infliacija

Per vasarį prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai šovė beveik procentu į viršų. Dėl to metinė infliacija nusistovėjo ties 1 procento riba. Ekonomistai tai vadina gera tendencija. Esą visi ženklai rodo, kad šiemet gyventojų perkamoji galia kils, nes algos augs greičiau nei kainos. Tiesa, restoranai ir kavinės skudžiasi, kad netekus PVM lengvatos maitinimo sektorius susiduria su sunkumais, žmonės mažiau perka išbrangusius patiekalus.

Metų infliacija Italijoje vasarį išliko sausio mėnesio lygyje – 0,8 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos ISTAT penktadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Anot ISTAT, energijos išteklių metinio kritimo sumažėjimą atsvėrė sulėtėjęs maisto produktų, transporto prekių ir paslaugų kainų brangimas, išlaidų būstui augimas. Išankstinė mėnesio infliacija sausį – 0,1 procento.

Penktadienį paskelbtais duomenimis, infliacija euro zonoje vasarį toliau traukėsi, tačiau ekonomistai perspėja, jog nėra tikėtina, kad Europos centrinis bankas dėl to kitą mėnesį puls mažinti palūkanų normas. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vartotojų kainos 20 šalių vienijančioje bendros valiutos zonoje vasarį augo 2,6 proc. – mažiau nei sausį, kai buvo fiksuojamas 2,8 proc. augimas, nurodė ES statistikos agentūra.

Metų infliacija Ispanijoje vasarį sulėtėjo iki 2,8 proc. nuo 3,4 proc. sausį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INE, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujasis rodiklis – mažiausias per pastarąjį pusmetį. Išankstinė mėnesio infliacija vasarį sudarė 0,3 procento. Bazinė metų infliacija, į kurią neįtraukiamos pastovumu nepasižyminčios šviežio maisto ir energijos kainos, lėtėjo septintą mėnesį iš eilės ir šį mėnesį buvo mažiausia nuo 2022-ųjų kovo – 3,4 proc.

Infliacija Vokietijoje vasarį toliau mažėjo. Vartotojų kainos, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, augo tik 2,5 proc., po pirmojo savo įverčio pranešė Federalinė statistikos tarnyba. Sausį infliacija susitraukė iki 2,9 proc. Agentūros „Reuters“ apklausti ekonomistai prognozavo, kad vasarį kainos gali sumažėti iki 2,6 proc. 2,5 proc. infliacijos lygis yra mažiausias nuo 2021 m. birželio. Mažėjančią infliaciją pirmiausiai lėmė pigesnė energija.

Trečiadienį didžiosiose akcijų biržose fiksuotas nuosmukis, investuotojai siekė uždirbti daugiau pelno iki pasirodant naujausiems duomenimis apie infliaciją JAV, o bitkoino kaina peržengė 60 000 JAV dolerių ribą. „Atrodo, kad kai kurie investuotojai nusprendė pasinaudoti tuo, kad šią savaitę akcijų kainos nekyla, ir kiek pasipinigauti“, – sakė vyresnysis bendrovės „Trade Nation“ rinkos analitikas Davidas Morrisonas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad didesnę vasario infliaciją lėmė išaugusios elektros, degalų kainos, pabrangusios restoranų paslaugos. Jo teigimu, tai nestebina, tačiau užgesino šių metų metinės defliacijos viltis.  Tuo metu „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigiamai vertina faktą, jog nepaisant infliaciją auginančių veiksnių ji liko nedidelė. Anot jo, pirmųjų metų mėnesių infliacija yra labai pozityvi gyventojų perkamosios galios atžvilgiu.

Išankstinė metinė infliacija – vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu – siekė 1,1 procento.  Išankstinė mėnesio – vasarį, palyginti su sausiu – infliacija siekė 0,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės.

Infliacijos augimo tempas Japonijoje sausį sulėtėjo mažiau nei tikėtasi ir sudarė 2 proc., tačiau pasiekė šalies centrinio banko nustatytą tikslą ir sustiprino lūkesčius dėl išskirtinės neigiamų palūkanų normų politikos atsisakymo, rodo antradienį paskelbti duomenys. Kiti didieji centriniai bankai, įskaitant JAV Federalinį rezervų banką, dėl po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš dvejus metus išaugusių kainų padidino skolinimosi išlaidas ir greitu metu gali pradėti jų mažinimą.

