biudžetas

2023 metų valstybės biudžeto projektą Seimui Vyriausybė žada pateikti spalio 11-ąją – beveik savaite anksčiau nei įprastai.  Tai trečiadienį pranešė pirmasis parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma. Dėl to Seimo valdyba pakoregavo posėdžių grafiką.  „Vyriausybė anksčiau negu priklauso pateiks biudžeto projektą, tas pateikimas spalio 11 dieną numatytas“, – trečiadienį per valdybos posėdį sakė J. Razma.

Karalius Willemas-Alexanderis antradienį atidarė Nyderlandų parlamentą, kur paskelbė apie 18 mlrd. eurų paramos paketą piliečiams, susiduriantiems su sparčiai augančiomis energijos kainomis. Tradiciškai trečiąjį rugsėjo antradienį rengiamame atidaryme pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 metais žmonėms buvo leista išsirikiuoti palei vaizdingą maršrutą nuo karaliaus rūmų ir Karališkojo teatro Hagoje.

 Madrido „Real“ komanda planuoja veržtis diržus ir ateinantį sezoną mažins biudžetą. Karališkasis klubas negalės pasiekti praėjusio sezono biudžeto, kuris siekė 41 mln. eurų. Madrido ekipos planuose – atlyginimų mažinimas. Juos tikimasi apkarpyti per 22 procentus. Ateinantį sezoną „Real“ komanda tikisi surinkti 32 mln. eurų biudžetą. Ateinantį sezoną planuojama gauti 18 mln. eurų pajamų ir 23,6 mln. eurų nuostolių.

Prasideda karštas politinis ruduo. Į Seimo salę sugrįžę politikai spręs, kaip suvaldyti energetikos kainų šoką ir jo poveikį gyventojams bei verslui, virs diskusijos kaip paskirstyti milijardinį valstybės biudžetą. Šį rudenį laukia ir ne viena reforma, o karštas diskusijas iššauks į darbotvarkę grįžtantys civilinės sąjungos ir narkotikų dekriminalizavimo klausimai. Naujienų portalas tv3.lt pateikia svarbiausius darbus ir įstatymų projektus, kurių šią rudens sesiją imsis Seimas.

Italijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su trimis ankstesniais mėnesiais, ūgtelėjo 1,1 proc., ketvirtadienį pranešė nacionalinė statistikos agentūra „Istat“.  Šis skaičius, palyginti su 1 proc. liepos pabaigoje paskelbtu įverčiu, reiškia pagerėjusią padėtį, nes sausį–kovą augimas siekė vos 0,1 procento. Trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos augimą lėmė pramonės ir paslaugų plėtra, tuo metu žemės ūkio gamybos apimtys sumažėjo.

Šiemet sausį–liepą valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 9,2 mlrd. eurų pajamų – 23,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, tai sudarė 63,5 proc. metinio pajamų plano. Vien į valstybės biudžetą gauta 7,5 mlrd. eurų – 21,9 proc. daugiau, pranešė Finansų ministerija. Iš mokesčių gauta 7 mlrd. eurų – 22,7 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą, iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 3,4 mlrd. eurų – 22,9 proc. daugiau.

Premjerė Ingrida Šimonytė šiandien pripažino, kad ateinančios Seimo sesijos svarbiausias klausimas bus elektros kainos, kompensacijos ir tai, kaip subalansuoti kitų metų biudžetą. Ji patvirtino, kad laukia nemažai iššūkių, bet taip pat pastebėjo, kad iki naujųjų metų dėl užkilusios elektros kainos didžiojo dauguma vartotojų drebėti neturėtų.

Artėja naujas rudens politinis sezonas. Gyventojams nerimaujant dėl augančių kainų, valdantieji žada sutelkti dėmesį jų kompensavimui tiems, kurie gauna mažesnes pajamas.

Valstybės biudžeto pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 6,495 mlrd. eurų – 24,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Finansų ministerija.  Jos duomenimis, šiemet sausį-birželį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 7,995 mlrd. pajamų – 25,8 proc. daugiau. Tai sudarė 55 proc. patvirtinto metinio pajamų plano. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 6,086 mlrd. eurų – 25,4 proc. daugiau.

