infliacija

Metų infliacija Japonijoje praėjusį mėnesį toliau paspartėjo, o tai dar viena bloga žinia Sanae Takaichi ministrų kabinetui prieš numatomą plataus skatinimo paketo paskelbimą. Tikimasi, kad penktasis per tiek pat metų vyriausybės priemonių paketas sieks mažiausiai 20 trln. jenų (127 mlrd. JAV dolerių), įskaitant energijos subsidijas ir mokesčių lengvatas gyventojams bei verslui.

 Metų infliacija Lenkijoje spalį sulėtėjo iki 2,8 proc. nuo 2,9 proc. rugsėjį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos GUS penktadienį paskelbti galutiniai duomenys. Galutinis įvertis sutapo su praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtu išankstiniu. Rodiklis – mažiausias nuo praėjusių metų birželio. Anot GUS, infliaciją praėjusį mėnesį smukdė menkę metiniai kainų prieaugiai maisto ir nealkoholinių gėrimų (iki 3,4 proc.), švietimo paslaugų (6,2 proc.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse spalį išliko Estijoje, o mažiausia buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų skelbiami duomenys. Vartojimo prekių ir paslaugų brangimas per metus praėjusį mėnesį spartėjo Lietuvoje ir Latvijoje, lėtėjo Estijoje. Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų spaliu, pakilo 4,1 proc., Latvijos – 4,3 proc., Estijos – 4,6 procento.

Spalį, palyginti su rugsėju, infliacija augo 0,2 proc. Mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės. Per metus – spalį, palyginti su 2024 metų spaliu – vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 4,1 procento.  Vidutinė metinė infliacija spalį siekė 3,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Europos Centrinis Bankas (ECB) jau 3 kartą iš eilės paliko palūkanų normas nepakitusias – infliacija suvaldyta, o ilgą laiką sunkumų patyrusi euro zonos ekonomika šiuo metu atrodo stabilesnė. Nuo kitų metų gyventojai galės atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas ir visiškai nutraukti kaupimą II pakopoje. Vis dėlto specialistai ragina išlikti budriems ir gerai apgalvoti, kam bus skirti šie pinigai.

Surasti gerą meistrą, kuris pasirūpintų namų apdaila ar atliktų kitus panašius darbus, taps dar sunkiau. Ekonomistai prognozuoja, kad gyventojams pradėjus atsiimti sukauptus pinigus iš II pensijų pakopos, žmonės daugiau investuos į nekilnojamąjį turtą, todėl brangs ir su juo susijusios paslaugos. Kils ir kitų prekių bei paslaugų kainos, nes, pasak rinkos ekspertų, gyventojai daugiau pirks automobilių, kelionių, buitinės technikos bei kitų prekių.

Metinė infliacija euro zonoje spalį turėtų sudaryti 2,1 proc. – 0,1 proc. mažiau nei šių metų rugsėjo mėnesį, pirminį vertinimą skelbia Eurostatas. Teigiama, kad pagrindinis euro zonos infliacijos komponentas yra paslaugos – metinis kainų augimo lygis šiame sektoriuje spalį siekia 3,4 proc. (rugsėjo mėn. – 3,2 proc.). Tuo metu maisto, alkoholio ir tabako metinė infliacija spalį sudaro 2,5 proc. (rugsėjį – 3 proc.), neenergetinių pramonės prekių – 0,6 proc. (0,8 proc.

Metinės infliacija šių metų spalį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, išlieka stabili – 3,7 proc., išankstinį vertinimą skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinis vidutinis metinės infliacijos įvertis (sausio–spalio mėn.) tuo metu 2025 m. spalį sudaro 3,1 proc. – 0,3 proc. daugiau nei rugsėjį. Šių metų spalio mėnesį, lyginant su praėjusių metų spaliu, labiausiai augo kavos, arbatos bei kakavos kainos – 15,6 proc.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose rugsėjį spartėjo iki 3,0 proc. nuo 2,9 proc. rugpjūtį, rodo Darbo departamento penktadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – didžiausias nuo šių metų sausio, tačiau 0,1 procentinio punkto kuklesnis už Volstrito analitikų prognozių vidurkį. Maisto produktų brangimas lėtėjo nuo 3,2 proc. iki 3,1 proc., o energijos išteklių – spartėjo nuo 0,2 proc. iki 2,8 procento.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 3,7 proc. ir buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijoje kainos per metus išaugo 4,2 proc., Estijoje – 5,3 proc. Per mėnesį kainos Lietuvoje augo 0,4 proc., Latvijoje – 0,1 proc., Estijoje – smuko 1,1 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,6 proc., o vien euro zonoje – 2,2 proc. Per mėnesį kainos augo po 0,1 procento.

