atlyginimai

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 237,9 euro ir, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1,9 proc. Per metus bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 10,9 proc.

Dalis įmonių skelbia nuo kitų metų įšaldysiančios atlyginimus – jų nekels arba visiems, arba daliai darbuotojų. Sunkmetį išgyvenantys transporto, maitinimo ir paslaugų sektoriai sako, kad algų kelti paprasčiausiai nėra iš ko, mat pastaraisiais metais atlyginimai kasmet augo ir taip daug – 10-čia ir daugiau procentų. Esą tai yra viena priežasčių, kodėl įmonėms klestėti darosi vis sunkiau.

Per praėjusius metus vidutinis lietuvis uždirbo didesnį atlyginimą nei 12 kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojai. Pagal vidutinį uždarbį Lietuva jau lenkia ne tik Estiją, Latviją ar Lenkiją, bet ir kai kurias bendrijos senbuves. Tai rodo naujausi Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys. Didžiausi ir mažiausi atlyginimai ES Skaičiuojama, kad pernai vidutinis metinis darbo užmokestis visoje ES padidėjo 6,5 proc. ir siekė 37,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Į naują Seimą išrinkti žmonės gaus dvigubai didesnį atlyginimą, negu gaudavo iki šiol. Kol visuomenėje vyrauja kalbos, kad yra neadekvatu taip stipriai didinti Seimo nariams darbo užmokestį, patys politikai bei ekonomikos ekspertas mąsto, kad tai yra tinkamai priimtas sprendimas. Naujiems Seimo nariams alga į rankas didės nuo 2100 iki 3800 eurų. Dar didesnis šuolis numatomas Seimo pirmininkui ar pirmininkei ir žmogui, kuris vadovaus Vyriausybei.

Seimo ir Vyriausybės koridoriuose – naujų algų laukimo nuotaikos. Kadencija baigianti dabartinės valdžios atstovai neslepia, kad dirbti už kiek daugiau nei 2000 eurų didelio noro nėra, nes tokių pinigų vos pakanka išgyvenimui.Naujiems seimūnams alga į rankas didės nuo 2100 iki 3800 eurų. Dar didesnis šuolis numatomas Seimo pirmininkui ir žmogui, kuris vadovaus Vyriausybei.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seimo vicepirmininkai gautų – 4600 eurų.

Lietuvoje traukiasi vidurinioji klasė. Ir ne todėl, kad žmonės daugiau uždirba ar gyvena turtingiau, o todėl, kad apie 30 tūkst. viduriniajai klasei priklausiusių lietuvių tapo bedarbiais. Viduriniosios klasės santaupos nuvertėjo dėl infliacijos, dėl išaugusių kainų ir palūkanų sunku įpirkti būstą. Tad vidurinioji klasė reikalauja bent 50 proc. didesnių algų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Kalvarijos miestelio gyventojai svajoja apie didesnes algas.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 11,1 proc. didesnis nei pernai rugpjūtį – 8190 zlotų (1920 eurų pagal dabartinį oficialų zloto kursą), skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) vidutinis atlyginimas iki mokesčių sumažėjo 1,1 proc., dėl sumenkusių vienkartinių skatinimo išmokų.

Eurolygos komercinio turto (ECA) akcininkų vykdomoji valdyba pirmadienį pranešė, kad stipriausiame Europos krepšinio turnyre bus įvedama algų kepurė, kuri padės išvengti besaikio klubų išlaidavimo, o taip pat, palaikys lygos konkurencingumą. Skelbiama, kad pirmieji pokyčiai atsiras 2025-2026 m. sezone, o visos naujosios taisyklės ims galioti nuo 2027-2028 m. sezono.

Lietuvos švietimo sistema pastaruosius kelerius metus neapsieina be didesnių ar mažesnių skandalų, už ją atsakingi ministrai keičiasi bene dažniausiai iš visų, o mokyklos neranda šimtų mokytojų, nes jose, regis, nelabai kas nori dirbti. Ir bent viena iš galimų to priežasčių – nedideli mokytojų atlyginimai. Jie gali būti mažesni ir už parduotuvių kasininkų atlyginimus.

