Vestuvių organizavimo srityje daugiau nei dešimtmetį besisukančios moterys abi sutaria, kad ši vasara – tikras tuoktuvių metas. „Meilės legendos“ vestuvių planuotoja Monika Kulpytė juokiasi, kad šių metų vasara – viena užimčiausių. „Kartu su kolegėmis juokaujame, kad jeigu vasara turėtų ir dar daugiau dienų, jos vis tiek visos būtų užimtos“, – sako ji.
Vieną svarbiausių gyvenimo švenčių jaunavedžiai dažnai pradeda planuoti iš anksto, todėl nieko keisto, kad netgi ir kito sezono, 2023 metų laisvos vasaros dienos bei savaitgaliai šventėms šiuo metu smarkiai tirpsta.
„Mažiausias vestuvių planavimo terminas yra 2 savaitės. „Ant ribos“ – 6 mėnesiai, tačiau protingiausias laikotarpis planuotis šventę – 1-1,5 metų. Ilgametė patirtis rodo, kad geriausias laikas planuoti vestuves yra likus bent 1-1,5 metų iki šventės datos. Ką laimi jaunieji, pradėję planuoti vestuves anksčiau?
Jie gali rinktis iš plataus paslaugų teikėjų spektro – daugumos kokybiškų ir populiarių teikėjų: vietos nuomotojų, fotografų, dekoratorių, vestuvių planuotojų ir panašiai, kurių kalendorius tokiu metu dar nebūna užpildytas.
Taip pat gali ramiai apgalvoti visą gyvenimo šventės idėją ir atrasti pagalbą jos įgyvendinimui bei turi galimybę sutaupyti, nes užsakant paslaugas su išankstine rezervacija galima gauti nuolaidų“, – tvirtina „Vestuvių šventė“ planuotoja, floristė-dekoratorė Inga Klimienė.
Pastarasis variantas dažniausiai ir paskatina jaunuosius kreiptis į vestuvių organizavimo srities specialistus, kurie turėdami ilgametę organizavimo patirtį bei gausius tiekėjų kontaktus, padeda užtikrinti sklandų vestuvių šventės planavimo etapą.
Kokių kainų galima tikėtis kitąmet?
Vis labiau augančios įvairiausių paslaugų kainos šiais metais neaplenkia ir švenčių sektoriaus. Abi vestuvių planuotojos tikina, kad nepanašu, jog išaugusios kainos greitu laiku mažės. Atvirkščiai, kitų metų sezonas, anot jų, gali pareikalauti didesnio vestuvėms skiriamo biudžeto.
Pasiteiravus, kokios paslaugos, susijusios su vestuvių organizavimu, šiemet labiausiai brango, Monika Kulpytė pasakoja esą pastebėjusi, kad didžiausias kilimas pasijuto videografijos srityje.
„Nors jaunųjų biudžetai vis dar yra praėjusių metų lygyje, tačiau kainos kyla planavimo eigoje. Šiemet jau garsiai šnekama, kad dauguma paslaugų kitais metais bus brangesnės. Vien todėl, kad viskas brangsta aplink, tai ir paslaugų tiekėjams tenka didinti savo įkainius“, – sako vestuvių planuotoja Klaipėdoje.
Tačiau, dažnai būna ir taip, kad paslauga būna nelygi paslaugai ir dėl tiekėjų profesionalumo. Dėl to atitinkamai dažniausiai svyruoja kaina, žinoma, atsižvelgus į tai, ko tikisi patys jaunavedžiai.
„Visais atvejais paslaugų kainos priklausys ir nuo paslaugos teikėjų profesionalumo. Nemokamai ar nedidele kaina įmanoma nusamdyti be patirties arba mažą patirtį turintį paslaugos teikėją.
Tačiau, jeigu paslaugos teikėjas turi patirties tiek pat, kiek ir patys jaunieji – lauk bėdos su daugybe klaidų. Ne tik kaina, tačiau ir paslaugos lygis bus visai kitas nusamdžius savo srities profesionalą. Patirtis rodo, kad samdyti patyrusį specialistą galutiniame rezultate yra pigiau“, – teigia Inga Klimienė.
