atlyginimai

Nepaisant sunkmečio, darbdaviams Lietuvoje trūksta darbuotojų. Prekybininkai naujus darbuotojus bando prisivilioti dovanų kortelėmis. O pramonės įmonės naujų darbuotojų jau ieško užsienyje. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad kvalifikuotiems darbuotojams darbdaviai kelia atlyginimą, o nekvalifikuotiems – mažina. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad šiuo metu ieškoma 309 naujų darbuotojų.

Migracijos departamentas prašo kitąmet labiau nei numatyta didinti darbo užmokesčio fondą, nes nepavyksta išlaikyti patyrusių specialistų. Šią savaitę bendrame Seimo Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdyje dalyvavusi Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis teigė, kad departamento darbuotojų atlyginimai nekonkurencingi, o darbo krūvis – didžiulis.

Valstybės tarnybos reforma, kuri tūkstančiais eurų padidintų Seimo narių, ministrų, valstybinių įstaigų vadovų algas, stringa Seimo teisiniuose labirintuose. Teisininkai pateikė išaiškinimą, kad pertvarka prieštarauja Konstitucijai: esą negalima priimti pataisų, kuriose nebūtų įvardijamos atlyginimų lubos – didžiausia galima valstybės tarnautojo alga.

Lietuvoje ne tik mažėja darbo pasiūlymų, bet ir didėja nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbų užmokesčių skirtumai. Pavyzdžiui, traktorininkas gali uždirbti beveik dvigubai daugiau nei pilnu etatu dirbantis mokytojas. „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad nekvalifikuotų pozicijų darbdaviai siūlo dideles algas tam, kad žmogus rinktųsi darbą, o ne pašalpas.

2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete numatyta lėšų didesniems medikų atlyginimams – jie turėtų augti 8 proc., sako  sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Prognozuojama, kad gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis 2023 metais turėtų augti vidutiniškai apie 8 proc.“, – pristatydamas Seime kitų metų PSDF biudžetą teigė A. Dulkys.    Pasak ministro, medikams, dirbusiems su koronaviruso pacientais, iš rezervo bus išmokėta 23,5 mln. eurų.

Seimas antradienį ėmėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo pareiginės algos bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis, kitais metais didinti penkiais eurais iki 186 eurų.  „Teikiamo projekto tikslas – nustatyti, kad 2023 metais sutartas bazinis dydis pasieks 186 eurus, palyginti su šiuo metu galiojančiu baziniu dydžiu – 181 euru.

Vyriausybė pirmadienį planavo pristatyti Seimui didžiulės apimties valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarką, kur didžiausias diskusijas kelia sprendimas žymiai padidinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir kitos kadencijos politikams, tačiau palikti panašaus lygmens atlyginimus eiliniams valstybės tarnautojams, darbuotojams pagal darbo sutartis, statutiniams pareigūnams ir prokurorams.  Bet šie planai bent kol kas griūna.

Milijonai žmonių kasmet apsilanko Lietuvos oro uostuose, tačiau net neįsivaizduoja, kaip tokia organizacija atrodo iš vidaus ir ką tenka praeiti darbuotojams, kad jie galėtų nepriekaištingai pasirūpinti keleivių saugumu ir pavykusiomis kelionėmis. Kiekvieną darbuotoją, nuo priklausomybių iki teistumų kruopščiai patikrina įvairios saugumo tarnybos, kasdien eidami į darbą jie turi praeiti apsaugos punktą, taigi metalo ieškiklis, asmeniniai daiktai dėžutėse ir krūvos apsauginių yra jų kasdienybė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo kitų metų sausio vidutiniškai 13 proc. didinti atlyginimus valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Ministerija Vyriausybei siūlo 10 proc.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Vyriausybės palaiminta valstybės tarnybos reforma su dvigubai didesnėmis algomis ministrams ir parlamentarams Seime jau kelia aistras. Dalis parlamentarų piktinasi, kad planuojami pokyčiai bus naudingi tik valstybinių įstaigų vadovams, kurie mėgausis ženkliai didesniais atlyginimais, o mažesnes algas gaunantys jų pavaldiniai taps direktorių įkaitais.