Lietuva patenka į Europos Sąjungos penketuką, kur maisto išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro didžiausią dalį nuo visų patiriamų išlaidų. Lietuvoje tai – net penktadalis, kai Airijoje gyventojų išlaidose maisto dalis siekia vos dešimtadalį. Pasak ekonomistų, keturių asmenų šeima Lietuvoje kas mėnesį išleidžia grubiai 600 eurų.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, sausį spartėjo iki 5,0 proc. nuo 4,3 proc. gruodį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango sveikatos priežiūros paslaugos (10,4 proc.), švietimo paslaugos (7,4 proc.), alkoholis ir tabakas (6,8 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos (6,6 proc.). Išlaidos būstui išaugo 6,1 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Suomijoje sausį lėtėjo iki 3,3 proc. nuo 3,6 proc. gruodį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso dinamiką pirmąjį metų mėnesį nulėmė sumenkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 1,6 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (iki 4,3 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų (iki 4,4 proc.

2023 m. Lietuvoje vidutinę metinę infliaciją aplenkė tik antrosios pensijų pakopos investiciniai fondai, kurių grąžą siekė 14,3 proc., praneša „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas. Taip pat, anot jo, žvelgiant vien tik į investicijas Lietuvoje, didžiausią grąžą suteikė būsto kainos ir nuomos pajamos – 5,8 proc., nors didesnė to dalis – 4,1 proc. – nulemta nuomos pajamų augimo.

Metinė infliacija sausį pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) siekė 1,1 procento.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji buvo 0,4 proc. mažesnė, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Mėnesio – sausį, palyginti su gruodžiu – pagal VKI apskaičiuota infliacija siekė 0,1 proc, pagal VKI – 0,3 procento.  Vidutinė metinė infliacija, apskai2iuota pagal SVKI, siekė 7,3 proc.

Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse sausį buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 0,7 proc. brangesnės nei pernai sausį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 0,9 proc., Estijoje – 4,7 procento. Vien tik praėjusį mėnesį maisto prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėjo vidutiniškai 0,3 proc., Latvijoje – 0,8 proc., Estijoje – 1,4 procento.

Lietuvoje šiemet sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, infliacija siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario (0,6 proc.).  Mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekė 0,3 proc. o vidutinė metinė infliacija siekė 7,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Turkijoje sausį spartėjo iki 64,9 proc. nuo 64,8 proc. gruodį, išliko didžiausia nuo 2022-ųjų lapkričio, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba.

Su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis suderinta metų infliacija Prancūzijoje sausį sulėtėjo iki 3,4 proc. nuo 4,1 proc. gruodį, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INSEE, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2022-ųjų sausio. Suderinta mėnesio defliacija šį mėnesį sudarė 0,2 procento. Metų infliacija pagal nacionalinius skaičiavimo kriterijus sumažėjo nuo 3,7 proc. gruodį iki 3,1 proc.

Ekonomistai įvertino paskelbtus infliacijos rodiklius ir paaiškino, ar gyventojai artimiausiu metu gali tikėtis kainų mažėjimo už maisto produktus ar skirtingas paslaugas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad šiuo metu „nuo infliacijos kalno visu greičiu leidžiamės į defliacijos pelkę“.  „Į infliacijos kalną pradėjome kopti 2021 m. pradžioje (infliacija tada siekė vos 0,2 proc.

Paslaugos šiemet ir toliau brangs, tiesa, perpus lėčiau nei pernai – 7 procentais. O aukštos maisto kainos, anot „Swedbank“, išlieka problema – jei kažkiek ir kris, tai labai nežymiai. Ekonomistai mano, kad kainas lentynose lems ir žmonių vartojimas – jeigu prekybininkai jaus, kad žmonės taupo, kainas turės nuleisti. Visgi tendencijos priešingos – vartojimas atsigauna, o perkamoji galia sugrįžo į priešinfliacinį lygį. Tad į šiuos metus ekonomistai žvelgia optimistiškai.

Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir laivybos sutrikimai Raudonojoje jūroje gali dar kartą išauginti infliaciją euro zonoje, ketvirtadienį perspėjo Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde.