Ilgametę vestuvių planavimo patirtį turinti floristė-dekoratorė Inga taip pat priduria, kad dėl augančių vestuvinių paslaugų kainų Lietuvoje, ji klientams yra atradusi ir alternatyvą, kuri leidžia ne tik sutaupyti, tačiau ir atrasti naujų įspūdžių:
„Vestuvėms atradau naują kryptį, kuri leidžia sutaupyti – Gran Kanariją. Surengti gražią šventę 30-40 asmenų Lietuvoje kainuoja nuo 15 tūkstančių eurų, o Gran Kanarijoje – 20 asmenų apie 10 tūkstančių eurų.
Rengiant vestuves Lietuvoje bus aiškesnė šventės forma, turinys ir kaip viskas vyks. Gran Kanarijoje – čia jau savaime visiškai „nauji horizontai“, naujos patirtys, kvapai, kultūra, bendravimas, maistas, muzika, pats šventės turinys – viskas kitaip.
Čia nereikės tiek, kiek Lietuvoje būtina įprastų vestuvėms paslaugų ir dekoracijų. Vestuvės užsienyje, dažnu atveju, gali būti pigesnės, nors galutiniai biudžetai visada priklauso nuo jaunųjų norų, poreikių ir tiek, kiek jie patys gali ir nori išleisti savo šventei.“
Tuoktuves užsienyje vis dažniau jaunieji renkasi ir todėl, kad norisi egzotikos, saulės ir gero oro. Kartais taip paprasčiau būna susiderinti povestuvinę medaus mėnesio kelionę arba paprasčiausiai – norint „pabėgti“ ir nedaryti baliaus giminei: „Šiuolaikiniam jaunimui nebėra sienų, skrydžiai patogūs, tad vis dažniau poros renkasi netipinius sprendimus atšvęsti vestuvių šventę.“
Panašiai kalba ir nuo 2006-ųjų metų vestuvių srityje dirbanti M. Kulpytė, kuri tikina, kad į 15-18 tūkstančių eurų biudžetą jaunieji visuomet tilpdavo planuojant vestuves iki šių metų.
„Dabar, maždaug galima įtilpti nuo 18 iki 20 tūkstančių eurų. Čia kalbama apie vestuves, kurios nėra labai prabangios, tačiau ir jokiu būdu ne ekonominės. Kaip visuomet sakau, susituokti galima ir už 63 eurus, nes tiek kainuoja visos paslaugos ir santuokos įteisinimas santuokų rūmuose.
Visgi, 30-40 žmonių į tokį vestuvių biudžetą Lietuvoje galima įtilpti, kad atitiktų visi jaunųjų norai. Neretai dėl to ir pastebime, kad keičiasi šventės konceptas, struktūra, norint įtilpti į numatytą biudžetą“, – teigia „Meilės legendos“ vestuvių planuotoja.
2022 vasaros vestuvių tendencijos
Ne tik dėl augančių kainų, tačiau ir dėl besikeičiančio vestuvių šventės stiliaus, pasak vestuvių planuotojų, jaunieji pastaruoju metu vis labiau atsisako tradicinių paslaugų savo šventės dieną, kurios jiems dažniausiai pasirodo nebereikalingos. Pavyzdžiui, vienas skirtumų – vis dažniau nebeprisireikia vestuvių vedėjų.
„Daugelis porų atsisako vedėjų ir vietoje jų, investuoja į skanų maistą, gėrimus, dekoracijas. Taip pat atsisako ir šampano piramidės ar staliukų po bažnyčios. Keičiasi visa šventės koncepcija, trumpėja šventimo laikas bei stilius ir jauniesiems mažiau norisi tokių elementų kaip fejerverkų išmušus vidurnakčiui. Žmonėms nebereikia daugybės šou elementų, kas iš tiesų ir yra logiška, nes vestuvėse turėtų būti svarbiausia pati meilė“, – sako M. Kulpytė.
Nuo praėjusių metų sezono vestuvininkai ir vis rečiau užsisakinėja desertų stalus ir tortą palieka kaip ryškiausią šventės akcentą. Pasak Ingos, tokie staliukai vestuvių metu taip pat kainuoja nemažai, o dažnu atveju ir lieka visai nepaliesti svečių.
„Išeina, kad tokia paslauga yra tiesiog neekonomiška ir neekologiška visomis prasmėmis. Torto vestuvėse tikrai užtenka, ypač jei jis yra kelių skirtingų skonių ir aukštų. Fotokampai ir sienelės – taip pat atgyventas reiškinys. Jaunieji seniai suprato, kad tam, jog fotografas padarytų geras nuotraukas, nereikia jokių papildomų dekoracijų.