Darbo rinkos specialistai skaičiuoja, kad darbo skelbimų šiuo metu mažėja, o norinčiųjų įsidarbinti konkurencija – didėja. Vis tik IT specialistai, patirties turintys vadovai vis dar graibstomi darbdavių, jiems siūlomi atlyginimai siekia iki 11 tūkst. eurų. Karjeros portalo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sakė, kad dabar Lietuvoje didžiausi atlyginimai siūlomi patyrusiems vadovams (aukščiausio lygio, padalinių) ir aukštesnio lygio (angl.

Kol politikai laukia didesnių atlyginimų, valstybinių įmonių vadovai gali būti ramūs – jų algos 2-3 kartus didesnės nei seimūnų. Generalinis urėdas gavo 18 tūkstančių eurų algą, o kitų didesnių įmonių direktoriai gauna dvigubai daugiau nei mūsų premjerė. Dar labiau stebina tai, kad Seimo nariai gauna tiek pat, kiek eilinio mažo miestelio šilumos ūkio direktorius. Daugiau apie iškreiptą Lietuvos valstybinių algų sistemą – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Seimo rūmuose kilo bruzdesys.

Dalis gyventojų nebeišgali apmokėti vis augančių sąskaitų, o kiti jau prarado ir darbus, nes dalis įmonių optimizuoja veiklą, mažina etatus. Todėl vis daugiau žmonių vyksta užsidirbti į užsienį. Įdarbinimo įmonių atstovai sako, kad užsienyje didesnės algos ir mažesni pragyvenimo kaštai. Tad dalis žmonių į Lietuvą nebegrįš.  Įdarbinimo agentūros „Darbas užsienyje“ vadybininkas Žilvinas pripažino, kad šiuo metu daugėja žmonių, kurie ieško darbo užsienyje.

Daliai pirkėjų teks pamiršti šaltus rasojančius gėrimus, o kai kam ir apskritai savo pamėgtas kitas lietuviškas prekes. Nebeišmanantys, kaip susimokėti elektros sąskaitas, kai kurie parduotuvių savininkai taupydami išjungia šaldytuvus, atsisako dalies prekių. Neslopstanti energetikos infliacija ir smunkanti pramonė blogina ir visos šalies ekonomikos prognozes. Pasak Lietuvos banko, bendrasis vidaus produktas kitąmet augs triskart lėčiau, nei prognozės rodė dar vasaros pradžioje.

Seimo rudens sesija prasidėjo su trenksmu – socialdemokratai pareiškė pradedantys ministro D. Kreivio interpeliaciją, tačiau tai baigsis kaip ir visi tokio žanro užsiėmimai, teigė naujienų agentūros „Elta“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris. TV3 žinių „Dienos komentaro“ metu V. Bruveris taip pat atsakė ir į klausimus, kokias aistras gali įžiebti šią sesiją planuojami parlamentarų atlyginimų kėlimai ir homoseksualų partnerystė. Socialdemokratai pradeda interpeliaciją D. Kreiviui.

Valdančiųjų siūlymas kelti atlyginimus Seimo nariams, ministrams, Seimo pirmininkei ir premjerei sukėlė labai didelį pasipiktinimą visuomenėje, tačiau tai nėra blogai, nes dabartinis premjerės atlyginimas – nenormalus, teigė politologė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politologė Rima Urbonaitė aiškino, kad pigūs darbuotojai gali kainuoti labai brangiai.

Skirtingų profesijų darbuotojų skiriasi darbo pobūdis, laikas ir žinoma, atlyginimas. Vis tik kenksmingomis sąlygomis dirbantys Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbuotojai skundžiasi, kad jų alga beveik nedidėja. O 130 eurų mėnesinis priedas, už darbą kenksmingomis sąlygomis, pasak jų, yra gerokai per mažas. Tuo metu elektrinės atstovė siūlo patikrinti atlyginimus kitose įmonėse, anot jos, kitur jie dar mažesni.

Lietuvos ekonomikos augimas artimuoju laikotarpiu bus lėtesnis, ne taip sparčiai augs darbuotojų atlyginimai, tačiau recesijos nebus, lėtės ir infliacijos tempas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Naujausia statistika apie algas smarkiai liūdina atokesnių Lietuvos savivaldybių gyventojus. Atlyginimai toliau auga visoje šalyje, tačiau skirtumai tarp rajonų milžiniški. Dalyje regionų žmonės į rankas vidutiniškai uždirba 400 ar netgi 500 eurų mažiau nei sostinėje. Lazdijų rajono gyventoja dirbanti pensininkė Birutė jau beveik 20-imt metų prižiūri miesto gėles: „Reikia ir anksti eiti, dieną negali daryti nieko per karščius, ne tas laikas, bet aš patenkinta.

Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų atstovai ketvirtadienį, Mokslo ir žinių dieną, Kaune surengė protesto akciją, ragindami didinti atlyginimus. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) reikalauja darbo užmokestį akademikams kitais metais didinti ne 10 proc., kaip numatyta ikikrizinėje Vyriausybės programoje bei partijų susitarime, o 30 procentų.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo labiausiai Baltijos valstybėse. Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 13,7 proc., Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 10,1 procento.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną antrąjį šių metų ketvirtį buvo 8,3 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1362 eurai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių viešajame sektoriuje augo 7 proc. iki 1380 eurų, privačiame sektoriuje – 9 proc. iki 1358 eurų. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis padidėjo 5,6 proc. iki 9,2 euro.

JAV informacinių technologijų gigantės „Google“ padalinio Lietuvoje 22-jų darbuotojų atlyginimų mediana liepą buvo didžiausia šalyje – 8,7 tūkst. eurų, o vidutinis atlygis – 12,2 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje pagal atlyginimų medianą liepą buvo 63 darbuotojus turinti programinės įrangos kūrėja „Uber Lithuania Software and Development“ – atitinkamai 7,4 tūkst. ir 7,3 tūkst. eurų.

Gyventojai skaičiuoja išaugusias elektros sąskaitas ir su nerimu laukia šildymo sezono. Tad jų atstovė net neabejoja, kad kitais metais būtina kelti mėnesinį minimalų atlyginimą (MMA). Tuo metu verslo atstovai irgi sutinka, kad MMA turi didėti, tačiau ją siūlo didinti pamažu. Taip pat siūlo, kad didėtų ne tik MMA, bet ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Tokiu būdu į rankas gyventojai gaus didesnes algas.

Lietuvoje kainos auga nevaldomai, įkandin didėja ir atlyginimai, tačiau ekonomistų prognozės niūrios: esą dėl įsibėgėjančios energetinės krizės atlyginimų augimas toliau tik lėtės, o lengviau atsikvėpti gyventojai galės tik kitais metais, kai turėtų būti keliama minimali alga. Štai per metus: nuo 2021-ųjų iki 2022-ųjų birželio atlyginimai pakilo beveik 13 procentų. Tačiau to neužtenka, kad gyventojams pavyktų įveikti dar greičiau augančias kainas.

Atlyginimų augimas Lietuvoje – ir toliau dviženklis. „Sodra“ skelbia, kad antrąjį šių metų ketvirtį tautiečių pajamos augo 14 procentų. Visgi tai yra kone septyniais procentais mažiau, nei stiebėsi kainos, taigi žmonės įperka mažiau nei prieš metus. Daugiausia šįkart didėjo žemos kvalifikacijos darbuotojų atlygiai. Ekonomistai perspėja, kad atlyginimai ir antrąjį pusmetį iš inercijos dar augs, tačiau tempai lėtės, vadinasi, infliacija prieaugį valgys dar labiau.

Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau augo, tačiau jos augo mažiau nei metinė infliacija, teigia „Sodra“. „Pirkinių krepšelio brangimas, tikėtina, trukdė gyventojams pajusti pajamų augimą.

Nuo rugsėjo 1 d. švietimo įstaigų karjeros specialistų darbo laikas per savaitę prilygintas kitų pagalbos mokiniui specialistų darbo laikui, t. y. 36 val. per savaitę. Nors darbo valandų skaičius sumažintas, atlyginimas nuo to nesikeis. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pasiūlytam pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė, pranešime žiniasklaidai rašo ŠMSM.

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį – 27,4 tūkst. eurų (iki mokesčių) – Lietuvoje birželį  mokėjo laboratorijų įrangos tiekimo ir diegimo bendrovė „Linea Libera“, kurioje dirba 33 darbuotojai, rodo atviri „Sodros“ duomenys. Antrą pagal dydį atlyginimą mokėjo vėjo parko projektą vystanti bendrovė „Aukštaitijos vėjas“, kuri keturiems darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 20,3 tūkst.