Artėjant rinkimams Latvijos ir Švedijos politikai žada stabdyti maisto brangimą mažindami pridėtinės vertės mokesčius. Kaip bus Lietuvoje? Kokios kainos laukia mūsų kitais metais, laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir VU ekonomistas Algirdas Bartkus. Gerbiamas Sysai, Lietuvoje gyventojai skundžiasi, kad maistas tapo toks brangus.

Ar verta mažinti PVM maistui, kai kaimynai jau žengia šį žingsnį, o Lietuva vis dar delsia? Ar tokia lengvata iš tiesų atpigintų produktus, ar tik dar labiau išpūstų biudžeto skylę? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir VU ekonomistas Algirdas Bartkus. Užsiminėte apie žemės ūkį, apie produktus ir apie gyventojų skaičių.

Metinė infliacija Norvegijoje, rugpjūtį siekusi 3,5 proc., rugsėjį paaugo iki 3,6 proc., pasiekusi aukščiausią nuo vasario mėnesio lygį, parodė šalies statistikos departamento penktadienį paskelbti duomenys.  Kainų kilimą visų pirma paskatino paspartėjęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (nuo 5,4 proc. iki 6,3 proc.), taip pat transporto (nuo 2,7 iki 2,9 proc.) kainų metinis augimo tempas.

Lyginant šių ir praėjusių metų rugsėjį, metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudarė 3,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Išankstinė metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 3,7 proc. ir buvo didesnė nei vidutiniškai euro zonoje, kur ji siekė 2,2 proc., skelbia Eurostatas. Išankstiniais vertinimais, Latvijoje kainos per metus išaugo 4,1 proc., Estijoje – 5,2 procento. Per mėnesį kainos Lietuvoje augo 0,4 proc., Latvijoje – 0,1 proc., Estijoje – smuko 1,2 proc., o euro zonoje – augo 0,1 procento. Euro zonoje yra 20 ES šalių.

Metinė infliacija Lenkijoje rugsėjį nepakito ir, kaip ir ankstesnį mėnesį, sudarė 2,9 proc., parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti išankstiniai duomenys. Šis lygis yra žemiausias nuo 2024 metų birželio, rašo portalas „Trading Economics“. Kuro asmeniniam transportui kainos smuko 4,9 proc., tačiau šį smukimą su kaupu kompensavo 4,2 proc. šoktelėjusios maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos, taip pat 2,4 proc. pakilusios elektros, dujų ir kitų kuro rūšių kainos.

Mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai piktinasi, kad būstas sunkiai įperkamas. „Eurostat“ duomenimis, per 15 metų būsto pirkimo ir nuomos kainos kilo visoje Europos Sąjungoje, o bene labiausiai Lietuvoje. Kuo mes esame tokie išskirtiniai? Apie tai, kas laukia Lietuvos gyventojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Seimo narė Gintarė Skaistė.

Lyginant šį ir praėjusių metų rugsėjį, išankstinis metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) sudaro 3,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Per metus labiausiai išaugo (17,7 proc.) kavos, arbatos ir kakavos kainos. 10,4 proc. pabrango dujos, spirituoti gėrimai (9,6 proc.), atostogų išvykos (9,5 proc.). Restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos pabrango 6,8 proc., mėsa ir jos produktai – 4,9 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį siekė 3,6 proc. ir buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijoje kainos per metus išaugo 4,2 proc., Estijoje – 6,2 proc. Per mėnesį kainos Lietuvoje smuko 0,3 proc., Latvijoje – 0,2 proc., Estijoje – augo 0,9 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,4 proc., o vien euro zonoje – 2 proc. Per mėnesį kainos atitinkamai augo 0,2 ir 0,1 procento.

