Ekonomistas TV3 Žinių „Dienos komentare“ tokiam sprendimui pasiūlė alternatyvą, kurios poveikis valstybės biudžetui būtų neutralus.
Girdime jūsų prognozes ir jūs teigėte, kad šiais metais infliacija gali pašokti iki 11 proc. Kaip tai realiai atrodys mūsų gyvenime?
Daugelio gyvenime tai jau realiai yra ir matoma, nes praėjusių metų pabaigoje infliacija viršijo 10 proc. Tai šiemet, nuo sausio 1 dienos, papildomai matome ir brangstančią elektros energiją, dujas.
Turbūt dar dalis įmonių didėjantį minimalų mėnesinį atlyginimą, didėjančias kitas energetinių išteklių kainas taip pat perkels galutiniams vartotojams – didės daugelio vartojamų prekių bei paslaugų kainos.
Guodžianti naujiena yra tai, kad per praėjusius keletą mėnesių mes pamatėme didelę dalį to kainų šuolio ir tai nebėra tik pabrangusios dujos ir elektra. Mes matome, kad beveik visi maisto produktai, daugelis laisvalaikio paslaugų, švietimo, sveikatos apsaugos, maitinimo paslaugų yra maždaug dešimtadaliu šiuo metu brangesnės, nei buvo prieš metus.
Kokios kainos tikėtina dar labiau pakils?
Labiausiai kyla tų prekių ir paslaugų kainos, kur didelis komponentas yra energetiniai ištekliai. Pavyzdžiui, kažkurių duonos kepinių, kur naudojama daug dujų, elektros energijos, darbo sąnaudų.
Mėnesinis atlyginimas nuo sausio 1 d. padidėjo beveik 14 proc., tai dėl tų didėjančių darbo sąnaudų, brangstančios elektros, dujų, pabrangusių maisto žaliavų, mes matome, kad pirmo būtino maisto produktų brangimas dar nepasiekė pabaigos.
Tikėtina, kad didžioji dalis infliacijos šuolio jau yra praeityje. Antrą šių metų pusmetį mes matysime sparčiai mažėjančią infliaciją, daugiausiai tai bus susiję su teigiamais procesais išorėje. Mažai tikėtina, kad dar labiau brangtų dujos, elektra ir kitos žaliavos, kurios jau dabar yra arti istorinių, rekordinių aukštumų.
Lenkija nuo vasario mėnesio ketina sumažinti mokesčius maisto produktams ir kurui, gal ir Lietuvai derėtų mažinti mokesčius maisto produktams?
Lenkija daro klaidą kaitaliodama mokesčių tarifą – darydama tokį trumpalaikį pakeitimą ne dėl labai gerų priežasčių. Ne visai aišku, ar tą naudą pasiims galutiniai vartotojai ir tos kainos sumažės iš tiesų, nes ankščiau daryti Europos Komisijos tyrimai rodo, kad ne visada ta mokesčių sumažinimo naštos naudą gauna vartotojai. Kartais ją pasiima tarpininkai.
Lietuvoje reikėtų diskutuoti apie kitus dalykus – ar įmanoma Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kaimyninėse valstybėse ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių, taikyti lengvatinį PVM tarifą visiems maisto produktams. Tai yra ne 21 proc. tarifą, bet 9 proc. tarifą.
Mes suskaičiavome, kad tai Lietuvos biudžetui per metus kainuotų 400 milijonų eurų. Akivaizdu, kad negalima ignoruoti šio klausimo ir reikia į jį atsakyti – jei mes iš tiesų norime lengvatinio PVM tarifo maisto produktams, tai kas už tai sumokės?
Viena iš paprasčiausių, lengviausių ir teisingiausių išeičių yra bazinį PVM tarifą didinti iki 23 proc., o maisto produktams PVM tarifas mažėtų iki 9 proc. Tada efektas biudžetui būtų neutralus, nereikėtų didinti jokių kitų mokesčių, nereikėtų mažinti ar lėčiau didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų.
Didžiausią naudą, tikėtina, pasiimtų vartotojai, kurie gauna mažiausias pajamas ir didžiausią dalį savo išlaidų skiria būtent maisto produktams.
O kaip bus su paskolų palūkanomis, sužinokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
