atlyginimai

Lietuvoje kainos auga nevaldomai, įkandin didėja ir atlyginimai, tačiau ekonomistų prognozės niūrios: esą dėl įsibėgėjančios energetinės krizės atlyginimų augimas toliau tik lėtės, o lengviau atsikvėpti gyventojai galės tik kitais metais, kai turėtų būti keliama minimali alga. Štai per metus: nuo 2021-ųjų iki 2022-ųjų birželio atlyginimai pakilo beveik 13 procentų. Tačiau to neužtenka, kad gyventojams pavyktų įveikti dar greičiau augančias kainas.

Atlyginimų augimas Lietuvoje – ir toliau dviženklis. „Sodra“ skelbia, kad antrąjį šių metų ketvirtį tautiečių pajamos augo 14 procentų. Visgi tai yra kone septyniais procentais mažiau, nei stiebėsi kainos, taigi žmonės įperka mažiau nei prieš metus. Daugiausia šįkart didėjo žemos kvalifikacijos darbuotojų atlygiai. Ekonomistai perspėja, kad atlyginimai ir antrąjį pusmetį iš inercijos dar augs, tačiau tempai lėtės, vadinasi, infliacija prieaugį valgys dar labiau.

Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau augo, tačiau jos augo mažiau nei metinė infliacija, teigia „Sodra“. „Pirkinių krepšelio brangimas, tikėtina, trukdė gyventojams pajusti pajamų augimą.

Nuo rugsėjo 1 d. švietimo įstaigų karjeros specialistų darbo laikas per savaitę prilygintas kitų pagalbos mokiniui specialistų darbo laikui, t. y. 36 val. per savaitę. Nors darbo valandų skaičius sumažintas, atlyginimas nuo to nesikeis. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pasiūlytam pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė, pranešime žiniasklaidai rašo ŠMSM.

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį – 27,4 tūkst. eurų (iki mokesčių) – Lietuvoje birželį  mokėjo laboratorijų įrangos tiekimo ir diegimo bendrovė „Linea Libera“, kurioje dirba 33 darbuotojai, rodo atviri „Sodros“ duomenys. Antrą pagal dydį atlyginimą mokėjo vėjo parko projektą vystanti bendrovė „Aukštaitijos vėjas“, kuri keturiems darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 20,3 tūkst.

Plačiai pagarsinamus, bet ne visada sėkmingus, korupcinius tyrimus vykdanti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbia ieškanti darbuotojų. Jiems siūlomas didesnis nei Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis ir galimybė gauti papildomų priedų. Oficialiai STT turi vos 13 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, rodo „Sodros“ duomenys. Dar 261 darbuotojas yra laikomas pareigūnu.  Tarnyba socialinio tinklo paskyroje pasidalijo skelbimu, kuriame kviečia prisijungti naujus darbuotojus.

Darbdaviai su profsąjungomis vis aršiau pliekiasi dėl to, kiek artimiausiu metu turi didėti minimali alga, mat nuo jos priklauso ir kiti šalyje mokami atlyginimai. Lietuvos bankas siūlo algą padidinti 74 eurais iki 624 eurų į rankas. Siaučiant 20 proc. infliacijai, profsąjungos panašaus dydio didinimą palaiko. Tačiau darbdaviai priešinasi, esą galimai artėja recesija ir ne visi išgalės tokias algas mokėti, o padidinus minimalią kils spaudimas darbdaviams didinti ir kitų darbuotojų atlyginimus.

Vežėjai spaudžia leisti įsivežti daugiau pigios darbo jėgos – vairuotojai siūlo mokėti didesnes algas Transporto sektorius artėja prie ekstremaliai kritinės ribos dėl tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų trūkumo, kurių jau trūksta daugiau kaip 30 tūkst. Po dviejų mėnesių vežėjai esą susidurs su „pigesnių“ vairuotojų ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių įdarbinimo sunkumais, nes metinis kvotų limitas išnaudotas 70 proc. Tačiau vairuotojai skeptiškai vertina tokius nuogąstavimus.

Būstų kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu siekia neregėtas aukštumas. Šiuo metu norint įsigyti būstą Vilniuje reikia sukaupti 19,5 metinių atlyginimų, kas yra daugiau nei Rygoje, Taline ir net Niujorke. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vien 2021 m. palyginti su 2020 m. būstų kainos Europos Sąjungoje (ES) pakilo 10 proc., kas yra didžiausias kainų pakilimas ES nuo 2006 m. O tuo metu Lietuvoje būstai pabrango dvigubai – 19,8 proc. Su būstų įperkamumu situacija kitokia.

Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė naujausius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. 2021 metais jis buvo 11,1 proc. ir, palyginti su 2020 metais, sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tiesa, vis dar yra sektorių, kur vidutinis moterų darbo užmokestis yra gerokai mažesnis, ir šis atotrūkis viršija 30 procentų. Europos Komisijos duomenimis, apie 30 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo lemia tai, kad daug moterų dirba palyginti mažai mokamuose sektoriuose.

Teisėjai sako, kad per maži atlyginimai kelia grėsmę jų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui bei ragina juos didinti. Teismų asociacijos valdyba antradienį išplatintame kreipimesi nurodė, jog kai kurių teisėjų algos net nepasiekė iki 2008-ųjų krizės buvusio lygio.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Rusijoje balandį, įvertinus infliaciją, buvo 7,2 proc. mažesnis nei tą patį praėjusių metų mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Šis „Rosstat“ skelbiamas rodiklis atspindi atlyginimų dinamiką šalies didžiosiose bei vidutinėse įmonėse, taip pat biudžetinėse organizacijose. Realaus darbo užmokesčio kritimas balandį buvo staigus, nes sausį-balandį užfiksuotas jo augimas 0,4 procento.

Gyventojai vasarą ieško darbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o darbdaviai skundžiasi, kad pas mus jau sunku rasti darbuotojų. Patys darbuotojai tikina, kad užsienyje uždirba dvigubai, o kartais net keturis kartus daugiau, todėl ir išvažiuoja. Įdarbinimo specialistai sutinka, kad užsienyje algos didesnės ir tikina, kad ekonominei situacijai blogėjant, vis daugiau žmonių darbo vyks ieškoti svetur.

Antradienį Lietuvos bankas pristatė skaičiavimus, kiek minimalioji mėnesinė alga (MMA) turėtų būti didinama nuo kitų metų pradžios. Ji turėtų kilti iki 868 euro neatskaičius mokesčių, nurodo Lietuvos bankas. Darbo kodekse numatyta: minimalųjį valandinį atlygį (MVA) ir MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos (darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovų) rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, pernai siekė 11,1 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis nei 2020 metais. Didžiausias atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 34,3 proc., informacijos ir ryšių – 29,3 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 27,5 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Ekonomistai net neabejoja, kad netrukus sulauksime krizės. Anot jų, vieni gyventojai jau jaučia jos padarinius, nes visus jų pinigus suėda išlaidos būstui ir maistui. Esą taip dar nebuvo, kad šitaip brangtų absoliučiai visi dalykai. Specialistai prognozuoja, kad vėliau dalis nekvalifikuotų darbuotojų gali būti atleisti. Pasak jų, mažiausiai krizės padarinius pajus santaupų turintys gyventojai.

Tarp didžiausius atlyginimus Lietuvoje balandį mokėjusių darbdavių išsiskyrė užsienio kapitalo bendrovės, rodo vieši „Sodros“ duomenys. Balandį pagal atlyginimų dydį pirmavo Vokietijos kapitalo mitybos produktų gamybos įmonės „Foodspring GMBH“ filialas Lietuvoje, kuriame atlyginimų mediana buvo 53 tūkst. eurų iki mokesčių. Tačiau balandžio 15-ąją visi jos darbuotojai buvo atleisti, todėl pajamų sumą smarkiai padidinti galėjo išeitinės kompensacijos, BNS teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Kainoms sparčiai kylant gyventojams minimalios algos pragyvenimui nebeužtenka. Jauna mama pasakoja, kad jeigu ne vyro atlyginimas, ji iš minimumo pragyventi negalėtų. Neužtektų pinigų net būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti. Darbuotojų atstovė pastebi, kad gyventojams tenka dirbti po kelis darbus, kad galėtų išlaikyti save ir šeimos narius. Tuo metu ekonomistė pataria gyventojams kelti kvalifikaciją, tuomet, anot jo, kils ir atlyginimai.

Šiemet karių tarnybiniai atlyginimai turėtų didėti 8 proc., teigia Krašto apsaugos ministerija. Šią savaitę Seimas pradėjo svarstyti jos rengtas įstatymo pataisas dėl geresnio karių apmokėjimo ir kitų socialinių garantijų. Pagal projektą, šiais metais karių tarnybiniai atlyginimai didinami 8 proc., 2024 ir 2025 metais – dar po 5,5 procento. Taip pat numatoma nauja išmoka už tarnybos laiką ir nauja iki 100 proc.

