Kirpykloje teks pakloti dar daugiau: „Man tai trūksta žodžių su tokiom kainom ir atlyginimais“

Visgi tendencijos priešingos – vartojimas atsigauna, o perkamoji galia sugrįžo į priešinfliacinį lygį. Tad į šiuos metus ekonomistai žvelgia optimistiškai.

Panevėžyje įsikūrusiame salone moterims apsikirpti ir nusidažyti plaukus kainuoja mažiausiai 70 eurų. Savininkė pasakoja, kad pernai kainų nedidino, tačiau šį pavasarį jau teks.   

TAIP PAT SKAITYKITE:

Finansinių ataskaitų už 2022 metus dar nepateikė 40 tūkst. įmonių

Lietuvos pramonė gruodį sumenko 3,4 proc.

To dar nebuvo: virš 10 tūkst. eurų algas mokėjo beveik 100 įmonių Lietuvoje

„Ir kirpimai, ir dažymai kyla 5–7 proc. Aišku, savų nuolatinių klientų stengiamės neskriausti arba pradžiuginti dovanom, papildomom procedūrom“, – kainų kilimo mastą atskleidė „Oranžinio stiliaus“ savininkė Aušra Vitkuvienė.

Nekelti kainų esą nėra galimybių.   

Brangsta 7 procentais

„Tiekėjai didina kainas, pernai porą kartų kilo kainos, patarnavimų, patalpų nuomos kaina didesnė, atlyginimai didėja. Tai mūsų kaštai labai smarkiai išaugo, o paslaugų kainų kurį laiką nedidinom“, – paaiškino grožio salono savininkė. 

Panašiai tiek, kiek šiame salone, šiemet vidutiniškai turėtų kilti visų paslaugų kainos.   

„Vidutinis paslaugų kainų pokytis bus apie 7 proc., to pagrindinė priežastis yra didėjantys atlyginimai, brangstanti darbo jėga“, – dėstė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Labiausiai paslaugų kainas į viršų kelia minimalios algos padidėjimas, 10 proc. nuo sausio, panašiai tiek pernai kilo ir vidutinė alga. O paslaugos dažniausiai ir brangsta tiek, kiek didėja algos.   

Gyventojai į tokius pokyčius žiūri skeptiškai:

„Tai jos ir šiaip nepigios dabar, nežinau, man tai trūksta žodžių su tokiom kainom ir atlyginimais.“   

„Mažai kas taiso rūbus, nebeapsimoka. Kirpyklos irgi – atidedam kokiam mėnesiui vėliau.“   

„Kad būtų pinigų sočiai, tai būtų normalios kainos.“  

Maistas išlieka brangus

Visgi paslaugų brangimas sulėtės perpus – pernai paslaugų kainos stiebėsi net 14 proc.  

„Žmonės gali rinktis, dažniau ar rečiau vartoti paslaugas, čia turi gerokai daugiau manevro laisvės ir erdvės“, – tikino „Šiaulių banko“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

O bendras infliacijos lygis šiemet Lietuvoje turėtų siekti tik porą procentų. Rekordinis maisto kainų brangimas liko praeityje, tačiau pačios kainos tebėra aukštumose.   

„Infliacija nėra problema, bet kainų lygis yra problema Lietuvoje, nes maisto kainos pakilo daugiau nei 30 proc., kai kurie pieno produktai yra pabrangę daugiau nei 50 proc.“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Apie tai, kad vienu kitu procentu maistas pinga, skaičiai byloja jau ne vieną mėnesį, tik retą kurį tai nuramina:

„Nieko nepinga, rupūs miltai, ką čia pinga. Nėr gero čia.“   

„Labai blogai. Nieko nenupirkau – 29 eurus išleidau. Čia liežuviai jų pinga, liežuviai ir lojimas jų pinga.“   

„Gal kas ne taip reikalinga, papigo, o šiaip – siaubingos kainos.“   

„Ai, man gerai. Svarbu Ukrainai daugiau pinigų skirti, padėti.“   

Įžvelgia pozityvą

„Ženklus mažėjimas būna tik kriziniais metais, kai yra labai išaugęs nedarbo lygis, krenta paklausa. Tokio scenarijaus nebus, mes prognozuojam, kad gyventojų paklausa šiemet atsigauna. Labiausiai tikėtinas scenarijus – kad kainos daugmaž išliks nepasikeitusios šiemet, išliks aukštumose“, – tikino ekonomistas N. Mačiulis. 

„Labai priklausys ir nuo pačių vartotojų elgsenos, ar jie keis savo racioną, ar rinksis pigesnes prekes, akcijų pasiūlymus. Tai bus priversti ir prekybos centrai reaguoti į tai“, – kalbėjo ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.

„Swedbank“ puse procento gerina šalies bendrojo vidaus produkto augimo prognozę. Atsigauna ir vartojimas.   

„Lietuvos gyventojai vieni pirmųjų ES susigrąžino perkamąją galią, kurią turėjo iki infliacijos šuolio ir tai jau atsispindi vartojimo tendencijose. Praėjusių metų pabaigoje ir šiemet, tikėtina, sparčiau augs gyventojų vartojimas. Apskritai praėjusiais metais Lietuva, panašu, išvengė recesijos“, – pozityviai nuteikė N. Mačiulis.

Kortas sumaišyti galėtų nebent nenuspėjami geopolitiniai įvykiai – karas Ukrainoje, Gazos Ruože, įtampa Raudonojoje jūroje.  

„Ekonomikos neapibrėžtumas išlieka, tas ekonomikos vangumas, kuris prognozuojamas šių metų pirmai pusei, kelia nerimo dėl darbo rinkos tvarumo ar nedarbo lygio stabilumo“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Skirtingos prognozės rodo, kad dabar 4 proc. siekiančios paskolų palūkanos iki metų pabaigos turėtų sumažėti 1-2 proc. Tai būsto paskolos įmokas kas mėnesį vidutiniškai sumažintų iki 100 eurų.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.