Latvijos valstybės konsoliduoto biudžeto deficitas šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 227,1 mln. eurų ir buvo 726,5 mln. eurų mažesnis negu tuo pat laikotarpiu pernai, pranešė finansų ministerija, remdamasi iždo duomenimis. Biudžeto įplaukos sausio–birželio mėnesiais, palyginti su metais anksčiau, padidėjo 773,1 mln. eurų, arba 12,9 proc., iki 6,8 mlrd. eurų. Tuo tarpu biudžeto išlaidos tuo pat laikotarpiu paaugo 46,6 mln. eurų, arba 0,7 proc., iki 7 mlrd. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad rudenį atsižvelgiant į gamtinių dujų ir kito šildymui kūrenamo kuro kainas bus dar kartą tikslinamas šių metų valstybės biudžetas, tačiau mažinti mokesčių Vyriausybė neplanuoja.  „Vyriausybė pasiūlys antiinfliacinį planą, o opozicijai reiktų išvengti diskusijų „sumažinti visus mokesčius ir padidinti visas išlaidas“. Taip nebus, mes to negalime padaryti, nes tai neįmanoma“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė premjerė.

JAV biudžeto deficitas per pirmuosius devynis šių finansinių metų mėnesius susitraukė 77 proc., kai ekonomikai atsigaunant nuo COVID-19 pandemijos padarinių, padidėjo mokesčių įplaukos ir sumažėjo viešosios išlaidos. JAV Iždo departamentas pranešė, kad biudžeto atotrūkis spalio–birželio mėnesiais sumažėjo 1,7 trln. JAV dolerių iki 515 mlrd. trln. JAV dolerių.

Šiemet sausį-gegužę valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 6,241 mlrd. eurų pajamų – 26,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai didžiąją dalį laiko buvo taikomi griežtesni karantino ribojimai. Pajamos per penkis mėnesius sudarė 43 proc. metinio pajamų plano, pranešė Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą gauta 5 mlrd. eurų – 25,5 proc. daugiau nei pernai. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 4,6 mlrd. eurų – 26,1 proc. daugiau.

Partija „Kartu su Vyčiu“, anksčiau veikusi pavadinimu Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, turės į valstybės biudžetą grąžinti surinktą dalį nario mokesčio. Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį pranešė atmetęs skundą, kuriuo partija siekė panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą dėl 6,5 tūkst. eurų grąžinimo į biudžetą.

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus Vyriausybę dėl mokesčių politikos, finansų ministrė Gintarė Skaistė pasigedo konkretumo, kaip derinti didinamas išlaidas ir biudžeto galimybes. Prezidento metiniame pranešime išsakytas pastabas ministrė vertino kaip pernelyg abstrakčias ir prieštaraujančias viena kitai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai trečiadienį lankysis medicinos ir mokslui skirtą įrangą gaminančioje įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“.  BFK dirbantis „darbietis“ Vytautas Gapšys teigė, kad susitikimas su įmonės vadovybe leis komitetui susidaryti geresnį vaizdą apie verslo aplinką.

Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje šiais metais keisis nebeveikiančios ir uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) projektų terminai ir biudžetai, sako valstybės įmonės valdybos pirmininkas. „Išoriniai geopolitiniai įvykiai, ypatingai prasidėję karo veiksmai Ukrainoje, 2022 metais neišvengiamai veiks projektų įgyvendinimo terminus ir biudžetus“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigė Darius Jasinskis.

Artėjantis vasaros vestuvių sezonas, šios šventės planuotojoms – tikras darbymečio įkarštis. Gražiausia gyvenimo švente vadinamos vestuvės kuo toliau, tuo labiau tampa ir galvos skausmu jauniesiems. „Meilės legendos“ vestuvių planuotoja Monika Kulpytė tikina, kad augančios kainos skaudžiai atsilieps kitais metais, kadangi dauguma tiekėjų pradeda didinti paslaugų įkainius.