Siekdama išvengti streiko, dėl kurio jau penktadienį gali būti užvertos jos surinkimo linijos, Jungtinių Valstijų aviacijos milžinė „Boeing“ savo darbuotojams siūlo per ketverius metus pakelti atlyginimus 25 proc., informuoja BBC. Profsąjungos IAM lyderiai, atstovaujantys daugiau nei 30 000 darbuotojų, paragino darbininkus paremti šį pasiūlymą, apibūdindami jį kaip geriausią sutartį, kurį jie kada nors yra suderėję.

Graikijos žiniasklaida paskelbė Pirėjo „Olympiakos“ krepšininkų artėjančio sezono atlyginimus. Paaiškėjo, kad Kauno „Žalgirio“ komandą palikęs Keenanas Evansas bus pigiausias Graikijos klubo krepšininkas.  Skelbiama, kad K. Evansas uždirbs 500 tūkst. eurų. Labiausiai kainą numušė kojos trauma, dėl kurios jis nebaigė praėjusio sezono ir praleis nemažą dalį artėjančio sezono. Brangiausias Pirėjo komandos krepšininkas yra 3,7 mln.

Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų antrąjį šių metų ketvirtį siekė 413,6 euro ir per ketvirtį sumažėjo 21,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis (be individualių įmonių) antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, sostinės regione padidėjo 1 proc. iki 2423,3 euro, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione –  2,4 proc. iki 2009,7 euro.

Nuo rugsėjo 1 dienos mokytojų darbo užmokesčio fondas padidės 15,5 proc. Kaip nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, visiems pagal atnaujintas programas dirbsiantiems mokytojams dėl veiklos sudėtingumo bus didinamas pareiginės algos koeficientas arba 20 proc. ilginamas laikas, skirtas pasiruošti pamokoms. Tai jau bus antrasis pedagogų darbo užmokesčio didinimas šiais metais – sausio mėnesį jis jau buvo pakeltas 10 procentų, primena ministerija.

Vienas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys skundžiasi nesąžiningumu savivaldybėje. Esą Etikos komisijos pirmininkė gauna atlyginimą, bet neatlieka savo pareigų, nes gyvena kitame mieste. O štai ji atkerta, jog puikiai derina du darbus ir tai teisėta.  Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narė ir Etikos komisijos pirmininkė Sigutė Bernotienė gyvena ir dirba Šiauliuose sodo prekių parduotuvėje, kuri priklauso jos šeimai.

Per pastaruosius kelerius metus dėl rekordiškai brangusios energijos ir kai kurių žaliavų mūsų šalyje maisto produktų kainos išaugo rekordiškai ir pasiekė Europos Sąjungos (ES) lygį. Nors mūsų atlyginimams iki jos dar toli. Dabar elektra ir kiti ištekliai jau kainuoja tiek, kiek kainavo prieš rusams užpuolat Ukrainą. Tačiau parduotuvėse daugelis maisto produktų nė kiek neatpigo. Kodėl? Panašu, kad aiškaus atsakymo į šį klausimą neturi ir kai kurios valstybės institucijos.

Daugelis darbuotojų nežino, kiek uždirba jų kolegos. Tačiau jau netrukus ši informacija taps vieša. O jeigu atlyginimas tose pačiose pareigybėse dviem darbuotojams skirsis, jie galės reikalauti darbdavio algas suvienodinti. 2023 metų balandį Europos Sąjungos (ES) Taryba priėmė naujas darbo užmokesčio skaidrumo taisykles, kurios įsigalios jau 2026 metais. ES direktyva siekiama kovoti su diskriminacija darbo užmokesčio srityje ir padėti panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ES.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 11,0 proc. didesnis nei pernai birželį – 8145 zlotai (1896 eurai pagal dabartinį oficialų zloto kursą), ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) vidutinis atlyginimas iki mokesčių sumažėjo 0,4 procento.