Plačiai pagarsinamus, bet ne visada sėkmingus, korupcinius tyrimus vykdanti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbia ieškanti darbuotojų. Jiems siūlomas didesnis nei Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis ir galimybė gauti papildomų priedų. Oficialiai STT turi vos 13 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, rodo „Sodros“ duomenys. Dar 261 darbuotojas yra laikomas pareigūnu.  Tarnyba socialinio tinklo paskyroje pasidalijo skelbimu, kuriame kviečia prisijungti naujus darbuotojus.

Darbdaviai su profsąjungomis vis aršiau pliekiasi dėl to, kiek artimiausiu metu turi didėti minimali alga, mat nuo jos priklauso ir kiti šalyje mokami atlyginimai. Lietuvos bankas siūlo algą padidinti 74 eurais iki 624 eurų į rankas. Siaučiant 20 proc. infliacijai, profsąjungos panašaus dydio didinimą palaiko. Tačiau darbdaviai priešinasi, esą galimai artėja recesija ir ne visi išgalės tokias algas mokėti, o padidinus minimalią kils spaudimas darbdaviams didinti ir kitų darbuotojų atlyginimus.

Vežėjai spaudžia leisti įsivežti daugiau pigios darbo jėgos – vairuotojai siūlo mokėti didesnes algas Transporto sektorius artėja prie ekstremaliai kritinės ribos dėl tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų trūkumo, kurių jau trūksta daugiau kaip 30 tūkst. Po dviejų mėnesių vežėjai esą susidurs su „pigesnių“ vairuotojų ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių įdarbinimo sunkumais, nes metinis kvotų limitas išnaudotas 70 proc. Tačiau vairuotojai skeptiškai vertina tokius nuogąstavimus.

Būstų kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu siekia neregėtas aukštumas. Šiuo metu norint įsigyti būstą Vilniuje reikia sukaupti 19,5 metinių atlyginimų, kas yra daugiau nei Rygoje, Taline ir net Niujorke. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vien 2021 m. palyginti su 2020 m. būstų kainos Europos Sąjungoje (ES) pakilo 10 proc., kas yra didžiausias kainų pakilimas ES nuo 2006 m. O tuo metu Lietuvoje būstai pabrango dvigubai – 19,8 proc. Su būstų įperkamumu situacija kitokia.

Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė naujausius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. 2021 metais jis buvo 11,1 proc. ir, palyginti su 2020 metais, sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tiesa, vis dar yra sektorių, kur vidutinis moterų darbo užmokestis yra gerokai mažesnis, ir šis atotrūkis viršija 30 procentų. Europos Komisijos duomenimis, apie 30 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo lemia tai, kad daug moterų dirba palyginti mažai mokamuose sektoriuose.

Teisėjai sako, kad per maži atlyginimai kelia grėsmę jų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui bei ragina juos didinti. Teismų asociacijos valdyba antradienį išplatintame kreipimesi nurodė, jog kai kurių teisėjų algos net nepasiekė iki 2008-ųjų krizės buvusio lygio.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Rusijoje balandį, įvertinus infliaciją, buvo 7,2 proc. mažesnis nei tą patį praėjusių metų mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Šis „Rosstat“ skelbiamas rodiklis atspindi atlyginimų dinamiką šalies didžiosiose bei vidutinėse įmonėse, taip pat biudžetinėse organizacijose. Realaus darbo užmokesčio kritimas balandį buvo staigus, nes sausį-balandį užfiksuotas jo augimas 0,4 procento.

Gyventojai vasarą ieško darbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o darbdaviai skundžiasi, kad pas mus jau sunku rasti darbuotojų. Patys darbuotojai tikina, kad užsienyje uždirba dvigubai, o kartais net keturis kartus daugiau, todėl ir išvažiuoja. Įdarbinimo specialistai sutinka, kad užsienyje algos didesnės ir tikina, kad ekonominei situacijai blogėjant, vis daugiau žmonių darbo vyks ieškoti svetur.

