Apie tai, kad sesers dukra vasarą tuoksis, sužinojau dar žiemą. Pamenu, paskambino sesuo su džiaugsmu papasakoti, kad jos vienturtė dukrelė vasarą tuoksis.
Džiaugiausi kartu su ja ir jau pradėjome galvoti, ko gi reikėtų būsimai šeimai. Prisimenu save jaunystėje – nieko tais laikais nebuvo, todėl pravertė visos dovanos. Dar dabar sekcijoje stovi vestuvių proga gautas indų komplektas, kurį panaudoju ypatingomis progomis, krištolinės vazos ir pan.
Pamaniau, kad ir dukterėčiai pravers tokia dovana, kuri ilgai bus jos namuose, primins šventę ir mylimus giminaičius.
Nusprendžiau, kad dovanai galiu skirti apie 100 eurų ir ėmiau dairytis, ką pirkti – viskas taip brangu, norėjosi dovaną nupirkti ne paskutinę minutę, kad nereikėtų permokėti. O kur dar gėlės, mano, vyro apranga, šukuosena, makiažas ir kiti dalykai. Išlaidų – į valias.
Na, ir ką jūs galvojate – prieš kelias savaites atvažiavo į svečius mano dukterėčia su būsimu vyru ir įteikė oficialų kvietimą į šventę.
Prašo vokelio su pinigais
O kokie prabangūs kvietimai – auksinės detalės, įmantrus raštas, skoningi užrašai.
Deja, bet tai, ką perskaičiau tomis aukso raidėmis, mane šokiravo. Mano dukterėčia, ta pati mergaitė, kuri ilgus metus sakydavo, kad jai nerūpi finansai, turtai ir pinigai, aiškiai parašė, kad iš svečių prašo vokelio su pinigais!
Na, žinote, tai tikras įžeidimas! Nejaugi ji dabar kelia tas vestuves ir galvoja, kad jos atsipirktų? Tai jeigu jau tuokiasi, tai gal turi už ką šventę kelti?
Siaubas, ką su žmonėmis padaro gyvenimas – kodėl negerai gauti normalią ir tikrą dovaną? Kas negerai būtų, jeigu dovanų gautų kokį prabangų daiktą į namus, relikviją, prisiminimą? Ir ką su tais pinigais daryti? Mano nuomone, jau geriau kelti kuklias vestuves, vakarienę, bet nerinkti iš svečių pinigų.
Autorius: skaitytoja Nijolė