Lietuvoje vyrai uždirba vidutiniškai 14 proc. daugiau nei moterys. Didžiausias atotrūkis – finansinės ir draudimo veiklos įmonėse: jose vyrai gauna trečdaliu daugiau nei moterys. Toks didžiulis algų skirtumas, anot specialistų, atsiranda dėl to, kad moterys dažnai renkasi mažiau apmokamas specialybes. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pernai bendras vidutinis vyrų ir moterų algų atotrūkis siekė 14 proc. Tai – 3 procentais daugiau, nei 2022-aisiais.

Lietuvoje vyrai uždirba vidutiniškai 14 proc. daugiau nei moterys. Didžiausias atotrūkis – finansinės ir draudimo veiklos įmonėse: jose vyrai gauna trečdaliu daugiau nei moterys. Toks didžiulis algų skirtumas, anot specialistų, atsiranda dėl to, kad moterys dažnai renkasi mažiau apmokamas specialybes.

Lietuvos vyrų rinktinė šiuo metu Puerto Rike grumiasi dėl išsvajotojo kelialapio į Paryžiaus olimpines žaidynes. Kazio Maksvyčio auklėtiniai Tolimuosiuose Karibuose Kazio Maksvyčio vadovaujamas dvyliktukas siekia pergalių, kad liepos 26–rugpjūčio 11 d. TV3 ir tv3.lt žiūrovai po 8 metų pertraukos vėl galėtų Lietuvą pamatyti olimpiniame krepšinio turnyre.

Mokytojų atlyginimams šiemet papildomai pridėjus dar beveik 32 mln. eurų, nuo rugsėjo bus įgyvendintas švietimo susitarimas dėl pedagogų darbo užmokesčio, sako finansų ministrė. „Tai užtikrins, kad Vyriausybės tikslas ir švietimo susitarime numatytas tikslas, jog mokytojų atlyginimai pasieks 130 proc., yra įgyvendintas“, – trečiadienį žurnalistams sakė Gintarė Skaistė. Ministrų kabineto sprendimu mokytojų atlyginimams didinti nuo rugsėjo mėnesio papildomai skirta 31,9 mln. eurų.

Ministrų kabinetas trečiadienį apsispręs dėl papildomų lėšų skyrimo krašto apsaugai ir pedagogų atlyginimams. Pagal Finansų ministerijos siūlymą, krašto apsaugai šiemet papildomai ketinama skirti 136 mln. eurų. Pasiskolintos lėšos numatytos spartesniam ginkluotės projektų įgyvendinimui: 51 mln. eurų bus skirti išankstiniams mokėjimams už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, 45 mln. eurų – už mobilaus trumpo nuotolio oro gynybos sistemas bei 40 mln. eurų – už pėstininkų kovos mašinas.

Lietuvą į dvi skirtingas dalis skaldo ir žmonių atlyginimai: Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1500-us eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau. Negana to, ši praraja tarp sostinės regiono ir likusios Lietuvos toliau auga: per ketvirtį padidėjo beveik 20-ia eurų ir vidutiniškai siekia 235-is eurus atskaičius mokesčius.

Žurnalo „Reitingai“ leidėjai skelbia aukštąsias mokyklas, žadančias sėkmingiausius karjeros kelius. Nors vyko nuožmi kova tarp universitetų, lyderiu išlieka Vilniaus universitetas. O štai, kolegijų tarpe 1-2 vietą dalinasi Vilniaus ir Kauno kolegija. Įvertinti ir aukštąsias mokyklas baigusiųjų atlyginimai.

Jaunesni darbuotojai turi didesnius atlyginimų lūkesčius ir daugiau reikalavimų darbdaviams, sako įdarbinimo specialistai. Anot jų, jaunimas nori daugiau uždirbti nei vyresni darbuotojai. Be to, viena pagrindinių priežasčių, kodėl jaunimas keičia darbus yra per mažas atlyginimas. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pastebėjo, kad dauguma jaunų darbo ieškančių žmonių išsako gerokai didesnius atlyginimų lūkesčius ir iškelia kitas papildomas sąlygas.