Metų infliacija Lenkijoje rugpjūtį sulėtėjo iki 2,9 proc. nuo 3,1 proc. liepą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos GUS pirmadienį paskelbti galutiniai duomenys. Galutinis įvertis – 0,1 procentinio punkto didesnis nei praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtas išankstinis, o rodiklis – mažiausias nuo praėjusių metų birželio. Anot GUS, infliaciją praėjusį mėnesį toliau smukdė išlaidų metinio prieaugio mažėjimas poilsiui ir pramogoms (iki 2,9 proc.

Rugpjūtį pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota mėnesio defliacija siekė 0,3 proc., tuo metu metinė – rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu – infliacija siekė 3,6 procento. Vidutinė metinė infliacija siekė 2,6 proc., o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji – 2,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio defliacija, apskaičiuota pagal VKI, siekė 0,2 proc., o metinė infliacija – 4 procentus.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugpjūtį išliko Estijoje, o mažiausia tapo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų skelbiami duomenys. Kita vertus, vartojimo prekių paslaugų brangimas per metus spartėjo visos trijose šalyse. Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, pakilo 4,0 proc., Latvijos – 4,1 proc., Estijos – 6,1 procento.

Ar šiandien paprastam žmogui būstas Lietuvoje dar įperkamas, ar vis dėlto augančios kainos verčia ieškoti alternatyvų? Ką tai reiškia Lietuvos NT rinkai ir jos ateičiai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Šių metų rugpjūtį išankstinė mėnesio – rugpjūtį, palyginti su liepa – defliacija siekė 0,3 procento.  Išankstinė metinė – rugpjūtį, palyginti su 2024 metų rugpjūčiu – infliacija siekė 3,6 proc., tuo metu išankstinė vidutinė metinė infliacija siekė 2,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Būsto pasiūla Lietuvoje auga, kartu auga ir kainos – kas lemia šią kainų pasiutpolkę? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto kainos Lietuvoje kyla – kodėl jos kyla? Kaip jūs galėtumėte paaiškinti žiūrovams? A. Avulis: Čia yra kelios tokios aplinkybės, kurios tiesiog stumia tas kainas į viršų. Pirmas dalykas – tai paklausa, ji didėja.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą, liepą spartėjo iki 5,6 proc. nuo 5,3 proc. birželį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Labiausiai per metus pabrango sveikatos priežiūros paslaugos (10,6 proc.), maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (9,2 proc.), pramogų organizavimo paslaugos (9,2 proc.), transporto prekės ir paslaugos (9,1 proc.

Pirkdami sau įprastus ir mėgstamus produktus parduotuvėje, užsisakydami maisto ir gėrimų kavinėje ar į namus tikimės gauti tai, ką gauname visada. Vis tik verslai neretai gudrauja ir už tą pačią ar net didesnę kainą ima siūlyti mažiau. Tą pastebėjo vilnietis Rokas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), užsisakęs savo mėgstamą picą iš „Domino‘s pizza“ restorano. „Neseniai jie ėmė siūlyti papildomą picų dydį – XL, prieš tai turėjo tik S, M ir L dydžius.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse birželį spartėjo iki 4,2 proc. nuo 4,0 proc. gegužę, kuri buvo mažiausia per pastaruosius ketverius metus, antradienį skelbia organizacija. Maisto produktų kainų metinis prieaugis per mėnesį nepakito – 4,6 proc., o energijos kainų pokytis keitėsi iš minus 0,3 proc. į plius 1 procentas.

Turkijoje liepą labiau nei tikėtasi sumažėjo infliacija. Tiesa, vartotojai už prekes ir paslaugas vis dar mokėjo 33,52 proc. daugiau nei prieš metus, pirmadienį pranešė Statistikos tarnyba. Tačiau tai yra žemiausias infliacijos lygis nuo 2021 m. lapkričio. Agentūros „Reuters“ apklausti analitikai prognozavo kiek menkesnį infliacijos sumažėjimą. Birželį infliacijos rodiklis šalyje dar siekė 35,05 proc. Nuo birželio iki liepos kainos pakilo 2,06 proc. Ekspertai tikėjosi 2,4 proc. brangimo.

