekstremalių situacijų – pandemijos ir nelegalios migracijos – suvaldymas.  „Tai yra galimybių biudžetas, kuriame yra tam tikrų papildomų iššūkių, susijusių su objektyviomis krizėmis, kurias turime – ar tai kovido, ar tai migracijos krizė.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurį dar šią savaitę teiks Seimui. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė džiaugiasi, kad naujame biudžete, palyginti su šiemet, žymiai mažiau lėšų reikia skirti kovai su COVID-19 pandemija. „Kas turbūt svarbiausia buvo Vyriausybei, rengiant ateinančių metų biudžetų projektus, kadangi turime tebesitęsiančias dvi ekstremaliąsias situacijas, kurios turi tam tikrus papildomus poreikius, tai numatyti joms reikalingas lėšas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė 2022 m. valstybės biudžeto projektui, kurį toliau svarstys Seimas. Kitais metais valstybės pajamos ir išlaidos turėtų augti. Tačiau ir toliau pinigų bus išleidžiama daugiau nei surenkama. Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš viso į valstybės biudžetą tikimasi surinkti 13,85 mlrd. eurų pajamų ir skirti 16,48 mlrd. eurų asignavimų.

Finansų ministerija neketina atsižvelgti į savivaldybių prašymą laikinai suspenduoti jų skolinimąsi ribojančias taisykles ir kitąmet leisti joms pasiskolinti iki 15 proc. planuojamų metinių pajamų, teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius. Šį ir kitus siūlymus dėl 2022 metų biudžeto LSA antradienį dar kartą pateikė finansų ministrei Gintarei Skaistei. „Susitikimas manęs nenuvylė, nes lūkesčiai buvo nuliniai, jie pilna apimtimi ir išsipildė.

Pirmadienį Vyriausybėje pristatytas svarbiausias 2022 m. finansinis dokumentas – biudžetų rodiklių įstatymo projektas. Nuo to, koks galutinis įstatymas bus priimtas, priklausys, kiek sumokėsime mokesčių ir kiek, kokioms sritims pinigų bus skirta kitais metais. Tad kam klius daugiau, o kam teks susiveržti diržus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku ir „Swedbank“ ekonomistu Vyteniu Šimkumi.

Jei uždirbate iki tūkstančio eurų į „rankas“, kitų metų valstybės biudžetas jums pabers nuo keleto iki keliolikos papildomų eurų. Labiausiai pasiseks mažiausiai uždirbantiems – didės minimali mėnesio alga, taip Vyriausybė tikisi priversti pašalpininkus ieškotis darbo. Tačiau ir profsąjungos, ir ekonomistai tikina, kad valdžia nuskriaudžia tuos, kurie uždirba kiek daugiau nei tūkstantį eurų.

Mes dabar turime nepasiskiepijusių pandemiją. Vyriausybės planas pavyko, tačiau planas neišdegė tiems, kurie planavo nieko nedaryti, teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  Jo manymu, visos Vyriausybės priemonės suveikė tiek, kiek ir turėjo suveikti, o problema dabar yra kitur, sakė ministras TV3 žinių „Dienos komentare“.  Praėjusį penktadienį prezidentas jums pasiūlė du kelius, matyt, tiksliau parodydamas vieną kelią. Tai ar ketinate atsistatydinti? Ne, neketinu.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad Vyriausybės siūlomas 2022 metų biudžeto projektas yra per daug optimistinis „išlaidų vakarėlis“. Anot jo, pernelyg optimistiškai suplanuotas bendrasis vidaus produktas (BVP) neaugs tiek daug, kaip planuojama, dėl to valdžios deficitas bus didesnis. „Greičiausiai biudžeto deficitas sieks ne 3 proc., o daugiau, dėl to, kad BVP nepaveš tokių optimistinių prognozių. Lietuvos ekonomika jau pasiekė priešpandeminį lygį ir augti po 4 proc.

Finansų ministerijai pirmadienį pristačius 2022 metų valstybės biudžetą, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigiamai vertina tai, kad projekte bent kol kas nėra jokių netikėtumų – kaip ir žadėta, biudžete matyti socialinė jo orientacija, iš esmės neliečiant pajamų temos.   Tačiau, pasak eksperto, mokesčių klausimas artimiausiu metu turės būti sprendžiamas.

Vidutinė socialinio draudimo pensija nuo kitų metų turėtų augti 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais (11 proc.) iki 489 eurų, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prioritetas yra skurdo rizikos mažinimas ir čia didžioji dalis išlaidų yra susijusi su pensijų sistema“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

2022 metų valstybės biudžetą Seimas priims, bet projekto svarstymo procedūra nebus lengva dėl rizikų pasireikšti populizmui, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.  „Sparčiai auganti ekonomika ir valstybės biudžeto pajamos leidžia didinti išlaidas ir tuo pačiu metu mažinti biudžeto deficitą. Todėl tikėtina, kad šis projektas sulauks palaikymo ir Seimo salėje.

Kitų metų biudžeto projekte viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti numatyta 0,5 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Kitas prioritetas – paskatų dirbti didinimas. (...) Bendroje sumoje šie sprendimai valstybės biudžetui kainuoja 502,6 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo ministrė.

