infliacija

Ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais algos Lietuvoje nesustos augti. Tačiau kol vienių sektorių darbuotojai džiaugsis dešimtadaliu didesniais atlyginimais, kitiems teks tenkintis per pusę mažesniu augimu. Vis tik ekonomistai skaičiuoja, kad, infliacijai sumažėjus, kitais metais gyventojų perkamoji galia išaugs. Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė skaičiavo, kad kitais metais atlyginimai Lietuvoje turėtų augti 7 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo žemesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 2,3 proc. Didžiausia ji buvo Čekijoje (8 proc.), toliau rikiavosi Vengrija (7,7 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,1 proc., o vien euro zonoje – 2,4 procento. Metų infliacija euro zonoje sulėtėjo iki mažiausios nuo 2021-ųjų vidurio Metų infliacija euro zonoje lapkritį sulėtėjo iki 2,4 proc.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad itin aukštos  infliacijos įtampa yra atslūgusi, tačiau kurį laiką padėtį dar reikės akylai stebėti.  „Infliacija, pernai, šių metų pradžioje dominavusi ekonominių temų trejetuke, šiemet užleido pozicijas kitoms temoms, nes liepsnos užgesintos, bet akylos stebėsenos dar kurį laiką reikės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Metinė infliacija Švedijoje lapkritį smuko nuo 6,5 proc. per ankstesnius du mėnesius iki 5,8 proc., pasiekusi žemiausią lygį nuo 2022 metų vasario, parodė šalies statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Metinės infliacijos lygis beveik atitiko rinkos prognozes, kad šis rodiklis paskutinį rudens mėnesį nusileis iki vidutiniškai 6 proc.

Argentina antradienį devalvavo savo valiutą daugiau kaip 50 proc., imdamasi priemonių, kuriomis siekiama atgaivinti byrančią ekonomiką ir kovoti su triženkle infliacija. Naujojo prezidento Javiero Milei – libertaro ekonomisto – vyriausybė taip pat paskelbė mažinanti dosnias valstybės subsidijas ir stabdanti visus naujus valstybinius statybų projektus.

Metinė infliacija Rumunijoje lapkritį smuko devintą mėnesį iš eilės, nusileidusi nuo 8,07 proc. mėnesiu anksčiau iki 6,72 proc., parodė nacionalinio statistikos instituto trečiadienį paskelbti duomenys. Rinkose buvo prognozuota, kad infliacija paskutinį rudens mėnesį bus kiek didesnė ir sudarys vidutiniškai 7,3 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Metinės infliacijos lygis buvo žemiausias nuo 2021 metų rugsėjo ir tai visų pirma lėmė sulėtėjęs maisto prekių (nuo 8,66 proc.

Metinė infliacija Jungtinėse Valstijose lapkritį mažėjo antrą mėnesį iš eilės, parodė antradienį paskelbti vyriausybės duomenys, kurie turėtų suteikti vilčių pinigų politikos formuotojams, siekiantiems suvaldyti kainas. Vartotojų kainų indeksas (VKI) – atidžiai stebimas infliacijos rodiklis – lapkritį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pakilo 3,1 proc., pranešė Darbo departamentas. Spalį metinė infliacija siekė 3,2 procento.

Konkurencijos tarybos neseniai atliktas trumpas Estijos maisto produktų rinkos tyrimas parodė, kad, nepaisant spartaus kainų kilimo, Estijos gamintojų ir mažmenininkų pelningumas daugiausia sumažėjo, ir tai rodo, kad gamintojai ir mažmenininkai neperkėlė vartotojams visos kainų padidėjimo naštos, nes dalį jos prisiėmė sau.

Metinė infliacija Čekijoje, spalį siekusi 8,5 proc., lapkritį smuko iki 7,3 proc., parodė šalies statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Rinkose buvo prognozuota, kad metinės infliacijos rodiklis šalyje paskutinį rudens mėnesį nusileis iki vidutiniškai 7,2 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Prie metinės infliacijos mažėjimo kone labiausiai prisidėjo būsto ir komunalinių paslaugų kainos – jų metinis augimo tempas sulėtėjo nuo 19,6 proc. spalį iki 17 procentų.

Metinė infliacija Danijoje, spalį siekusi vos 0,1 proc. ir buvusi mažiausia per daugiau kaip trejus metus, lapkritį šoktelėjo iki 0,6 proc., parodė nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Paskutinį rudens mėnesį paspartėjo alkoholinių gėrimų ir tabako (nuo 2,2 proc. spalį iki 2,9 proc.), poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų (nuo 4,8 iki 5,1 proc.) bei įvairių prekių ir paslaugų (nuo 3,9 iki 4 proc.) kainų metinis augimo tempas.

Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1400 eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau, tad atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas. Ekonomistai tokiais dideliais algų atotrūkiais nesistebi, esą didmiesčiuose, kur daugiau išlaidų, atlyginimai ir turi būti didesni, tačiau priduria, kad su skirtumais kovoti galima.  Vilkaviškio kultūros centro bilietų pardavėja Dalia per mėnesį uždirba apie 700 eurų į rankas.

Lietuvos gyventojai perka mažiau prekių, mažmeninės prekybos apyvarta pinigais mažesnė nei pernai, pradėjo kristi ir kainos: ekonomistus nustebino užfiksuotas greičiausias mėnesio kainų kritimas per pastaruosius metus. Prekių ir paslaugų kainos lapkričio mėnesį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai keturiomis dešimtosios procento: valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Viename iš Panevėžio prekybos centrų Diana perka sūnui dovaną – šiltas šlepetes.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Graikijoje lapkritį sumažėjo iki 3,0 proc. nuo 3,4 proc. spalį, kuri buvo didžiausia per daugiau nei pusmetį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Pranešime pažymima, jog didžiausios įtakos infliacijos lėtėjimui praėjusį mėnesį turėjo iki 9 proc. kritęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų metinis prieaugis. Be to, sulėtėjo brangimas per metus visų grupių vartojimo prekių ir paslaugų, išskyrus drabužių ir avalynės.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje lapkritį sulėtėjo iki 5,1 proc. nuo 5,3 proc. spalį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Šis infliacijos rodiklis išliko mažiausias nuo 2020-ųjų gruodžio. Vien tik praėjusį mėnesį vartojimas šalyje brango 0,5 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, lapkritį sudarė 0,3 proc. per mėnesį ir 5,7 proc. per metus.

Brangstant pragyvenimui, Vyriausybė kitąmet žada dešimtadaliu didesnes pašalpas neįgaliesiems ir skurstantiesiems. Bus didesni ir vaiko pinigai. Tačiau žmonės skundžiasi, kad padidinimas atsilieka nuo infliacijos ir gyvenimo nepalengvins. Vyriausybė žada daugiau paslaugų per negalios reformą. Tačiau nevyriausybininkai perspėja, kad ir šios reformos nauda pasinaudoti galės toli gražu ne kiekvienas skurstantis gyventojas.

Armėnijos nacionalinė statistikos tarnyba pranešė lapkritį šalyje užfiksavusi 0,5 proc. metų (12-os mėnesių) defliaciją. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai praėjusį mėnesį buvo 4,4 proc. pigesni nei prieš metus. Be to, vartotojų kainų indekso pokytį per metus nusmukdė menkę kainų prieaugiai viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, drabužių ir avalynės, buitinės įrangos ir namų apyvokos daiktų, negrupuojamų prekių ir paslaugų.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį sulėtėjo iki 5,6 proc. nuo 6,2 proc. rugsėjį, antradienį skelbia organizacija. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio. Metų infliacijos lėtėjimas spalį užfiksuotas 28 iš 38 EBPO valstybių narių. Energijos išteklių kainų metinis nuosmukis per mėnesį pagilėjo nuo 0,5 proc. iki 4,8 proc., maisto produktų kainų metinis prieaugis sumažėjo nuo 8,1 proc. iki 7,4 procento.

Aukso kainos pirmadienį pasiekė visų laikų aukštumas, nes investuotojai vis dažniau tikisi palūkanų normų mažinimo, silpnėja doleris ir didėja geopolitinė įtampa, praneša CNN. Pirmadienio prekyboje tauriojo metalo kainos šoktelėjo net 3 proc. ir pasiekė 2 135 JAV dolerių už unciją, viršydamos ankstesnį 2020 m. rugpjūčio mėn. pasiektą 2 072 dolerių rekordą. Vėliau dienos metu kainos krito ir siekė 2 023 dolerių.

Daugiau nei pusė europiečių teigia, kad per pastaruosius trejus metus jų biudžetas sumažėjo. Kylančios kainos beveik trečdalį europiečių įstūmė į „nesaugią“ finansinę padėtį ir jie turi taupyti savo ar vaikų maistui, rodo naujausias tyrimas. Jo išvadas nagrinėjantis portalas „Euronews“ pastebi, kad europiečių perkamoji galia per pastaruosius trejus metus jos sumažėjo. Todėl dauguma jų buvo priversti atsisakyti maisto ir griebtis sudėtingų finansinių sprendimų.