Pastaruoju metu Lietuvoje rekordiškai auga prekių ir paslaugų kainos. Tokį visuotinį brangimą itin sunku ištverti mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Ypač uždirbantiems minimumą. Tai suprantama Vokietijoje, kur nuo spalio minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės 22 proc. Tuo metu Lietuvoje apie tai valdžia nekalba ir siūlo laukti.

Nepaisant Lietuvoje į aukštumas kopiančios infliacijos ir Rusijos karo Ukrainoje – atlyginimai šalyje ir toliau auga sparčiu tempu. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pirmą šių metų ketvirtį algos augo dviženkliu skaičiumi – per metus vidutinis darbo užmokestis kilo 14 procentų. O ekonomistai tikina, kad į viršų kopianti infliacija didina ir darbuotojų derybines pozicijas – algos, tikėtina, augs ir toliau. Tiesa, ekspertai perspėja, kad toks algų spurtas kelia nerimą.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo labiausiai Baltijos valstybėse. Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 14 proc., Latvijoje – 6,9 proc., Estijoje – 8,1 procento.

Dviženklis darbo užmokesčio augimas Lietuvos ekonomikai gali turėti neigiamų pasekmių bei susilpninti šalį konkuruojant dėl investicijų, sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, algų augimo mastais Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių.  „Tokio atlyginimų augimo daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių nėra. Kitur tik keliais procentais jie auga, o jeigu kas pasako apie spartesnį augimą, tai labiau yra išimtis negu taisyklė“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Nepaisant kylančios infliacijos, karo Ukrainoje, sankcijų poveikio bei itin išaugusio geopolitinio neapibrėžtumo, Lietuvoje toliau stebimi dviženklį augimo tempą išlaikantys atlyginimai, sparčiai kuriamos naujos darbo vietos bei vis mažėjantis nedarbas. Nors dėl karo rytuose bei kylančių kainų vartotojų pasitikėjimo rodiklis krito, kol kas gyventojų nerimas dėl jų asmeninės bei šalies ekonominės gerovės atrodo mažai pagrįstas.

Jau nuo birželio maždaug 740 000 Lietuvos gyventojų gaus šiek tiek – iki 16-kos eurų didesnius atlyginimus. Seimas padidino neapmokestinamų pajamų dydį, dėl to minimalų atlyginimą ar ne daugiau vidutinio atlyginimo gaunantys dirbantieji sumokės keliais ar keliolika eurų mažiau mokesčių. Šie žmonės per metus sutaupys apie 100-tą milijonų eurų.

Lietuvoje darbo pajamų augimas spartesnis nei prieš metus, tačiau pilnesnes kišenes gyventojams pajusti trukdo rekordinė infliacija. Naujausiais „Sodros“ duomenimis – pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – kovą atlyginimai augo 13 procentų, o infliacija siekė 16 procentų.

Prasidėjus karui Ukrainoje, nemažai verslų ėmė ieškoti būdų padėti ukrainiečiams. Dauguma jų aukojo įvairioms organizacijoms. Tačiau kai kurios įmonės ieškojo būdų, kaip tiesiogiai padėti Ukrainos kariams. Lietuvoje sėdmaišius gaminanti įmonė ėmė siūti ir neperšaunamas liemenes. Jas siuva iki šiol, o liemenes perka ne tik ukrainiečius remiančios įmonės, bet ir patys lietuviai sau ar savo šeimos nariams.

Ketverių metų kadencijai perrinkta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, jog reikėtų vėl diskutuoti dėl atlyginimų indeksavimo.  Pasak jos, vienas kriterijų didinant atlyginimus galėtų būti infliacijos rodiklis.  „Jeigu kalbame apie atlyginimus, turėtų būti pagaliau sugrįžta prie senos minties – atlyginimų indeksavimo įstatymo. Kaip šiandien mums auga atlyginimai? Kiek darbdavys nori, tiek duoda. Tai yra nedovanotina praktika.

Siekiant sumažinti politinę įtaką didinant neapmokestinamąsias pajamas (NPD) ir minimalią mėnesio algą (MMA), Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ragina Vyriausybę nustatyti ryšį tarp šių dydžių. Tačiau komitetas kaip itin brangų atmetė siūlymą suvienodinti NPD ir MMA.   Jeigu NPD būtų susietas su MMA, tai kaskart didinant minimumą, proporcingai mažėtų mažiausias gyventojų mokamas pajamų mokestis ir atitinkamai augtų mažiausias algas gaunančių žmonių pajamos į rankas.