Seimas nusiteikęs iš paramos gavėjų sąrašo nuo 2025 metų eliminuoti įstaigas, išlaikomas iš valstybės biudžeto.  Seimui priėmus Labdaros ir paramos įstatymo pataisas gyventojai šioms įstaigoms nebegalėtų skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio (GPM). Paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos.  Už pataisas po svarstymo antradienį balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo 13, o susilaikė 24. Paskutinis balsavimas dėl pakeitimų vyks vėliau.

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo nauda – apie keliasdešimt milijonų eurų – Lietuvos biudžetą anksčiausiai pasiektų 2025-aisiais, teigia Finansų ministerija.

Seimas antradienį antrą kartą šiemet patikslino 2022-ųjų metų biudžetą. Už įstatymo priėmimą balsavo 68 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 23 susilaikė. Pakeitimus dar turi pasirašyti šalies prezidentas.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad tikslinamame biudžete numatytos priemonės, kurios amortizuos itin aukštos infliacijos pasekmes.   „Tai didžiausias antiinfliacinis paketas Europos Sąjungoje.

Vyriausybė pirmadienį šešias minutes trukusiame posėdyje pritarė Finansų ministerijos pakoreguotam tikslinamo šių metų valstybės biudžeto projektui ir teikia jį Seimui. Parlamentarai jį svarstys antradienį. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pranešė, kad tikslinamas biudžetas teikiamas su keliais pataisymais, kurie, pasak jos, deficito nekeičia – jis lieka 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Projektas grąžinamas Seimui beveik nepakeistas.

Lietuvoje fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje. Ketvirtadienį Seimu teikiamos svarstyti valstybės biudžeto pataisos, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą. Numatoma, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,44 mlrd. eurų.

Seimas ketvirtadienį imasi pakoreguoto šių metų biudžeto. Juo siekiama sušvelninti kainų šuolį. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad valdžios sprendimų naudą pajus kiekvienas gyventojas, tačiau neatmeta galimybės, kad biudžetą koreguoti gali tekti dar kartą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė šių metų valstybės biudžeto pataisoms, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą bei šalies saugumą. Ketvirtadienį biudžeto pakeitimo projektą planuojama pateikti Seimui.

Vyriausybei šią savaitę teikiant patikslintą šių metų biudžeto projektą su antiifliacinių priemonių paketu premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad valstybės biudžetas vėliau gali būti dar kartą peržiūrimas, jeigu ekonominio scenarijaus prielaidos pasikeistų. „Tie, kurie sako, kad yra per anksti (biudžeto peržiūra – BNS), jie mano, kad prielaidos gali būti ir per optimistinės.

Kylant maisto produktų kainoms antrąjį pusmetį gali tekti grįžti prie biudžeto peržiūros, dar kartą bandant amortizuoti infliacijos augimą sunkiau gyvenantiems žmonėms, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.

Patikslintą šių metų biudžeto projektą ir antiinfliacines priemones Vyriausybė pristatys vėliausiai iki Velykų ar kiek anksčiau, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, papildomos išlaidos gali būti susijusios su pensijų, neapmokestinamųjų pajamų dydžio ar kitų išmokų, kurios jau didėjo nuo šių metų pradžios, didinimu.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada, kad papildomą kompensacijų gyventojams dėl augančios infliacijos paketą pristatys kovo pabaigoje, kai bus įvertinti energetikos išteklių ir kitų žaliavų kainų svyravimai rinkose.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas sako, kad valdančioji koalicija remia siūlymą šiemet didinti gynybos finansavimą. „Aš negirdėjau nieko iš koalicijos, kad kažkas abejotų šitu sprendimu“, – Žinių radijui trečiadienį sakė P. Saudargas. Vakarams baiminantis plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, Vyriausybė svarsto didinti gynybos finansavimą maždaug 0,4 proc. punkto nuo bendrojo vidaus produkto. Šiuo metu asignavimai gynybai Lietuvoje siekia 1,2 mlrd. eurų.