Metų infliacija euro zonoje lapkritį sulėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,9 proc. spalį, išliko žemiausiame lygį nuo 2021-ųjų liepos, rodo Eurostato ketvirtadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius, aptirpo nuo 4,2 proc. iki 3,6 proc. ir tapo kukliausia nuo praėjusių metų balandžio. Nors abu naujieji rodikliai išlieka aukščiau Europos Centrinio Banko nustatytos 2 proc.

Metų infliacija Vokietijoje lapkritį sumažėjo iki 3,2 proc. nuo 3,8 proc. spalį, trečiadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis), remdamasi išankstiniais duomenimis. Lapkritį užfiksuota 0,4 proc. išankstinė mėnesio defliacija. Su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis suderintas vartotojų kainų indeksas lapkritį nukrito 0,7 proc. per mėnesį ir pakilo 2,3 proc. per metus.

Lietuvoje išankstinė mėnesio defliacija – lapkritį, palyginti su spaliu – siekė 0,4 procento. Kainos vėl smuko po dviejų mėnesių pertraukos, iki tol defliacija šiemet fiksuota 4 mėnesius iš eilės.  Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su 2022 metų lapkričiu, – siekė 2,3 proc., o išankstinė vidutinė metinė infliacija – 10,2 proc. Abu rodikliai yra mažiausi per metus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, mėsa ir jos produktai per metus brango 8,8 proc.

Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, šeštadienio vidurdienį vyks protestas – pilietinė akcija už įperkamą tvarumą, reikalaujant mažesnių produkcijos ir paslaugų kainų. Protestą organizuoja viešoji įstaiga „Žiedinė ekonomika“ ir klimato judėjimai „Fridays for Future Lietuva“ bei „Extinction Rebellion Lietuva“. Kaip pranešė organizatoriai, protesto metu bus reikalaujama mažesnių augalinės produkcijos ir viešojo transporto paslaugų kainų, subsidijų augalinei produkcijai ir viešajam transportui.

Didžiulė infliacija Lietuvoje užsibus ilgiau, nei anksčiau žadėjo ekonomistai. Nors kainų kilimas jau pasiekė piką praėjusį mėnesį, didelės kainos ir kitąmet įnirtingai naikins lietuvių santaupas ir algas. Tų, kas tikisi kylančių algų, ekonomistai irgi neguodžia – pasididinti algą bus vis sunkiau. Na o žmonės skundžiasi, kad ir 1000 eurų algos mėnesiui pragyventi tuoj bus per maža. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde, pasisakydama antradienį Vokietijos sostinėje vykusiame renginyje, pabrėžė, jog „skelbti pergalę“ prieš infliaciją dar ne laikas, ir įspėjo, kad prireikus euro zonos pinigų politikos formuotojai gali vėl imtis atitinkamų veiksmų. Per pastarąjį ECB tarybos posėdį spalio pabaigoje nuspręsta skelbti pertrauką agresyviausiame nuo euro įvedimo pinigų politikos griežtinimo cikle, per kurį bazinės palūkanos buvo keliamos 10 kartų iš eilės.

Ekonomistai sako, kad šiuo metu būstas yra neįperkamas nė vienoje Baltijos šalių sostinėje. Ar nuosavas būstas daugeliui taip ir liks tolima svajone? O gal situacija pasikeis? Į visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo žemesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostat. Lietuvoje infliacija siekė 3,1 proc. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (9,6 proc.), toliau rikiavosi Čekija (9,5 proc.) bei Rumunija (8,3 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,6 proc., o vien euro zonoje – 2,9 procento.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Austrijoje spalį sulėtėjo iki 5,4 proc. nuo 6,0 proc. rugsėjį, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2022-ųjų sausio, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Galutinis šio infliacijos rodiklio įvertis sutapo su praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtu išankstiniu.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, spalį paspartėjo iki 5,0 proc. nuo 3,9 proc. rugsėjį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango sveikatos priežiūros paslaugos (9,0 proc.), drabužiai ir avalynė (7,6 proc.), švietimo paslaugos (7,6 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos (7,6 proc.), maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (6,6 proc.

Pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje nešuoliuoja taip sparčiai, kaip praėjusiais metais, o kai kurie dalykai net ir atpigo, tad jų galima nusipirkti ir daugiau. Per pastaruosius metus maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai Lietuvoje bendrai pabrango kiek daugiau nei 20 proc., skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra. Tačiau kai kurių maisto prekių kainos išaugo gerokai labiau, o dalis jų ir atpigo.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje spalį sulėtėjo iki 6,6 proc. nuo 8,2 proc. rugsėjį, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Galutinis įvertis 0,1 procentinio punkto viršijo praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą išankstinį, yra mažiausias nuo 2021-ųjų rugsėjo. Metų infliacija Lenkijoje lėtėja aštuntą mėnesį iš eilės. GUS nurodo, jog praėjusį mėnesį užfiksuotas metinio kainų prieaugio mažėjimas ar nuosmukio gilėjimas beveik visose vartojimo prekių ir paslaugų grupėse.

Infliacija Lietuvoje jau nebėra problema – taip tikina ekonomistai, vertindami spalio rodiklius. Per mėnesį kainos augo tik keliomis dešimtosiomis procento. Tačiau kainų lygis išlieka labai aukštas. Dalis ekonomistų tvirtina, kad jos dar turi erdvės mažėti, nes pinga žaliavos, visgi gamintojai ginasi, kad kainų negali mažinti, nes turi kelti darbuotojams atlyginimus.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose spalį sulėtėjo iki 3,2 proc. nuo 3,7 proc. rugsėjį, rodo Darbo departamento antradienį paskelbti duomenys. Volstrito analitikų prognozių vidurkis pranašavo mažėjimą iki 3,3 procento. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos išteklių kainų kitimą, menko nuo 4,1 proc. rugsėjį iki 4,0 proc. spalį – iki mažiausio per pastaruosius dvejus metus lygio.

Maistas Lietuvoje pinga trečią mėnesį iš eilės ir, palyginti su pernai, pigiausių maisto produktų krepšelio kaina krito net dešimčia procentų. Tačiau kainų stebėtojai akcijų miške mato triuką – kainas pamažino iki šiol jas didžiausias turėję prekybos tinklai. Tad tie, kurie ir šiaip ieškojo mažiausių kainų pigiausiose parduotuvėse, praktiškai nieko neišlošia. Ekonomistai prognozuoja, kad maistas dar pigs, tačiau itin palengva ir gyventojai kainų mažėjimą menkai tepajaus.

Lietuva iš kitų šalių išsiskiria rekordinėmis būsto kainomis ir kitaip, nei svetur, čia jos beveik nesikeičia žemyn. Bet lietuviai savo padėtį pinigų prasme vertina bene geriausiai istorijoje. Be to, mūsų šalyje sparčiai auga atlyginimai, tad greitai baigsis pastaruosius metus gyventojus kankinusi infliacija. O, kadangi verslai nebegali kelti kainų ar mažinti algų, jie imasi mažinti darbuotojų skaičių.

Infliacijos lygis šalyje pastaruoju metu laikosi stabilus, nors bendras kainų lygis, pernai pakilęs penktadaliu, išlieka labai aukštas, sako analitikai. Pasak jų, paslaugų kainos mažėja tris mėnesius iš eilės, be to, pinga nafta, todėl artimiausiais mėnesiais infliaciją vėl gali keisti mėnesio defliacija.

Lietuvoje metinė infliacija – spalį, palyginti su 2022 metų spaliu – siekė 2,8 proc., o mėnesio infliacija (spalį, palyginti su rugsėju) – 0,3 procento.  Vidutinė metinė infliacija buvo 12,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija fiksuojama antrą mėnesį iš eilės, iki tol keturis mėnesius vartotojų kainos mažėjo. Metinė infliacija nuosekliai mažėja visus metus.

Jau kelias savaites visuomenei ramybės neduodantis visuotinio NT mokesčio projektas galiausiai baigiasi kivirčais valdančiojoje koalicijoje – nesutaria ne tik valdančiosios koalicijos partijos, bet ir ministrė Aušrinė Armonaitė bei premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tokius nesutarimus lemia noras įtikti savo elektoratui, o ne pragmatiški nesutarimai.

Gyventojai ir verslas išgyvena nelengvus laikus, o kai kurie ekonominiai rodikliai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse yra patys blogiausi nuo ankstesnė pasaulinės finansų krizės. Pastebimo padėties gerėjimo artimiausiu metu veikiausiai nesulauksime, o kai kurie gyventojai gali patirti dar daugiau sunkumų, nes mažėjant kainų augimui kur kas labiau pasijus išaugusios paskolų palūkanos.