Antradienį Lietuvos bankas pristatė skaičiavimus, kiek minimalioji mėnesinė alga (MMA) turėtų būti didinama nuo kitų metų pradžios. Ji turėtų kilti iki 868 euro neatskaičius mokesčių, nurodo Lietuvos bankas. Darbo kodekse numatyta: minimalųjį valandinį atlygį (MVA) ir MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos (darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovų) rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, pernai siekė 11,1 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis nei 2020 metais. Didžiausias atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 34,3 proc., informacijos ir ryšių – 29,3 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 27,5 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Ekonomistai net neabejoja, kad netrukus sulauksime krizės. Anot jų, vieni gyventojai jau jaučia jos padarinius, nes visus jų pinigus suėda išlaidos būstui ir maistui. Esą taip dar nebuvo, kad šitaip brangtų absoliučiai visi dalykai. Specialistai prognozuoja, kad vėliau dalis nekvalifikuotų darbuotojų gali būti atleisti. Pasak jų, mažiausiai krizės padarinius pajus santaupų turintys gyventojai.

Tarp didžiausius atlyginimus Lietuvoje balandį mokėjusių darbdavių išsiskyrė užsienio kapitalo bendrovės, rodo vieši „Sodros“ duomenys. Balandį pagal atlyginimų dydį pirmavo Vokietijos kapitalo mitybos produktų gamybos įmonės „Foodspring GMBH“ filialas Lietuvoje, kuriame atlyginimų mediana buvo 53 tūkst. eurų iki mokesčių. Tačiau balandžio 15-ąją visi jos darbuotojai buvo atleisti, todėl pajamų sumą smarkiai padidinti galėjo išeitinės kompensacijos, BNS teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Kainoms sparčiai kylant gyventojams minimalios algos pragyvenimui nebeužtenka. Jauna mama pasakoja, kad jeigu ne vyro atlyginimas, ji iš minimumo pragyventi negalėtų. Neužtektų pinigų net būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti. Darbuotojų atstovė pastebi, kad gyventojams tenka dirbti po kelis darbus, kad galėtų išlaikyti save ir šeimos narius. Tuo metu ekonomistė pataria gyventojams kelti kvalifikaciją, tuomet, anot jo, kils ir atlyginimai.

Šiemet karių tarnybiniai atlyginimai turėtų didėti 8 proc., teigia Krašto apsaugos ministerija. Šią savaitę Seimas pradėjo svarstyti jos rengtas įstatymo pataisas dėl geresnio karių apmokėjimo ir kitų socialinių garantijų. Pagal projektą, šiais metais karių tarnybiniai atlyginimai didinami 8 proc., 2024 ir 2025 metais – dar po 5,5 procento. Taip pat numatoma nauja išmoka už tarnybos laiką ir nauja iki 100 proc.

Pastaruoju metu Lietuvoje rekordiškai auga prekių ir paslaugų kainos. Tokį visuotinį brangimą itin sunku ištverti mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Ypač uždirbantiems minimumą. Tai suprantama Vokietijoje, kur nuo spalio minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės 22 proc. Tuo metu Lietuvoje apie tai valdžia nekalba ir siūlo laukti.

Nepaisant Lietuvoje į aukštumas kopiančios infliacijos ir Rusijos karo Ukrainoje – atlyginimai šalyje ir toliau auga sparčiu tempu. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pirmą šių metų ketvirtį algos augo dviženkliu skaičiumi – per metus vidutinis darbo užmokestis kilo 14 procentų. O ekonomistai tikina, kad į viršų kopianti infliacija didina ir darbuotojų derybines pozicijas – algos, tikėtina, augs ir toliau. Tiesa, ekspertai perspėja, kad toks algų spurtas kelia nerimą.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo labiausiai Baltijos valstybėse. Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 14 proc., Latvijoje – 6,9 proc., Estijoje – 8,1 procento.

Dviženklis darbo užmokesčio augimas Lietuvos ekonomikai gali turėti neigiamų pasekmių bei susilpninti šalį konkuruojant dėl investicijų, sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, algų augimo mastais Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių.  „Tokio atlyginimų augimo daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių nėra. Kitur tik keliais procentais jie auga, o jeigu kas pasako apie spartesnį augimą, tai labiau yra išimtis negu taisyklė“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Nepaisant kylančios infliacijos, karo Ukrainoje, sankcijų poveikio bei itin išaugusio geopolitinio neapibrėžtumo, Lietuvoje toliau stebimi dviženklį augimo tempą išlaikantys atlyginimai, sparčiai kuriamos naujos darbo vietos bei vis mažėjantis nedarbas. Nors dėl karo rytuose bei kylančių kainų vartotojų pasitikėjimo rodiklis krito, kol kas gyventojų nerimas dėl jų asmeninės bei šalies ekonominės gerovės atrodo mažai pagrįstas.