Nesusipratimas skaičiuojant statistiką visoje Estijoje pakėlė prekių ir paslaugų kainas. Tokią išvadą padarė vietos valdžia kartu su ekonomistais. Estija suklydo skaičiuodama energetikos kainas ir bendra šalies metinė infliacija, spėjama, padidėjo iki 4 procentų. Dėl to per greitai augo kasmet indeksuojamos pensijos, per sparčiai didėjo kasmet peržiūrimos patalpų nuomos kainos ir atlyginimai.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvoje kainų augimas nesustoja ir maždaug pusmetį laikosi aukštame lygyje. Metinė prekių ir paslaugų infliacija – ties 4 procentų riba. Ekonomistai beda pirštu į aukštas maisto produktų bei paslaugų kainas. Šios per metus vidutiniškai pabrango 6 procentais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Maisto kainos Lietuvoje gerokai paaugo. Per paskutiniuosius metus – 5 procentais, per 3 metus – 19, o per 5 metus – 55 procentais.

Kainų palyginimai Lietuvoje rodo, kad dauguma maisto produktų brangsta sparčiu tempu. Lietuvoje kyla ne tik maisto kainos, bet ir degalų. Pasak eksperto, todėl daug gyventojų degalus pilasi ir Lenkijoje. Apie kainas Lietuvoje „Žinių radijas“ laidoje pasakoja Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas. Kurie produktai pinga, kurie brangsta, ir kaip keičiasi pirkėjų įpročiai? A. Vizickas: Tai nereiškia, kad visą laiką taip bus.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Graikijoje birželį spartėjo iki 2,8 proc. nuo 2,5 proc. gegužę, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis – didžiausias nuo pernai rugsėjo. Anot pranešimo, infliaciją praėjusį mėnesį labiausiai skatino spartėjęs brangimas būsto ir komunalinių paslaugų (iki 7,2 proc), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų (7,1 proc.), taip pat menkęs išlaidų transportui kritimas (iki 1,4 proc.

Statistikams birželį po trumpos pertraukos vėl fiksavus mėnesio infliaciją, šiemet dar galima tikėtis defliacinių mėnesių, sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jo teigimu, tai priklausys nuo geopolitinės situacijos, JAV muitų politikos ir energetikos kainų.  „Šio mėnesio infliaciją pakankamai stipriai įtakojo Izraelio–Irano konfliktas ir tai, kad mes keletą dienų matėme pakankamai ryškų naftos kainų augimą.

Metų infliacija Vengrijoje birželį spartėjo iki 4,6 proc. nuo 4,4 proc. gegužę, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso metinį prieaugį praėjusį mėnesį skatino pirmiausia iki 6,2 proc. spartėjęs brangimas maisto produktų, iki 8,6 proc. – energijos išteklių, taip pat ne maisto prekių – iki 2,6 procento. Tuo tarpu paslaugų brangimas lėtėjo iki 5,4 proc., alkoholinio ir tabako – iki 6,3 procento.

Mėnesio infliacija birželį – palyginti su geguže – siekė 0,3 proc., o metinė – birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – 3,7 procento. Vidutinė metinė infliacija sudarė 2,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Infliacijai išliekant 2,6 proc., Danija buvo brangiausia šalis pagal grūdų produktų bei žuvies kainas, o Rumunija – pigiausia pagal vaisių, daržovių ir bulvių kainas. Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis, Liuksemburgas buvo brangiausia ES šalis pagal bendrą maisto kainų lygį, o Suomija – pagal alkoholinių gėrimų kainas. Maistas sudaro vidutiniškai 16 proc. visų namų ūkių išlaidų ES, o nealkoholiniai gėrimai, alkoholiniai gėrimai ir tabakas – po 2 proc.

Metinė infliacija euro zonoje birželį kilo iki 2 proc., nuo buvusių 1,9 proc. gegužę, pirminį vertinimą skelbia Eurostatas. Tuo metu Lietuvos metinė infliacija praėjusį mėnesį siekė 3,1 proc., o gegužę – 3 proc. 2024 m. birželį Lietuvoje metinė infliacija siekė 1 proc. Daugiausiai prie metinės infliacijos 2025 m. birželį prisidėjo paslaugos – šio sektoriaus infliacija siekė 3,3 proc. ir buvo mažesnė nei gegužę (3,2 proc). Maisto, alkoholio ir tabako sektoriuje užfiksuota 3,1 proc.