VIsuomenę suskaldžiusi „GO Vilnius“ reklama dalį susidomėjusių privertė pasigilinti, kas per įmonė sukūrė šią reklamą. Paaiškėjo, kad „GO Vilnius“ – tai Vilniaus savivaldybės įmonė, išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Joje iš 56 darbuotojų 50 yra laikomi „vadovais“, o gyvai į biurą pačioje sostinės širdyje jie privalo ateiti vos 3 dienas į savaitę. Daugiau apie šią įmonę sužinojo TV3 laidos „Top 3“ žurnalistai.

Oficiali Vilniaus miesto plėtros agentūra „Go Vilnius“ tinklalapyje pateikia informaciją ir apie tai, kokius atlyginimus moka savo darbuotojams. Vis dėlto ne atlyginimų dydis privertė kilstelėti antakį, o tai, kad agentūroje dirba praktiškai vien tik vadovai. Agentūroje dirba 56 darbuotojai – beveik visi vadovai Šiuo metu VšĮ „Go Vilnius“ dirba 56 darbuotojai rašoma Rekvizitai.lt tinklalapyje. Pasižiūrėkime, kaip išsidėlioja darbuotojai pagal pareigybes.

Valstybės duomenų agentūra praneša, kad 2022 m. didžiausias mėnesinių algų vidurkis fiksuotas tarp įmonių vadovų – 2905,7 euro, specialistų – 2397,7 eurų, o technikų ir jaunesniųjų specialistų – 1798,3 eurų. Tuo metu mažiausiai uždirbo paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai, kurių atlygio vidurkis siekė 1233 eurų ir nekvalifikuoti darbininkai – 1023,3 eurus.

 Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 12,0 proc. didesnis nei pernai kovą – 8409 zlotai (1942 eurai pagal dabartinį oficialų zloto kursą), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (kovą, palyginti su vasariu) vidutinis atlyginimas iki mokesčių išaugo 5,4 procento.

Gyventojai, gaunantys mažus atlyginimus, ieško būdų, kaip prisidurti prie atlyginimo. Tyrimai rodo, kad papildomai žmonės per mėnesį paprastai uždirba nuo 50 eurų iki 800 eurų. Kai kurie specialistai kritiškai vertina tai, kad žmonės priversti ieškoti papildomus darbus. Anot jų, darbuotojai turi uždirbti tiek, kad užtektų vieno atlyginimo iš vieno darbo. Tačiau nemažai gyventojų vis tiek ieško, kaip prisidurti prie algos.

Prieš 34 metus paskelbusi savo nepriklausomybę Lietuva atsiskyrė nuo tuometinės Tarybų socialistinių respublikų sąjungos. Gamtos ištekliais ir tariama ekonomine galybe besigirianti Rusijos federacija yra tuometinės sąjungos tąsa. Tačiau bent jau žmonių pajamomis ji nė iš tolo neprilygsta Lietuvai. Bent jau oficiali statistika rodo, kad lietuviai dabar uždirba beveik 3 kartus daugiau nei rusai. Panašiai didesnės yra ir pensijos.

Norėdami išlaikyti esamus ar pritraukti naujų darbuotojų darbdaviai paprastai turi mokėti konkurencingus atlyginimus. Tačiau, panašu, kad kai kuriems pigiau yra atsivežti užsieniečių, nei daugiau mokėti lietuviams. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius išaugo rekordiškai ir dabar viršija 142 tūkst. Nors šiuo metu bedarbių turime net 166 tūkst. Lietuvos darbdaviai įdarbina vis daugiau baltarusių, ukrainiečių ir vidurio Azijos šalių gyventojų.

Nuostolingai veikiančio technologijų startuolio „Kevin“ darbuotojai yra kreipęsi į Valstybinę darbo inspekciją, skelbia „Delfi“. „(...) su šia įmone yra du darbo ginčai, abu dėl darbo užmokesčio. Vienas šiuo metu nagrinėjamas. Antro atsisakyta nagrinėti ieškovui atsisakius reikalavimų iki darbo ginčų komisijos posėdžio“, – portalui nurodė Valstybės darbo inspekcijos atstovai. Dėl darbuotojų skundų „Delfi“ kreipėsi į „Kevin EU“, tačiau gauti šios įmonės komentaro nepavyko.