Lietuvoje maisto kainos po truputį mažėja – Valstybės duomenų agentūra gruodį užfiksavo mėnesinę defliaciją, vidutinės prekių ir paslaugų kainos per paskutinį metų mėnesį ne kilo, o leidosi puse procento. Labiausiai pigo maistas – vienu procentu, rūbai, avalynė. Nors šiais metais didelio kainų augimo ekonomistai neprognozuoja, sausio mėnesį kainos turėtų šoktelti, nes didėjo akcizai, augo minimali mėnesio alga, taip pat mokesčių lengvatos neteko restoranai ir viešbučiai.

Remiantis „Bloomberg“ ekonomistų apklausa, Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) šiais metais gali sumažinti palūkanų normas keturis keturis sykius. Tam įtakos turi daug sparčiau, nei tikėtasi mažėjanti infliacija. Tikimasi, kad palūkanų normos bus pradėtos mažinti birželį, po 25 bazinius punktus, o rugsėjį, spalį ir gruodį palūkanų norma bus sumažinta iki 3 proc. Tai yra vienu žingsniu daugiau, nei tikėtasi praėjusio mėnesio apklausoje.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Argentinoje gruodį pasiekė aukščiausią lygį nuo ankstesnės hiperinfliacijos laikų 1991-aisiais – 211,4 proc., rodo nacionalinės statistikos agentūros „Indec“ paskelbti duomenys. Vien tik gruodį vartojimas šalyje brango 25,5 proc. – dukart sparčiau nei lapkritį, kai buvo užfiksuota 12,8 proc. mėnesio infliacija. Kita vertus, abu naujieji infliacijos rodikliai – mažesni už analitikų prognozių vidurkius, pranašavusius kainų augimą gruodį 28 proc.

Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su 2022-ųjų gruodžiu, Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 1,2 proc., Latvijos – 0,6 proc., Estijos – 4,0 procento. Vartojimas visose trijose valstybėse gruodį pigo. Lietuvoje užfiksuota 0,5 proc.

Vienas iš svarbiausių klausimų Europoje – kada nustos augti infliacija? Remiantis duomenimis, nepaisant to, kad metinė infliacija išaugo, tačiau bazinė infliacija (į kurią neįeina vartotojų kainų infliacija) krenta. Tai gali reikšti, kad palūkanų normos kris. Metinė infliacija visoje eurozonoje nuo lapkričio iki gruodžio padidėjo nuo 2,4 proc. iki 2,9 proc.

Infliacija grįžta prie įprastų tendencijų, tačiau sausį ar dar kelis artimiausius mėnesius dėl padidėjusių akcizų, minimalios algos bei išaugusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maitinimo verslui ji, tikėtina, vėl šoktels į viršų, sako ekonomistai. Pasak jų, labiausiai turėtų brangti paslaugos, todėl sausį defliaciją, tikėtina, keis 0,5 proc. infliacija.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, o jei sumažės palūkanos, tai šeimos sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl PVM lengvatos panaikinimo teks daugiau mokėti ne tik už maistą kavinėse, brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Turkijoje gruodį spartėjo iki 64,8 proc. nuo 62,0 proc. lapkritį, pasiekdama aukščiausią lygį nuo 2022-ųjų lapkričio, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Mėnesio infliacija sumažėjo nuo 3,3 proc. lapkritį iki 2,9 proc. gruodį. Artėjant kovo pabaigoje numatytiems savivaldos rinkimams, minimalus mėnesio atlyginimas šalyje nuo 2024-ųjų buvo pakeltas net 49 proc.

Lietuvoje užfiksuotas rekordinis maisto ir paslaugų kainų kritimas. Prekių ir paslaugų kainos gruodį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai 0,6 procento, valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Pasak ekonomistų, paskutinį kartą taip sparčiai kainos krito maždaug prieš dešimtmetį. Tai lėmė ne tik pigesni energiniai ištekliai, bet ir gruodį užvirusi kova tarp prekybininkų. Valstybės duomenų agentūra turi gyventojams gerų žinių: užfiksavo mėnesinę defliaciją.

Nuo sausio 1 d. įsigalios įstatymų pataisos, dėl kurių Lietuvoje dar pabrangs kai kurios prekės ir paslaugos. Taigi, paskutinė metų dieną yra paskutinė proga jų nusipirkti pigiau. Brangs degalai, alkoholis ir tabakas Nuo pirmadienio įsigalios Akcizų įstatymo pataisos. Vadovaujantis jomis, be kita ko, bus labiau apmokestintos suskystintos naftos dujos, geriausiai žinomos tiems, kas perka dujų balionus. Kai kuriais skaičiavimais, dėl to dujų balionas brangs iki 8 eurų.