Be to, jaunieji dažniau vietoje vedėjų renkasi geriau jau gerą muziką. Kartais jie vakarui užsisako net ir kelias grupes arba samdo žvaigždes, mokėdami net ir ne kelių tūkstančių honorarus. Muzika vestuvėse vis labiau ir labiau tampa itin svarbiu dalyku”, – dalinasi savo panašiais pastebėjimais I. Klimienė.
Keičiasi ne tik tam tikrų paslaugų atsisakymai, tačiau ir vestuvių ceremonijos vieta. Viena naujesnių tendencijų – nenoras tuoktis bažnyčioje. Vestuvių planuotoja Inga tikina, kad tokią tendenciją ji pastebi jau keletą metų iš eilės. Taip yra todėl, kad jaunieji atvirauja tikintys į Dievą, tačiau ne į bažnyčią.
„Tokiu atveju, jie renkasi geriau civilinę metrikaciją arba išvažiuojamąją santuoką šventės vietoje. Jeigu anksčiau į bažnyčią eidavo todėl, kad visi taip daro, tai šiuolaikinė karta elgiasi visai kitaip, kaip jaučia ir patys nori.
Daug kas bažnytinės santuokos atsisako ir dėl per ilgo dokumentacijos proceso. Juolab, kad metrikacijoje pareiškimą tuoktis galima paduoti nuotoliniu būdu, o tai šiuolaikiniam žmogui – labai svarbu”, – paaiškina „Vestuvių šventė” organizatorė.
Meilės legendomis apipintas vestuves organizuojanti Monika Kulpytė sako, kad pačių vestuvių šventimas tampa orientuotas į vis naujesnes vietas:
„Pasitaiko ir mažiau standartinių pasirinkimų, kaip dvarai ir sodybos. Žmonės vis dažniau renkasi švęsti vestuvių popietes, nori daugiau laiko praleisti atvirose erdvėse arba renkasi netradicines vietas – botanikos sodus, parkus, jūros krantą. Pastebiu, kad žmonėms norisi labiau pasidžiaugti geru oru, gamta.“
Dominuoja ir šventės be nakvynės. Tokiam vestuvių formatui dažniausiai jaunieji renkasi pobūvio sales mieste, kavines, restoranus arba įvairiausias atviras terasas ant stogo. Mėgstantys urbanistinį stilių organizuoja vestuves loftuose, klubuose, koncertų salėse, o tie, kurie dievina kaimo stilių – vestuves dažniausiai švenčia ne kur kitur, o tikriausiuose kaimo kluonuose.
Didės ir svečių dovanos vokeliuose?
Vieša paslaptimi laikomas pinigų dovanojimas vokeliuose iki pat dabar yra vengiamas aptarinėti garsiai. „Meilės legendų“ vestuvių organizatorė M. Kulpytė sako, kad toks dalykas nėra etiškas, net ir tada, kai apie jį visi kalba.
„Viskas priklauso nuo paties svečio. Žinoma, patogiausias būdas yra dovanoti dovaną jauniesiems vokelyje. Nusprendus rinktis tokį dovanos variantą, reikėtų orientuotis į rinkos kainą, apytikslę vakarienės ir nakvynės kainą. Viskas labai priklauso nuo galimybių ir jaunųjų, kokias vestuves jie organizuoja.
Nėra jokios abejonės, kad jauniesiems vestuvės neatsipirks iš tik iš svečių dovanų. Tačiau, eidami į vestuves turėtumėte pagalvoti, kokio stiliaus jos yra ir kur jos vyskta. Jeigu einate dviese, galite įdėti daugiau, jeigu eina didelė šeima, gali būti, kad dovanoti didesnės sumos sau negalėsite leisti“, – teigia Monika.
Jai taip pat antrina ir Inga, kuri priduria, kad dovanos dydį apskaičiuoti padeda nerašyta taisyklė.
„Reikėtų preliminariai įvertinti, kiek galėtų kainuoti svečio vieta – maistas, gėrimai, nakvynė. Kylant kainoms, natūraliai ir dovana turbūt turėtų didėti, bet viskas priklauso nuo svečio galimybių.
Noriu tik atkreipti dėmesį, kad jaunieji, rengiantys vestuves, dažniausiai nesitiki grąžos iš dovanų. Jie rengia šventę taip, kaip nori ir pagal savo galimybes. Yra buvę, kad svečiai buvo laukiami šventėje ir be dovanų“, – nusišypso pašnekovė.