Metų pradžioje ne visi darbuotojai gauna daug pinigų, nes daugiau jų su įvairiais priedais išmokama iki gruodžio pabaigos. Tačiau panašu, kad šiemet kai kurie gyventojai galėjo džiaugtis didele alga ir sausio mėnesį. Lietuvoje net 35 įmonės pirmąjį metų mėnesį darbuotojams išmokėjo algas, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių. Septyniose įmonėse algų vidurkis sausį viršijo 20 tūkst. eurų, o daugiausia buvo išmokama vidutiniškai po 38,6 tūkst.

Artėjant šiltajam metų sezonui gyventojai ima ieškoti sezoninių darbų. Dalis žmonių darbo dairosi užsienyje. Įdarbinimo specialistai pastebi, kad auga žmonių reikalavimai. Gyventojai nori ir gerų darbo sąlygų, ir didelio atlyginimo. Kartais Lietuvoje galima uždirbti netgi daugiau nei užsienyje, tačiau noras patirti nuotykių ir gyventi svetur skatina lietuvius įsidarbinti Kipre ar net Afrikoje.

Per praėjusius metus prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje augo ne taip sparčiai, kaip atlyginimai. Tiesa, infliacija vis dėlto apkarpė realų darbo užmokesčio augimą. Tai rodo pirmadienį Valstybės duomenų agentūros paskelbta oficiali statistika. Vidutinė alga – beveik 1360 eurų 2023 m. gruodį vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių), palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 8,1 proc.

Šalyje trūkstant pasieniečių, ugniagesių, kitų statutinių pareigūnų, o ypatingai policininkų, ministrė Bilotaitė giriasi, kad algos šiemet augs 6-iems iš 10-ies pareigūnų. Tik kiek konkrečiai kam didės algos – tai priklauso nuo pareigų, stažo ir daugelio kitų dalykų.

Bene 60 proc. statutinių pareigūnų nuo šių metų sausio 1 d. padidėjo atlyginimai. Iš viso jų apmokėjimui šiais metais skiriama daugiau kaip 500 mln. eurų. Tai sudarys beveik pusę vidaus reikalų sistemos biudžeto, sako ministrė Agnė Bilotaitė. „Šių metų biudžete pareigūnams skirta beveik pusė milijardo eurų. Tai yra beveik pusė viso vidaus reikalų sistemos biudžeto.

Šiais metais viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla sparčiau nei privačiame sektoriuje, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Dėl sumažėjusios paklausos ir neigiamo poveikio dėl palūkanų normų, privačiame sektoriuje prognozuojamas kuklesnis augimas. „Daugeliui viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla ir šiais metais jie kyla sparčiau nei privačiame sektoriuje.

Po to, kai daugelyje Vokietijos oro uostų įvyko aviacinės saugos darbuotojų vienos dienos streikas, dar vienas streikas prasidėjo Hamburgo oro uoste. Profesinė sąjunga „Verdi“ pakvietė antžeminių tarnybų darbuotojus penktadienį nuo 3.00 val. (2.00 val. Grinvičo laiku) iki 23.59 val. stabdyti darbus. Oro uosto teigimu, šio streiko pasekmės keleiviams turėtų būti labai nedidelės. Pirmiausiai ryte buvo atšaukti trys išvykstantys ir trys atvykstantys skrydžiai, nurodoma oro uosto svetainėje.

Pernai algos vidutiniškai didėjo 10 procentų, rodo naujausi apklausų duomenys. Greičiausiai augo paklausiausių specialistų atlyginimai ir pačios mažiausios algos. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet jos kils lėčiau nei pernai. Šiauliuose įsikūrusi bendrovė „Interscalit“ antklodes ir pagalves gamina jau ilgiau nei 3 dešimtmečius. „Atlyginimai pas mus nuosekliai kyla. Vidutiniškai 10–12 procentų per metus, tai šiais metais ne išimtis.