Kauno miesto taryba patvirtino šių metų miesto biudžetą – jo pajamos siekia 428,9 mln. eurų, asignavimai – 481,7 mln. eurų, arba po 5,8 proc. daugiau nei pernai.  2022-ųjų biudžetui savivaldybės taryba antradienį pritarė vienbalsiai.  Daugiausiai pajamų savivaldybė planuoja gauti iš gyventojų pajamų mokesčio – 228,9 mln. eurų, arba 18 proc. daugiau nei praėjusiais metais.  Du trečdalius (320,6 mln. eurų) miesto pajamų sudaro savivaldybės indėlis, 31 proc. (148,5 mln.

Dėl įtampos regione Vyriausybė svarsto šiemet tikslinti valstybės biudžetą, jame numatant daugiau lėšų gynybai, pirmadienį patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė. „Blogėjant saugumo situacijai regione, dar pačioje šių metų pradžioje paprašiau krašto apsaugos ministro bei kariuomenės vado įvertinti galimybę pagreitinti planuojamus įsigijimus bei pateikti jų papildomo finansinio poreikio planą“, – sakė ministrė pirmininkė.

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį patvirtino 2022 metų biudžetą. Miestas šiais metais planuoja gauti 243,4 mln. eurų pajamų, o išlaidos jas viršija beveik puse milijono eurų ir siekia 243,8 mln. eurų.  Biudžetas patvirtintas jam pritarus 30 tarybos narių ir vienam susilaikius.  Biudžeto pajamos yra 19,4 proc., arba 39,6 mln. eurų didesnės nei pernai, didžiausią jų dalį – apie 50 proc. numatoma gauti iš gyventojų pajamų mokesčio.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį patvirtino 2022 metų miesto biudžetą – planuojamos jo pajamos siekia 1,031 mlrd. eurų, asignavimai – 936 mln. eurų. Pirminiame projekte planuotos 839 mln. eurų pajamos, tačiau patikslintame projekte jos padidėjo beveik 200 mln. eurų  padidinus dotacijas iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos fondų, taip pat įskaičiavus patikslintą savivaldybės lėšų likutį ir skolintas lėšas.

Sumažinus lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui nuo 9 iki 5 proc. valstybės biudžetas negautų apie 17 mln. eurų pajamų, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Tačiau Mykolas Majauskas sako, kad komitetas pritartų tokiam siūlymui.  „Tarifo sumažinimas nuo 9 iki 5 proc. kainuotų apie 17 mln. eurų netektų valstybės biudžeto pajamų per metus“, – BNS nurodė konservatorius M. Majauskas.

Jei Lietuva sektų Lenkijos pavyzdžiu ir sumažintų mokesčius maisto produktams, jai tai kainuotų 400 milijonų eurų, teigė Nerijus Mačiulis. Ekonomistas TV3 Žinių „Dienos komentare“ tokiam sprendimui pasiūlė alternatyvą, kurios poveikis valstybės biudžetui būtų neutralus. Girdime jūsų prognozes ir jūs teigėte, kad šiais metais infliacija gali pašokti iki 11 proc.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 45,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 13,8 mlrd. eurų ir sudarė 43,6 proc. BVP, o Estijos – 5,8 mlrd. eurų arba 19,6 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 200,7 proc. BVP.

Šią savaitę pradedamas svarstyti Vilniaus miesto šių metų biudžeto projektas yra su didesniu nei 96 mln. eurų deficitu – planuojama gauti 839,3 mln. eurų pajamų, o numatomi asignavimai siekia 936 mln. eurų. Miesto tarybos sprendimo projekte nurodoma, kad 2022 metų pajamos, palyginti su 2021 metų patvirtintu biudžetu, dideja  19,5 proc., o išlaidos – 11,1 proc.

Ispanijos parlamentas antradienį galutinai patvirtino didžiausią šalies istorijoje biudžetą, kurį papildys ir milijardinė parama iš ES fondo, skirto ekonomikos atkūrimui po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės. 2022 metų valstybės išlaidų plano patvirtinimas padidina tikimybę, kad socialisto ministro pirmininko Pedro Sanchezo vadovaujama mažumos vyriausybė išsilaikys iki savo kadencijos pabaigos 2023 metais.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė praėjusią savaitę Seime priimtą 2022 metų biudžetą ir susijusius įstatymus. Pasak G. Nausėdos, gerovės valstybę reikia kurti trimis kryptimis – stiprinant saugumą, mažinant socialinę atskirtį ir kuriant inovatyvią ekonomiką, teigiama Prezidentūros pranešime.