Lietuvoje besiplečiančios tarptautinės elektronikos pramonės įmonės vis sunkiau randa kvalifikuotų specialistų, nors juos vilioja ir konkurencingais atlyginimais. Aukštosiose mokyklose elektronikos inžineriją renkasi mažai studentų, tad vis intensyviau ieškoma būdų, kaip užtikrinti darbuotojų pasiūlą. Kauno technologijos universiteto (KTU) laboratorijoje elektronikos inžinerijos mokslus pasirinkę studentai – dažni svečiai.

Korepetitorių paslaugos paklausios ištisus metus, tačiau susidomėjimas jomis itin išauga artėjant egzaminų ir atsiskaitymų laikui. Už valandą tokių paslaugų dabar tenka mokėti nuo 10–15 eurų iki 40 eurų. Tačiau netrukus jų kainos gali dar kilti. Artėjant vasarai ir mokslo metams einant į pabaigą, prasideda ruošimasis egzaminams, testams ir atsiskaitymams. Mokiniai, kurie nori pagerinti savo žinias, dažnai ieško korepetitorių pagalbos.

Bene kiekvieną mėnesį Lietuvoje fiksuojama vis daugiau įmonių, kuriose darbuotojams mokamų atlyginimų vidurkis viršija 10 tūkst. eurų. Nepaisant nerimastingų nuotaikų, kurias sukėlė Rusijos pradėtas karas ir neapibrėžtumas dėl ekonomikos ateities tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, mūsų šalyje praėjusį buvo net 75 įmonės, kuriose darbuotojams išmokėtos penkiaženklės sumos.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą. Tad Vyriausybė pensijas ir išmokas žada didinti jau nuo birželio.

Lietuvoje įsibėgėja sezoninių darbuotojų paieška. Artėjant šiltajam sezonui dažniausiai darbdaviai siūlo dirbti žemės ūkio arba klientų aptarnavimo sektoriuose. Įdarbinimo specialistai tikina, kad gyventojai dažniau renkasi dirbti užsienyje, kur atlyginimai kelis kartus didesni ir gali siekti iki 4 tūkst. eurų.

Karo Ukrainoje ekonomines pasekmes gyventojai jaučia ir Lietuvoje – auga kainos, įmonėms dirbusioms su Rusija tenka ieškoti naujų rinkų. Anot darbdavių, tai sustabdys atlyginimų augimą. Įmonės tam nebeturės pinigų. Tuo metu darbuotojų atstovė teigia, kad darbdaviai visada randa pasiteisinimų – nedidinti algų. O ekonomistai skaičiuoja, kad algos kils, tačiau lėčiau nei auga kainos.

Kasdien į Lietuvą atvyksta karo pabėgėliai iš Ukrainos. Čia juos pasitinka ir mūsų darbdaviai su darbo pasiūlymais. Jie kviečia dirbti IT programuotojus, finansininkus, inžinierius, pardavėjus, virėjus, vairuotojus ir kt. Ukrainiečiams siūlomi atlyginimai ant popieriaus siekia nuo 725 eurų iki 10 tūkst. eurų per mėnesį. Darbdaviai tikina, kad priims ukrainiečius ir be patirties.

Įvairiose Lietuvos savivaldybėse galima atkreipti dėmesį į skirtingus vidutinių pensijų dydžius. Kalbama, kad aukštesni atlyginimai proporcingai daro įtaką ir pensijoms, todėl jų dydis priklauso nuo to, kokiame regione gyvena žmogus. „Sodra“ pateikė penkių didžiausias ir mažiausias vidutines pensijas skiriančių savivaldybių duomenis, atotrūkis siekia du šimtus eurų.

Lietuvos gyventojų vidutinės darbo pajamos toliau auga ir jau siekia 1034 eurus į rankas, skaičiuoja „Sodra“. Tačiau pastaruoju metu pajamų augimą sunku pajusti dėl augančių kainų. Anot „Sodros“ atstovų, moterų padėtis šalies darbo rinkoje vis dar mažiau palanki nei vyrų – vėliau tai atsispindi ir jų pensijose.

Šią savaitę Lietuvoje įvyko labai retas dalykas – paskelbtas vienos didžiausių šalies įmonių „Achema“ darbuotojų streikas. Jie protestuoja, nes įmonės vadovybė nesutinka su jų reikalavimais dėl algų kėlimo ir darbo sąlygų gerinimo. Tačiau vadovai kaltina profesinę sąjungą, kad jos vadovai neatsižvelgia į visų darbuotojų ir pačios įmonės interesus. Įmonės vadovai streiką bando numalšinti sukiršindami darbuotojus.

