infliacija

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta. Gyventojai skundžiasi, kad už vištienos sparnelius tenka pakloti kone 10 eurų, o kavos puodelis mieste kainuoja tiek pat, kiek Romos centre – 4 ir daugiau eurų. Verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta. Pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse kovą užfiksuota Lietuvoje, o didžiausia išliko Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje metų infliacija praėjusį mėnesį sulėtėjo iki nulinės nuo 0,7 proc. vasarį. Latvijoje vartojimo kainų prieaugis per metus didėjo nuo 0,4 proc. vasarį iki 0,9 proc. vasarį, Estijoje – mažėjo nuo 4,2 proc. iki 3,9 procento.

Naujausiais antradienį paskelbtais Centrinio statistikos biuro duomenimis, infliacija Nyderlanduose kovo mėnesį augo tokiu tempu, kaip prognozuota. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vartotojų kainos kovą išaugo 3,1 proc. – pirmiau buvo fiksuotas 2,8 proc. augimas. Šie rodikliai atitiko preliminarius balandžio 3 d. pasirodžiusius duomenis. Infliaciją augti skatino energijos išteklių kainų dinamika. Energijos kainos, vasarį nukritusios 5,9 proc., kovą sumažėjo 2,9 proc.

Lietuvoje šiemet kovą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, fiksuota artima nuliui infliacija, – ji buvo mažiausia nuo 2020 metų gruodžio (0,2 proc.).  Mėnesio defliacija – kovą, palyginti su vasariu – siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija siekė 4,8 proc., antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iki tol du mėnesius iš eilės – sausį ir vasarį – buvo fiksuota mėnesio infliacija.

Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normas nustatantys pareigūnai yra vis labiau užtikrinti, kad infliacija pasieks 2 proc. tikslą, tačiau įžvelgia poreikį apsišarvuoti kantrybe, nors ir sutaria, jog palūkanų apkarpymo perspektyva stiprėja, ketvirtadienį parodė kovo 6-7 dienomis vykusio posėdžio protokolas. „Nariai išreiškė didesnį užtikrintumą, kad infliacija tvariai ir laiku pasieks 2 proc. infliacijos tikslą, – parodė protokolas.

Infliacija Turkijoje kovą pakilo iki aukščiausio lygio per daugiau nei metus. Vartotojų kainos vidutiniškai augo 68,5 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai yra aukščiausias rodiklis nuo 2022 m. pabaigos. Vasarį infliacija šalyje dar siekė 67,1 proc., informuoja agentūra „Reuters. Vien tik nuo vasario iki kovo prekės ir paslaugos brango beveik 3,2 proc.

JAV pastaruoju metu išaugusi infliacija nesustabdė šalies centrinio banko jo kovoje su kylančiomis kainomis, netrukus po to, kai vyriausybė penktadienį paskelbė savo naujausius duomenis, pasakė banko valdytojas Jerome‘as Powellas. J. Powellas kalbėjo po to, kai prekybos departamentas paskelbė duomenis, pagal kuriuos centrinio banko pamėgtas infliacijos matas vasarį per metus išaugo 2,5 proc. ir 0,1 proc. viršijo praėjusio mėnesio rodiklį.

Lietuvoje sustojo kainų augimas: vidutinė prekių ir paslaugų metinė infliacija nukrito iki beveik nulio. Tik gyventojų tai neguodžia, nes kainos, pasak eknomistų, nusistovėjo aukštos. Kaip bebūtų, prieš Velykas lietuvaičiai nusiteikę paišlaidauti: vardija, kiek planuoja šiemet išleisti šventiniam stalui. Daugiau  apie tai – TV3 žiniose.  Lietuvoje įsibėgėja Velykinė prekyba.

Statistikams kovą fiksavus išankstinę mėnesio defliaciją, „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad tai lėmė pigusi elektra ir dujos. Jis prognozuoja, kad šiais metais šalyje bus apie 0,2 proc. vidutinė metinė defliacija, o jai įtakos turės toliau krentančios energetikos išteklių kainos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o metinė infliacija siekti 1,9 proc. „Prognozuojame, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais sieks 1,6 proc. BVP, euro zonoje planuojamas 0,9 proc. augimas. Tendencijos panašios. Vasario mėn. metinis Lietuvos infliacijos rodiklis sumažėjo iki 1,1 proc., tai reikšmingai mažiau už 2,6 proc.