Gruodžio 14 d. įvyko Lietuvos krepšinio lygos Valdybos posėdis bei Visuotinis narių susirinkimas. LKL visuotiniame narių susirinkime buvo patvirtinta nauja LKL įstatų redakcija, kurios pagrindinis pakeitimas susijęs su LKL Valdybos sudėtimi – nuo šiol LKL Valdyboje lieka 11 narių: • Paulius Motiejūnas (Kauno „Žalgiris“) • Darius Gudelis (Vilniaus „Rytas“) • Sigitas Ambrazevičius (Klaipėdos „Neptūnas“) • Alvydas Bieliauskas (Panevėžio „Lietkabelis“) • Artūras Nacick...

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, kuriomis siekiama suteikti savivaldybėms didesnį finansinį savarankiškumą skolintis investicijoms į projektus, skirtus prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi dėl priimto 2022-ųjų biudžeto. Vyriausybės vadovės teigimu, jei biudžetas būtų buvęs nepatvirtintas, kiekvieną mėnesį būtų tekę remtis viena dvyliktąja praėjusių metų biudžeto, o tai neleistų planų kelti atlyginimus. Premjerė nedramatizavo, kad biudžetas priimtas vos daugiau nei pusės Seimo narių balsų dauguma. „Tai tokio daugiau mažiau dydžio yra dauguma. Nieko čia neturėtų labai stebinti.

Seimas antradienį priėmė 2022 metų biudžetą. Kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas? Pensininkų pensijos Seimui nustačius naują pensijų indeksavimo mechanizmą, pagal kurį papildomai indeksuojama individuali pensijos dalis ir nepriklausomai nuo stažo suvienodinama bendroji pensijos dalis, pensijos kitąmet vidutiniškai augs apie 11 proc. ir vidutinė senatvės pensija didės nuo 414 iki 465 eurų.

Valstiečių frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad dar ryte buvo priimtas sprendimas po opozicinių frakcijų susitarimo, kad nedalyvauti posėdžių salėje balsuojant dėl biudžeto. Tačiau vėliau situacija pasikeitė ir kai kurių opozicinių frakcijų nariai visgi balsuos. „Ryte turėjome sprendimą, kad nedalyvausime biudžeto priėmime, bet dabar gavau Darbo frakcijos seniūno žinutę, kad jie ketina dalyvauti priėmime. Manau, kad susilaikys, bent tiek turės savigarbos.

2022 metų valstybės biudžeto projektas sulauks Seimo palaikymo, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Biudžetas gerai parengtas ir manau, kad turės didelį palaikymą. Tikiuosi, kad Seimas sėkmingai priims šį biudžetą. Tai būtų labai svarbus šiandienos apsisprendimas“, – antradienį Seime žurnalistams teigė Seimo pirmininkė.

Antradienį Seimas galutinai priėmė kitų metų valstybės biudžetą ir kai kuriuos kitus su juo susijusius teisės aktus. Nuo jų priklauso, kiek 2022 m. sumokėsime mokesčių ir kiek įvairių išmokų ir asignavimų bus skirta. Už valstybės biudžeto įstatymo projektą balsavo 71 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, o 4 parlamentarai susilaikė. Jeigu balsavusių už biudžetą būtų mažiau nei 71 narys, jis nebūtų priimtas. Dauguma opozicinių frakcijų atstovų balsavime nedalyvavo.

Seime įpusėtas antrasis 2022 metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Tai buvo paskutinis jo svarstymas, Seimas jį turėtų priimti gruodžio 14-ąją.   Finansų ministrė Gintarė Skaistė jį pavadino galimybių biudžetu. Pasak jos, esminės kryptys yra saugumas, žmonių pajamų didinimas, skurdo mažinimas – šios kryptys Vyriausybei patikslinus biudžetą yra dar labiau sustiprinamos.

Seimo pirmininkė teigia, kad „fundamentalių prieštaravimų“ 2022 metų biudžeto projektui neišsako nei opozicija, nei pozicija, todėl jis vertinamas pozityviai.