Vidutinis  darbo užmokestis į rankas Vilniuje ir mažiausiai uždirbančiose savivaldybėse gali skirtis ir 400-500 eurų. Neretai tenka girdėti pasvarstymų, jog atotrūkis kurią „antrąją Lietuvą“. Vis dėlto, ekonomistų teigimu, toks atotrūkis nėra išskirtinai Lietuvos problema, o valstybės taikomos priemonės nors ir gali palengvinti situaciją, tačiau neišspręs esminių demografinių problemų.

Ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais algos Lietuvoje nesustos augti. Tačiau kol vienių sektorių darbuotojai džiaugsis dešimtadaliu didesniais atlyginimais, kitiems teks tenkintis per pusę mažesniu augimu. Vis tik ekonomistai skaičiuoja, kad, infliacijai sumažėjus, kitais metais gyventojų perkamoji galia išaugs. Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė skaičiavo, kad kitais metais atlyginimai Lietuvoje turėtų augti 7 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo žemesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 2,3 proc. Didžiausia ji buvo Čekijoje (8 proc.), toliau rikiavosi Vengrija (7,7 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,1 proc., o vien euro zonoje – 2,4 procento. Metų infliacija euro zonoje sulėtėjo iki mažiausios nuo 2021-ųjų vidurio Metų infliacija euro zonoje lapkritį sulėtėjo iki 2,4 proc.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad itin aukštos  infliacijos įtampa yra atslūgusi, tačiau kurį laiką padėtį dar reikės akylai stebėti.  „Infliacija, pernai, šių metų pradžioje dominavusi ekonominių temų trejetuke, šiemet užleido pozicijas kitoms temoms, nes liepsnos užgesintos, bet akylos stebėsenos dar kurį laiką reikės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Metinė infliacija Švedijoje lapkritį smuko nuo 6,5 proc. per ankstesnius du mėnesius iki 5,8 proc., pasiekusi žemiausią lygį nuo 2022 metų vasario, parodė šalies statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Metinės infliacijos lygis beveik atitiko rinkos prognozes, kad šis rodiklis paskutinį rudens mėnesį nusileis iki vidutiniškai 6 proc.

Argentina antradienį devalvavo savo valiutą daugiau kaip 50 proc., imdamasi priemonių, kuriomis siekiama atgaivinti byrančią ekonomiką ir kovoti su triženkle infliacija. Naujojo prezidento Javiero Milei – libertaro ekonomisto – vyriausybė taip pat paskelbė mažinanti dosnias valstybės subsidijas ir stabdanti visus naujus valstybinius statybų projektus.

Metinė infliacija Rumunijoje lapkritį smuko devintą mėnesį iš eilės, nusileidusi nuo 8,07 proc. mėnesiu anksčiau iki 6,72 proc., parodė nacionalinio statistikos instituto trečiadienį paskelbti duomenys. Rinkose buvo prognozuota, kad infliacija paskutinį rudens mėnesį bus kiek didesnė ir sudarys vidutiniškai 7,3 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Metinės infliacijos lygis buvo žemiausias nuo 2021 metų rugsėjo ir tai visų pirma lėmė sulėtėjęs maisto prekių (nuo 8,66 proc.

Metinė infliacija Jungtinėse Valstijose lapkritį mažėjo antrą mėnesį iš eilės, parodė antradienį paskelbti vyriausybės duomenys, kurie turėtų suteikti vilčių pinigų politikos formuotojams, siekiantiems suvaldyti kainas. Vartotojų kainų indeksas (VKI) – atidžiai stebimas infliacijos rodiklis – lapkritį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pakilo 3,1 proc., pranešė Darbo departamentas. Spalį metinė infliacija siekė 3,2 procento.

Konkurencijos tarybos neseniai atliktas trumpas Estijos maisto produktų rinkos tyrimas parodė, kad, nepaisant spartaus kainų kilimo, Estijos gamintojų ir mažmenininkų pelningumas daugiausia sumažėjo, ir tai rodo, kad gamintojai ir mažmenininkai neperkėlė vartotojams visos kainų padidėjimo naštos, nes dalį jos prisiėmė sau.