Jau greitai gali tekti atsisakyti smulkiausių vieno ir dviejų centų monetų, o perkant parduotuvėje prekių krepšelio suma bus apvalinama į didesnę arba į mažesnę pusę. Iki galutinio sprendimo Seime beliko vienas balsavimas. Kai kurie gyventojai sako, kad centai kišenę spaudžia ir norėtų jų atsisakyti, tačiau baiminasi, ar prekių kainos dėl to nepakils.

 Suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį buvo viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 1,1 procento. Mažesnė ji buvo Italijoje (0,8 proc.), Latvijoje ir Danijoje (po 0,6 proc.). Didžiausia infliacija buvo Rumunijoje (7,1 proc.), toliau rikiavosi Kroatija (4,8 proc.) ir Estija (4,4 procento). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,8 proc., o vien euro zonoje – 2,6 procento. Per mėnesį kainos Lietuvoje augo 0,7 proc.

Po švelnaus ekonomikos nusileidimo pernai, 2024 m. numatoma 1,6 proc. siekianti šalies ūkio plėtra. Toliau tęsis spartus infliacijos mažėjimas – šiemet kainų augimas sieks 1,9 proc. Nedarbo lygis šiemet sumažės iki 6,7 proc., o atlyginimai augs 8,6 proc. ir reikšmingai viršys kainų augimo tempą. Tai numatoma atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje. „Lietuvos ekonomika šiemet grįš į augimo kelią.

Lietuvos verslas susiduria su sunkumais – dalis sektorių balansuoja ties užsidarymo riba, kai kurios įmonės jau bankrutuoja, mat neatlaiko rekordinės paskolų palūkanų naštos. O gyventojų perkamoji galia auga, kainos kyla lėčiau nei algos, tačiau tai neguodžia, nes maisto prekių ir paslaugų kainos nusistovėjo aukštos. Panevėžio turguje daržoves pardavinėjanti Ona pasakoja, kad šiuo metu sulaukia įvairių klientų. Vieni pinigų neskaičiuoja, kiti taupo.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos šių metų vasarį, palyginti su sausiu, sumažėjo 0,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 2,1 proc.  Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų sumažėjimas (14,2 proc.) bei rafinuotų naftos produktų kainų padidėjimas (5,2 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 3,4 proc.

Vasarį tiek mėnesio, tiek metinei infliacijai nesiekus 1 procento, ekonomistai teigia, kad tokia infliacija vartotojus veikia pozityviai – didėja jų perkamoji galia. „Buvo lūkesčių tokių sausio mėnesį, kad gal bus metinė defliacija, bet aš sakyčiau, kad kol kas mes esam šiek tiek aukščiau nulio ir bus aukščiau nulio.

Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą bei pasibaigus COVID-19 pandemijai, infliacija, atrodo, didėjo žaibo greičiu: brango ne vien nekilnojamasis turtas, bet ir elementariausi maisto produktai. Tačiau 2024 m., panašu, bus atokvėpis visai Europai – Lietuvoje infliacija yra viena iš mažiausių ir nesiekia 2 proc. Portalas „EuroNews“ skelbia, kad 2024 m. sausio mėnesio duomenimis, metinė infliacija ES svyravo nuo 0,9 proc. iki 7,3  proc.

Per vasarį prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai šovė beveik procentu į viršų. Dėl to metinė infliacija nusistovėjo ties 1 procento riba. Ekonomistai tai vadina gera tendencija. Esą visi ženklai rodo, kad šiemet gyventojų perkamoji galia kils, nes algos augs greičiau nei kainos. Tiesa, restoranai ir kavinės skudžiasi, kad netekus PVM lengvatos maitinimo sektorius susiduria su sunkumais, žmonės mažiau perka išbrangusius patiekalus.