Paslaugos šiemet ir toliau brangs, tiesa, perpus lėčiau nei pernai – 7 procentais. O aukštos maisto kainos, anot „Swedbank“, išlieka problema – jei kažkiek ir kris, tai labai nežymiai. Ekonomistai mano, kad kainas lentynose lems ir žmonių vartojimas – jeigu prekybininkai jaus, kad žmonės taupo, kainas turės nuleisti. Visgi tendencijos priešingos – vartojimas atsigauna, o perkamoji galia sugrįžo į priešinfliacinį lygį. Tad į šiuos metus ekonomistai žvelgia optimistiškai.

Paprastai gruodžio mėnesį nemažai darbuotojų gauna įvairius priedus ir premijas už pasiektus rezultatus. Šie pinigai dažniausiai išmokami iki metų pabaigos. Panašu, kad šių metų pabaigoje kaip niekad daug darbuotojų pinigų gavo daugiau. Ketvirtadienį „Sodros“ paskelbti duomenys rodo, kad praėjusių metų gruodį 10 tūkst. eurų ar didesnį darbo užmokesčio vidurkį fiksavo 96 šalyje veikiančios įmonės. Tai yra kone 50 proc.

Ekonomistai žada, kad šiemet gyvensime geriau. Dar labiau mažės infliacija, o tai įvertinę centriniai bankai turėtų sumažinti ir palūkanų normas. Taip pat atlyginimai augs sparčiau nei kainos. Vis tik neatmetamas ir blogesnis scenarijus, kurį gali lemti geopolitiniai procesai ar ekonominės politikos klaidos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikino, kad mato gerėjančias ekonomikos tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje.

Lietuvos įmonių aukščiausio lygio vadovų vidutinis bazinis atlyginimas pernai augo sparčiausiai Baltijos šalyse, rodo naujausias tyrimas.  Bendrovės „Figure Baltic Advisory“ atlikto tyrimo duomenimis, pernai, kaip ir 2022 metais, Lietuvoje vidutinis jų mėnesio bazinis atlyginimas augo 13,6 proc., Latvijoje – 9,2 proc., Estijoje – 8,8 procento. Lietuvoje augo 85 proc. vadovų bazinis atlygis, tuo metu Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 75 proc. ir 69 proc.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, jei sumažės palūkanos, tai šeimoms sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl augančių akcizų brangs dyzelinas ir alkoholis bei tabakas. O daugiau mokėti teks ne tik už maistą kavinėse – dėl PVM lengvatos panaikinimo brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Vidutinis  darbo užmokestis į rankas Vilniuje ir mažiausiai uždirbančiose savivaldybėse gali skirtis ir 400-500 eurų. Neretai tenka girdėti pasvarstymų, jog atotrūkis kurią „antrąją Lietuvą“. Vis dėlto, ekonomistų teigimu, toks atotrūkis nėra išskirtinai Lietuvos problema, o valstybės taikomos priemonės nors ir gali palengvinti situaciją, tačiau neišspręs esminių demografinių problemų.

  Seimas antradienį dviem etapais – nuo 2024 ir dar kartą nuo 2025 metų sausio – pakėlė prokurorų atlyginimus. Prokuratūros įstatymo pataisos priimtos už balsavus 107 Seimo nariams, prieš buvo šeši ir susilaikė 13 parlamentarų. Nustatyta, kad nuo 2024 metų sausio 1 dienos prokurorų pareiginė alga bus padidinta tiek, kad ji sudarys ne mažiau 75 proc. atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos, o nuo 2025 metų sausio 1 dienos – ne mažiau kaip 90 proc.

Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1400 eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau, tad atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas. Ekonomistai tokiais dideliais algų atotrūkiais nesistebi, esą didmiesčiuose, kur daugiau išlaidų, atlyginimai ir turi būti didesni, tačiau priduria, kad su skirtumais kovoti galima.  Vilkaviškio kultūros centro bilietų pardavėja Dalia per mėnesį uždirba apie 700 eurų į rankas.