Fizinio barjero statybai pasienyje su Baltarusija ateinančių metų biudžete numatyta beveik 103 mln. eurų, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Užbaigti fizinio barjero statybą – 102,8 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje teigė politikė. Anot jos, dar 4,1 mln. eurų numatyti migrantų srautų valdymui. „Taip pat 26 mln. planuojami tiesiai iš ES kameroms pasienyje įsigyti jau ne iš valstybės biudžeto pajamų“, – dėstė ministrė.

Pirmadienį Vyriausybėje pristatomas svarbiausias 2022 m. finansinis dokumentas – biudžetų rodiklių įstatymo projektas. Nuo to, koks galutinis įstatymas bus priimtas, priklausys, kiek sumokėsime mokesčių ir kiek, kokioms sritims pinigų bus skirta kitais metais. Paprastai kalbant, valstybės biudžeto pajamos – tai visi pinigai, kuriuos į bendrą Lietuvos sąskaitą per metus sumoka gyventojai ir verslas.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2022 metais turėtų siekti 303,137 mln. eurų – 5,5 proc. (17,569 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (320,706 mln. eurų). Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos yra 5,837 mlrd. eurų, išlaidos – 5,533 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,6 proc. (461,3 mln. eurų) ir 9,5 proc. (478,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2021 metais. Tai numatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 metų biudžeto projekte.

Ministrų kabinetas pirmadienį renkasi į neformalų pasitarimą, kuriame aptars 2022 metų biudžetą. Jis bus teikiamas Vyriausybės posėdžiui trečiadienį.  Po pasitarimo planuojama spaudos konferencija, kurioje dalyvaus finansų, socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai.

Valstybės įmonę Lietuvos oro uostai šiemet siūloma atleisti nuo pelno įmokos į valstybės biudžetą mokėjimą. Anot Susisiekimo ministerijos, Lietuvos oro uostų pelno įmoka į biudžetą turėtų sudaryti 4,045 mln. eurų (85 proc. paskirstytinojo pelno), todėl ją sumokėjusi įmonė taptų nemoki. Vyriausybė trečiadienį svarstys Susiekimo ministerijos siūlymą nustatyti, kad Lietuvos oro uostų į valstybės biudžetą mokama pelno įmoka šiemet būtų 1 euras.

Antrus metus iš eilės Lietuvos valstybė patiria daugiau išlaidų nei gauna pajamų. Daugelis ekspertų sutaria, kad kasmet susidarantis deficitas ir toliau auganti valstybės skola trumpuoju laikotarpiu nelaikoma didele grėsme. Tačiau ilgesniu laikotarpiu tai gali sukelti rūpesčių, ypač jeigu pritrūktų pinigų užtikrinti svarbiausias valstybės paslaugas, augant kainoms atitinkamai didinti pensijas ir kitas išmokas.

Lietuvoje sparčiai augant atlyginimams, didėja ir kainos, taigi, ir gyventojų patiriamos išlaidos. Tad įdomu, kaip šiame kontekste keičiasi vidutinės šeimos mėnesio išlaidos? Kiek mažiausiai pinigų Lietuvoje reikia skirti minimaliems mėnesiniams mokyklinio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti? Tėvai, finansų specialistai ir valdžios atstovas sumas vardija skirtingas. Skiria apie pusę tūkstančio Vilniuje penkerių dukrą auginanti Elena (vardas pakeistas – aut. past.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį diskutuos apie savivaldybių finansinio savarankiškumą ir kaip jį stiprinti. Ketinama aptarti siūlymą leisti savivaldybėms papildomai skolintis, jei šios lėšos būtų skiriamos finansiškai atsiperkančioms investicijoms, sako BFK pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. „Tam reikėtų koreguoti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, dėl to būtų reikalingas platus politinis sutarimas“, – BNS sakė M. Majauskas.

Valstybės biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį gavo 5,223 mlrd. eurų pajamų – 1,229 mlrd. eurų (30,8 proc.) daugiau nei prieš metus. Pajamų iš mokesčių gauta 4,855 mlrd. eurų – 1,138 mlrd. eurų (30,6 proc.) daugiau, praneša Finansų ministerija.  Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos šiemet buvo 1,378 mlrd. eurų (17,3 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.

Spartesniam pensijų didinimui ir naujoms išmokoms pinigų bus ieškoma ir valstybės biudžete, ir „Sodros“ rezerve. Jame laikyti pinigų juodai dienai neapsimoka, nes jie nuvertėja. Papildomos valstybės išlaidos jos skolos per daug išauginti neturėtų, nes ekonomika augs sparčiau, dėl to ir mokesčių bus surinkta daugiau. Taip mano finansų ministrė ir Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė. Netrukus 40 m. gimtadienį švęsianti politikė pripažįsta, kad jos šeima bendro biudžeto neturi.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 3,4 proc., o Latvijos – 8,6 proc. BVP, ketvirtadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 6,8 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 7,4 proc. BVP.

Paulius Motiejūnas penktadienio popietę pristatė ateinančio sezono biudžetą, su kuriuo bandys pasiekti stipriausiųjų komandų aštuonetą. „Žalgirio“ direktorius atskleidė, kad kito sezono biudžetas turėtų būti daugmaž 7 mln. Eur, tačiau lūkesčiai dėl rezultatų – nesikeičia. „Darome saugesnį variantą. Kalbant apie komandą – dabartinis biudžeto projektas nėra įkvepiantis. Tai yra netoli 7 mln. Eur, bet mūsų ambicijos tikrai nesikeičia.