Metų infliacija Italijoje vasarį išliko sausio mėnesio lygyje – 0,8 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos ISTAT penktadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Anot ISTAT, energijos išteklių metinio kritimo sumažėjimą atsvėrė sulėtėjęs maisto produktų, transporto prekių ir paslaugų kainų brangimas, išlaidų būstui augimas. Išankstinė mėnesio infliacija sausį – 0,1 procento.

Penktadienį paskelbtais duomenimis, infliacija euro zonoje vasarį toliau traukėsi, tačiau ekonomistai perspėja, jog nėra tikėtina, kad Europos centrinis bankas dėl to kitą mėnesį puls mažinti palūkanų normas. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vartotojų kainos 20 šalių vienijančioje bendros valiutos zonoje vasarį augo 2,6 proc. – mažiau nei sausį, kai buvo fiksuojamas 2,8 proc. augimas, nurodė ES statistikos agentūra.

Metų infliacija Ispanijoje vasarį sulėtėjo iki 2,8 proc. nuo 3,4 proc. sausį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INE, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujasis rodiklis – mažiausias per pastarąjį pusmetį. Išankstinė mėnesio infliacija vasarį sudarė 0,3 procento. Bazinė metų infliacija, į kurią neįtraukiamos pastovumu nepasižyminčios šviežio maisto ir energijos kainos, lėtėjo septintą mėnesį iš eilės ir šį mėnesį buvo mažiausia nuo 2022-ųjų kovo – 3,4 proc.

Infliacija Vokietijoje vasarį toliau mažėjo. Vartotojų kainos, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, augo tik 2,5 proc., po pirmojo savo įverčio pranešė Federalinė statistikos tarnyba. Sausį infliacija susitraukė iki 2,9 proc. Agentūros „Reuters“ apklausti ekonomistai prognozavo, kad vasarį kainos gali sumažėti iki 2,6 proc. 2,5 proc. infliacijos lygis yra mažiausias nuo 2021 m. birželio. Mažėjančią infliaciją pirmiausiai lėmė pigesnė energija.

Trečiadienį didžiosiose akcijų biržose fiksuotas nuosmukis, investuotojai siekė uždirbti daugiau pelno iki pasirodant naujausiems duomenimis apie infliaciją JAV, o bitkoino kaina peržengė 60 000 JAV dolerių ribą. „Atrodo, kad kai kurie investuotojai nusprendė pasinaudoti tuo, kad šią savaitę akcijų kainos nekyla, ir kiek pasipinigauti“, – sakė vyresnysis bendrovės „Trade Nation“ rinkos analitikas Davidas Morrisonas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad didesnę vasario infliaciją lėmė išaugusios elektros, degalų kainos, pabrangusios restoranų paslaugos. Jo teigimu, tai nestebina, tačiau užgesino šių metų metinės defliacijos viltis.  Tuo metu „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigiamai vertina faktą, jog nepaisant infliaciją auginančių veiksnių ji liko nedidelė. Anot jo, pirmųjų metų mėnesių infliacija yra labai pozityvi gyventojų perkamosios galios atžvilgiu.

Išankstinė metinė infliacija – vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu – siekė 1,1 procento.  Išankstinė mėnesio – vasarį, palyginti su sausiu – infliacija siekė 0,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės.

Infliacijos augimo tempas Japonijoje sausį sulėtėjo mažiau nei tikėtasi ir sudarė 2 proc., tačiau pasiekė šalies centrinio banko nustatytą tikslą ir sustiprino lūkesčius dėl išskirtinės neigiamų palūkanų normų politikos atsisakymo, rodo antradienį paskelbti duomenys. Kiti didieji centriniai bankai, įskaitant JAV Federalinį rezervų banką, dėl po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš dvejus metus išaugusių kainų padidino skolinimosi išlaidas ir greitu metu gali pradėti jų mažinimą.

Lietuva patenka į Europos Sąjungos penketuką, kur maisto išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro didžiausią dalį nuo visų patiriamų išlaidų. Lietuvoje tai – net penktadalis, kai Airijoje gyventojų išlaidose maisto dalis siekia vos dešimtadalį. Pasak ekonomistų, keturių asmenų šeima Lietuvoje kas mėnesį išleidžia grubiai 600 eurų.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, sausį spartėjo iki 5,0 proc. nuo 4,3 proc. gruodį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango sveikatos priežiūros paslaugos (10,4 proc.), švietimo paslaugos (7,4 proc.), alkoholis ir tabakas (6,8 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos (6,6 proc.). Išlaidos būstui išaugo 6,1 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Suomijoje sausį lėtėjo iki 3,3 proc. nuo 3,6 proc. gruodį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso dinamiką pirmąjį metų mėnesį nulėmė sumenkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 1,6 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (iki 4,3 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų (iki 4,4 proc.