Metinė infliacija Čekijoje, spalį siekusi 8,5 proc., lapkritį smuko iki 7,3 proc., parodė šalies statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Rinkose buvo prognozuota, kad metinės infliacijos rodiklis šalyje paskutinį rudens mėnesį nusileis iki vidutiniškai 7,2 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Prie metinės infliacijos mažėjimo kone labiausiai prisidėjo būsto ir komunalinių paslaugų kainos – jų metinis augimo tempas sulėtėjo nuo 19,6 proc. spalį iki 17 procentų.

Metinė infliacija Danijoje, spalį siekusi vos 0,1 proc. ir buvusi mažiausia per daugiau kaip trejus metus, lapkritį šoktelėjo iki 0,6 proc., parodė nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Paskutinį rudens mėnesį paspartėjo alkoholinių gėrimų ir tabako (nuo 2,2 proc. spalį iki 2,9 proc.), poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų (nuo 4,8 iki 5,1 proc.) bei įvairių prekių ir paslaugų (nuo 3,9 iki 4 proc.) kainų metinis augimo tempas.

Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1400 eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau, tad atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas. Ekonomistai tokiais dideliais algų atotrūkiais nesistebi, esą didmiesčiuose, kur daugiau išlaidų, atlyginimai ir turi būti didesni, tačiau priduria, kad su skirtumais kovoti galima.  Vilkaviškio kultūros centro bilietų pardavėja Dalia per mėnesį uždirba apie 700 eurų į rankas.

Lietuvos gyventojai perka mažiau prekių, mažmeninės prekybos apyvarta pinigais mažesnė nei pernai, pradėjo kristi ir kainos: ekonomistus nustebino užfiksuotas greičiausias mėnesio kainų kritimas per pastaruosius metus. Prekių ir paslaugų kainos lapkričio mėnesį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai keturiomis dešimtosios procento: valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Viename iš Panevėžio prekybos centrų Diana perka sūnui dovaną – šiltas šlepetes.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Graikijoje lapkritį sumažėjo iki 3,0 proc. nuo 3,4 proc. spalį, kuri buvo didžiausia per daugiau nei pusmetį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Pranešime pažymima, jog didžiausios įtakos infliacijos lėtėjimui praėjusį mėnesį turėjo iki 9 proc. kritęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų metinis prieaugis. Be to, sulėtėjo brangimas per metus visų grupių vartojimo prekių ir paslaugų, išskyrus drabužių ir avalynės.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje lapkritį sulėtėjo iki 5,1 proc. nuo 5,3 proc. spalį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Šis infliacijos rodiklis išliko mažiausias nuo 2020-ųjų gruodžio. Vien tik praėjusį mėnesį vartojimas šalyje brango 0,5 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, lapkritį sudarė 0,3 proc. per mėnesį ir 5,7 proc. per metus.

Brangstant pragyvenimui, Vyriausybė kitąmet žada dešimtadaliu didesnes pašalpas neįgaliesiems ir skurstantiesiems. Bus didesni ir vaiko pinigai. Tačiau žmonės skundžiasi, kad padidinimas atsilieka nuo infliacijos ir gyvenimo nepalengvins. Vyriausybė žada daugiau paslaugų per negalios reformą. Tačiau nevyriausybininkai perspėja, kad ir šios reformos nauda pasinaudoti galės toli gražu ne kiekvienas skurstantis gyventojas.

Armėnijos nacionalinė statistikos tarnyba pranešė lapkritį šalyje užfiksavusi 0,5 proc. metų (12-os mėnesių) defliaciją. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai praėjusį mėnesį buvo 4,4 proc. pigesni nei prieš metus. Be to, vartotojų kainų indekso pokytį per metus nusmukdė menkę kainų prieaugiai viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, drabužių ir avalynės, buitinės įrangos ir namų apyvokos daiktų, negrupuojamų prekių ir paslaugų.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį sulėtėjo iki 5,6 proc. nuo 6,2 proc. rugsėjį, antradienį skelbia organizacija. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio. Metų infliacijos lėtėjimas spalį užfiksuotas 28 iš 38 EBPO valstybių narių. Energijos išteklių kainų metinis nuosmukis per mėnesį pagilėjo nuo 0,5 proc. iki 4,8 proc., maisto produktų kainų metinis prieaugis sumažėjo nuo 8,1 proc. iki 7,4 procento.