Lietuvoje kainos auga vis lėčiau. Išankstiniais duomenimis, spalį metinė prekių ir paslaugų infliacija nukrito iki trijų procentų. Pasak ekonomistų, tai lėmė ne tik atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, bet ir mažėjantis žmonių apetitas. Mat Lietuvos gyventojai perka mažiau: mažmeninės prekybos apyvarta nukrito daugiau nei 2 procentais. Naujausi išankstinės infliacijos duomenys rodo, kad kainos spalio mėnesį kilo.

Metų infliacija euro zonoje spalį sulėtėjo iki 2,9 proc. nuo 4,3 proc. rugsėjį, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2021-ųjų liepos, rodo Eurostato antradienį paskelbti išankstiniai duomenys. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius, per mėnesį sumažėjo nuo 4,5 proc. iki 4,2 proc. ir tapo kukliausia nuo praėjusių metų liepos.

Metų infliacija Jungtinėje Karalystėje rugsėjį išliko ankstesnio mėnesio lygyje – 6,7 proc., tai yra žemiausiame nuo 2022-ųjų vasario, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ONS trečiadienį paskelbti duomenys. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai pranašavo šio infliacijos rodiklio sumažėjimą iki 6,6 procento. Pasak ONS, maisto produktų ir baldų kainų metinio prieaugio mažėjimą atsvėrė spartėjęs energijos išteklių brangimas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Italijoje rugsėjį sulėtėjo iki 5,3 proc. nuo 5,4 proc. rugpjūtį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba ISTAT. Galutinis įvertis atitiko praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą preliminarų ir yra mažiausias nuo praėjusių metų sausio.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Bulgarijoje rugsėjį sumenko iki 6,3 proc. nuo 7,7 proc. rugpjūtį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis infliacijos rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio.

Metų (12-os mėnesių) infliacija rugsėjį sulėtėjo iki 6,7 proc. nuo 7,8 proc. rugpjūtį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Galutinis rugsėjo šis infliacijos rodiklis – mažiausias nuo praėjusių metų vasario. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso augimą per metus praėjusį mėnesį stipriausiai lėtino menkę kainų prieaugiai maisto ir nealkoholinių gėrimų, drabužių ir avalynės, būsto ir komunalinių paslaugų, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų.

Lietuvoje pamažu kainų augimas lėtėja. Metinė maisto prekių ir paslaugų infliacija nukrito žemiau 4 procentų. Tačiau per rugsėjį gerokai pabrango dalis daržovių, avalynė, drabužiai ir tik simboliškai atpigo paslaugos. Ekonomistai aiškina, kad toks lėtesnis kainų augimas geras ženklas gyventojams, kurių perkamoji galia auga, tačiau verslai ateityje gali susidurti sunkumais, nes teks toliau kelti darbuotojų atlyginimus.

Lietuvoje už maistą mokame brangiau nei daugelis europiečių, o būsto neįperkame dėl per aukštų palūkanų. Tačiau panašu, kad daugelis gyventojų savo finansinę padėtį vertina labai gerai. Toks lietuvių optimizmas stebina ekonomistą Žygimantą Mauricą. Anot jo, šiemet beveik išvengę recesijos, kitais metais taip sėkmingai galime ir nepraslysti.

Metų infliacija Ispanijoje rugsėjį spartėjo iki 3,5 proc. nuo 2,6 proc. rugpjūtį, pasiekdama aukščiausią per pastaruosius penkis mėnesius lygį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Galutinis 12-os mėnesių infliacijos šalyje įvertis sutapo su praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtu išankstiniu. Anot tarnybos, infliaciją praėjusį mėnesį stipriausiai spartino degalų brangimas. Tuo tarpu mėnesio infliacija rugsėjį mažėjo iki 0,2 proc. nuo 0,5 proc. rugpjūtį.

Metų infliacija Airijoje, vėl spartėjusi du mėnesius iš eilės, rugsėjį pakilo iki 6,4 proc. nuo 6,3 proc. rugpjūtį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, infliaciją praėjusį mėnesį spartino augęs kainų metinis prieaugis viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, transporto prekių ir paslaugų, o augimą stabdė lėtėjęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų brangimas per metus. Mėnesio infliacija rugsėjį sudarė 0,1 procento.