2023 m. Lietuvoje vidutinę metinę infliaciją aplenkė tik antrosios pensijų pakopos investiciniai fondai, kurių grąžą siekė 14,3 proc., praneša „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas. Taip pat, anot jo, žvelgiant vien tik į investicijas Lietuvoje, didžiausią grąžą suteikė būsto kainos ir nuomos pajamos – 5,8 proc., nors didesnė to dalis – 4,1 proc. – nulemta nuomos pajamų augimo.

Metinė infliacija sausį pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) siekė 1,1 procento.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji buvo 0,4 proc. mažesnė, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Mėnesio – sausį, palyginti su gruodžiu – pagal VKI apskaičiuota infliacija siekė 0,1 proc, pagal VKI – 0,3 procento.  Vidutinė metinė infliacija, apskai2iuota pagal SVKI, siekė 7,3 proc.

Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse sausį buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 0,7 proc. brangesnės nei pernai sausį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 0,9 proc., Estijoje – 4,7 procento. Vien tik praėjusį mėnesį maisto prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėjo vidutiniškai 0,3 proc., Latvijoje – 0,8 proc., Estijoje – 1,4 procento.

Lietuvoje šiemet sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, infliacija siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario (0,6 proc.).  Mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekė 0,3 proc. o vidutinė metinė infliacija siekė 7,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Turkijoje sausį spartėjo iki 64,9 proc. nuo 64,8 proc. gruodį, išliko didžiausia nuo 2022-ųjų lapkričio, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba.

Su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis suderinta metų infliacija Prancūzijoje sausį sulėtėjo iki 3,4 proc. nuo 4,1 proc. gruodį, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INSEE, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2022-ųjų sausio. Suderinta mėnesio defliacija šį mėnesį sudarė 0,2 procento. Metų infliacija pagal nacionalinius skaičiavimo kriterijus sumažėjo nuo 3,7 proc. gruodį iki 3,1 proc.

Ekonomistai įvertino paskelbtus infliacijos rodiklius ir paaiškino, ar gyventojai artimiausiu metu gali tikėtis kainų mažėjimo už maisto produktus ar skirtingas paslaugas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad šiuo metu „nuo infliacijos kalno visu greičiu leidžiamės į defliacijos pelkę“.  „Į infliacijos kalną pradėjome kopti 2021 m. pradžioje (infliacija tada siekė vos 0,2 proc.

Paslaugos šiemet ir toliau brangs, tiesa, perpus lėčiau nei pernai – 7 procentais. O aukštos maisto kainos, anot „Swedbank“, išlieka problema – jei kažkiek ir kris, tai labai nežymiai. Ekonomistai mano, kad kainas lentynose lems ir žmonių vartojimas – jeigu prekybininkai jaus, kad žmonės taupo, kainas turės nuleisti. Visgi tendencijos priešingos – vartojimas atsigauna, o perkamoji galia sugrįžo į priešinfliacinį lygį. Tad į šiuos metus ekonomistai žvelgia optimistiškai.

Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir laivybos sutrikimai Raudonojoje jūroje gali dar kartą išauginti infliaciją euro zonoje, ketvirtadienį perspėjo Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde.

Lietuvoje maisto kainos po truputį mažėja – Valstybės duomenų agentūra gruodį užfiksavo mėnesinę defliaciją, vidutinės prekių ir paslaugų kainos per paskutinį metų mėnesį ne kilo, o leidosi puse procento. Labiausiai pigo maistas – vienu procentu, rūbai, avalynė. Nors šiais metais didelio kainų augimo ekonomistai neprognozuoja, sausio mėnesį kainos turėtų šoktelti, nes didėjo akcizai, augo minimali mėnesio alga, taip pat mokesčių lengvatos neteko restoranai ir viešbučiai.