Seime svarstant reikšmingus II pensijų pakopos pakeitimus vieni džiaugiasi, kad bus galimybė iš kaupimo pasitraukti ir pinigus atsiimti. Tačiau kiti mato daugybę grėsmių ir rizikų, dėl kurių mažės pensijos, didės kainos ir gyventojai senatvei išvis nebekaups. O siūlymų, kaip suvaldyti masinį pinigų atsiėmimo srautą, irgi pasigirsta įvairių. Vienas iš jų – išankstinė registracija.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Suomijoje gegužę, kaip ir ankstesnius tris mėnesius, siekė 0,5 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Rodiklis – mažiausias nuo 2020-ųjų gruodžio.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2025 m. gegužę apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 1,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Metinis kainų pokytis, lyginant šių metų gegužę su pernai, sudarė 3 proc.

Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse gegužę užfiksuota Lietuvoje, o didžiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje per metus pabrango 3,4 proc., Latvijoje – 3,6 proc., Estijoje – 4,5 procento. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) vartojimas pigo Lietuvoje ir Latvijoje, brango Estijoje. Lietuvos vartotojų kainų indeksas per mėnesį nukrito 0,3 proc., Latvijos – 0,1 proc.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse balandį išliko ankstesnį mėnesį iki 4,2 proc. sumažėjusiame lygyje, skelbia organizacija. Rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų liepos. Didžiausia 12-os mėnesių infliacija balandį išliko Turkijoje (37,9 proc.), o 1 proc. šis rodiklis nesiekė Kosta Rikoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Maisto produktų metinis brangimas EBPO narėse per mėnesį lėtėjo nuo 4,8 proc. iki 4,5 proc.

Išankstinė metinė infliacija gegužę, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, siekia 3 proc., vidutinė metinė infliacija sudaro 1,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinė mėnesinė defliacija gegužę, lyginant su balandžiu, siekia 0,3 proc. Paskutinį kartą mėnesio defliacija fiksuota pernai rugpjūtį, kai siekė 0,5 proc. Metinės infliacijos pokyčiui daugiausia įtakos turėjo atostogų išvykų kainų padidėjimas (18 proc.), taip pat kavos, arbatos ir kakavos (16,5 proc.), dujų (12,7 proc.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje šiemet smarkiai suaktyvėjo – pirmieji keturi mėnesiai buvo gerokai gyvesni nei pernai. Ekspertai sako, kad žmonės, ilgai laukę dėl karo, infliacijos ir brangių paskolų, pagaliau ryžtasi pirkti būstą, nes kainos vėl ima kilti.

Metų infliacijoje Italijoje, trečioje pagal dydį Europos Sąjungos ekonomikoje, balandį išliko ankstesnį mėnesį pasiektame 1,9 proc. lygyje, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi galutiniais duomenimis. Rodiklis – didžiausias per pastaruosius 18 mėnesių.

Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį, kaip ir kovą, užfiksuota Latvijoje, o didžiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Šis infliacijos rodiklis per mėnesį nepakito Lietuvoje, padidėjo Latvijoje ir Estijoje. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų metinis prieaugis Lietuvoje praėjusį mėnesį liko 4,1 proc., Latvijoje – paaugo nuo 3,3 proc. iki 3,9 proc., Estijoje – nuo 4,4 proc. iki 4,5 procento.

Infliacija Latvijoje balandį spartėjo iki 3,9 proc. nuo 3,3 proc. kovą, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Balandį užfiksuota 1,1 proc. mėnesio infliacija, o per keturis šių metų mėnesius vartojimas šalyje pabrango 3,3 procento. Vidutinė metų infliacija didėjo nuo 1,9 proc. kovą iki 2,2 proc. balandį. Didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso prieaugiui per mėnesį turėjo 9,2 proc. brangę drabužiai ir avalynė, 1,2 proc. - maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 1,6 proc.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija balandį siekė 0,2 proc., o metinė – 3,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu vidutinė metinė infliacija pagal SVKI balandį sudarė 1,8 proc.  Apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) infliacija balandį siekė 0,1 proc., metinė – 4,1 proc., vidutinė metinė – 1,9 proc.