Nuo šių metų pradžios padidintas darbo užmokesčio fondas, iš kurio mokami atlyginimai socialinės srities darbuotojams. Socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio fondas padidintas 6,8 mln. eurų, o socialinės globos įstaigų darbuotojų – 4,4 mln. eurų.

Lietuvos vakarus niokoja galinga audra ir uraganinis vėjas. Pajūryje bangos plauna smėlį, gadina infrastruktūrą. Ukrainos krizėje lyderystės pradėjo imtis britai. Žada į Europą atsiųsti savo karių ir ginkluotės. O Rusijai siūlys naujas sankcijas? Lietuvos bankas prognozuoja šiųmetį atlyginimų kilimą. Kokius darbus dirbantys tautiečiai labiausiai pajus? Nuo naujųjų atlyginimus griežtai pervedant tik į banko sąskaitas, mažų miestelių gyventojai neturi kur išsigryninti pinigų.

Praėjusių metų pabaigoje dešimtys šalies įmonių darbuotojams pažėrė didžiulių atlyginimų. Už praėjusį gruodžio mėnesį virš 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkį išmokėjusių įmonių Lietuvoje buvo suskaičiuota 60. Ankstesnių metų gruodį tokių įmonių buvo tik 44. Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokios įmonės gruodžio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

„Vilniaus viešojo transporto“ būstinėje trečiadienį tarp darbuotojų ir įmonės vadovybės konflikto nebuvo, vyko įprastas susitikimas, teigia bendrovės atstovė spaudai Giedrė Vinickienė. „Šiuo metu keletas darbuotojų su profesinės sąjungos lyderiu norėjo likti mūsų patalpose, nes jie yra darbuotojai ir gali ten būti – jie ir liko ten. Vadovas ką tik su jais kalbėjosi apie galimas ir siūlomas sprendimų galimybes“, – BNS sakė įmonės atstovė.

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., ekonomistai teigia, kad prekių ir paslaugų brangimas viršijo lūkesčius, tačiau kainų augimo pikas dar nepasiektas. Didžiausią įtaką didėjančiai infliacijai darė brangūs energetiniai ištekliai, sparčiau nei tikėtasi padidėjusios maisto produktų kainos ir augančios darbo sąnaudos. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad pagrindinės infliacijos augimo priežastys yra maisto prekių brangimas.

Lapkričio mėnesį Lietuvoje vėl buvo užfiksuota įmonių, kurios darbuotojams išmoka penkiaženkles algas. Į sąrašą pateko septyniolika įmonių, kuriose darbo išmokėto užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų ir pasiekė net 50 tūkst. eurų. Naujausi „Sodros“ duomenys parodo, kokios įmonės lapkričio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Daugelis atlyginimą gauname kartą ar du per mėnesį. Tuo metu vienos įmonės vadovas tikina, kad atlyginimus moka kas savaitę. Anot jo, dažniau mokamas atlyginimas padeda greičiau rasti naujų darbuotojų. Darbuotojų atstovai palaiko šią iniciatyvą ir norėtų, kad daugiau darbdavių sektų šiuo pavyzdžiu. Tuo metu buhalterių atstovė skaičiuoja, papildomus kaštus, kuriuos patirtų darbdavys.

Lietuvoje vėl verda diskusijos dėl trumpesnės darbo savaitės. Kol darbuotojų atstovai vardija tokio darbo laiko pliusus, verslo atstovai sako, kad trumpinti darbo savaitės nereikėtų. Ekonomistų nuomonės irgi išsiskyrė, vieni tikina, kad negalime išsišokti, nes visa Europa dirba 5 dienas per savaitę. Kiti siūlė žiūrėti toliau, nes dalis šalių eksperimentuoja ir trumpina darbo savaitę.

Seimas šią savaitę priėmė pataisas, kuriomis nuo sausio dešimtadaliu padidintos pareiginės algos koeficientų ribos mokslo darbuotojams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia, kad su bazinio dydžio augimu bendras darbo užmokesčio padidėjimas mokslo darbuotojams vidutiniškai sudarys 12,48 procento. Pasak ministerijos, valstybės biudžete dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų atlyginimams papildomai numatyta 28,8 mln. eurų.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo mažiau nei Latvijoje, bet daugiau nei Estijoje. Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Latvijoje trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 10,4 proc., Lietuvoje – 9,9 proc., Estijoje – 7,8 procento.