Remiantis „Bloomberg“ ekonomistų apklausa, Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) šiais metais gali sumažinti palūkanų normas keturis keturis sykius. Tam įtakos turi daug sparčiau, nei tikėtasi mažėjanti infliacija. Tikimasi, kad palūkanų normos bus pradėtos mažinti birželį, po 25 bazinius punktus, o rugsėjį, spalį ir gruodį palūkanų norma bus sumažinta iki 3 proc. Tai yra vienu žingsniu daugiau, nei tikėtasi praėjusio mėnesio apklausoje.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Argentinoje gruodį pasiekė aukščiausią lygį nuo ankstesnės hiperinfliacijos laikų 1991-aisiais – 211,4 proc., rodo nacionalinės statistikos agentūros „Indec“ paskelbti duomenys. Vien tik gruodį vartojimas šalyje brango 25,5 proc. – dukart sparčiau nei lapkritį, kai buvo užfiksuota 12,8 proc. mėnesio infliacija. Kita vertus, abu naujieji infliacijos rodikliai – mažesni už analitikų prognozių vidurkius, pranašavusius kainų augimą gruodį 28 proc.

Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su 2022-ųjų gruodžiu, Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 1,2 proc., Latvijos – 0,6 proc., Estijos – 4,0 procento. Vartojimas visose trijose valstybėse gruodį pigo. Lietuvoje užfiksuota 0,5 proc.

Vienas iš svarbiausių klausimų Europoje – kada nustos augti infliacija? Remiantis duomenimis, nepaisant to, kad metinė infliacija išaugo, tačiau bazinė infliacija (į kurią neįeina vartotojų kainų infliacija) krenta. Tai gali reikšti, kad palūkanų normos kris. Metinė infliacija visoje eurozonoje nuo lapkričio iki gruodžio padidėjo nuo 2,4 proc. iki 2,9 proc.

Infliacija grįžta prie įprastų tendencijų, tačiau sausį ar dar kelis artimiausius mėnesius dėl padidėjusių akcizų, minimalios algos bei išaugusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maitinimo verslui ji, tikėtina, vėl šoktels į viršų, sako ekonomistai. Pasak jų, labiausiai turėtų brangti paslaugos, todėl sausį defliaciją, tikėtina, keis 0,5 proc. infliacija.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, o jei sumažės palūkanos, tai šeimos sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl PVM lengvatos panaikinimo teks daugiau mokėti ne tik už maistą kavinėse, brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Turkijoje gruodį spartėjo iki 64,8 proc. nuo 62,0 proc. lapkritį, pasiekdama aukščiausią lygį nuo 2022-ųjų lapkričio, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Mėnesio infliacija sumažėjo nuo 3,3 proc. lapkritį iki 2,9 proc. gruodį. Artėjant kovo pabaigoje numatytiems savivaldos rinkimams, minimalus mėnesio atlyginimas šalyje nuo 2024-ųjų buvo pakeltas net 49 proc.

Lietuvoje užfiksuotas rekordinis maisto ir paslaugų kainų kritimas. Prekių ir paslaugų kainos gruodį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai 0,6 procento, valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Pasak ekonomistų, paskutinį kartą taip sparčiai kainos krito maždaug prieš dešimtmetį. Tai lėmė ne tik pigesni energiniai ištekliai, bet ir gruodį užvirusi kova tarp prekybininkų. Valstybės duomenų agentūra turi gyventojams gerų žinių: užfiksavo mėnesinę defliaciją.

Nuo sausio 1 d. įsigalios įstatymų pataisos, dėl kurių Lietuvoje dar pabrangs kai kurios prekės ir paslaugos. Taigi, paskutinė metų dieną yra paskutinė proga jų nusipirkti pigiau. Brangs degalai, alkoholis ir tabakas Nuo pirmadienio įsigalios Akcizų įstatymo pataisos. Vadovaujantis jomis, be kita ko, bus labiau apmokestintos suskystintos naftos dujos, geriausiai žinomos tiems, kas perka dujų balionus. Kai kuriais skaičiavimais, dėl to dujų balionas brangs iki 8 eurų.