Kol valdantieji žada klaidas taisyti, opozicija džiūgauja, ragina užmiršti „reformą“, nes ji esą naudinga tik valstybinių įstaigų vadovams, bet ne eiliniams valstybės tarnautojams.
Marijampolės Degučių seniūnijos vadovė Valda Rėklienė pasakoja, kad jos darbuotojai norėtų uždirbti daugiau. Esą šiuo metu seniūnija gali pasiūlyti atlyginimą nuo 600 iki 800 eurų į rankas, o tokia suma visiškai nemotyvuoja.
„Netgi lyginant su kažkokiomis prekybos įstaigomis, kur vadybininkai ar pardavėjai yra. Atlyginimus didesnius gauna. Daug kas norėtų papildomo darbo ieškoti, bet kaip tu gali su vaikais papildomą darbą dirbti. Išsekęs žmogus, jam nebus nuotaikos, nėra motyvacijos“, – sakė V. Rėklienė.
Seniūnei pikta, kad vyriausybė valstybės tarnybos reformą pradeda nuo aukščiausio rango vadovų, o ne eilinių specialistų atlyginimų.
„Seniūnijoj pačioj išsiskiria vadovas ir specialistai, tikrai turintys labai didelį krūvį, turintys žinoti daug įstatymų, domėtis, nuolatiniai pasikeitimai“, – kalbėjo V. Rėklienė.
Jei reformą palaimintų Seimas, po naujų rinkimų Lietuvos prezidento pareiginė alga didėtų vos trimis šimtais eurų iki 10-ies tūkstančių 200-ų popieriuje, tačiau Seimo Pirmininkas uždirbtų jau dvigubai daugiau nei dabar: 8 600 eurų iki mokesčių, kas yra 5300 eurų į rankas. O Seimo nario atlyginimas padidėtų beveik 3-imis tūkstančiais eurų iki 6300 eurų prieš mokesčius arba maždaug 3800-ių eurų į rankas. Pagal santykį su vidutine alga Lietuvos parlamentarai uždirbtų bene daugiausiai Europoje.
Valdantieji projekte siūlo panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas ir atrankas. Tai reiškia, kad kiekvienos valstybinės įtaigos direktorius laisvai pats spręstų, ką priimti į darbą ir kokį atlyginimą jam mokėti.
Tiesa, panašu, kad ši valstybinių įstaigų vadovų ir politikų algas kelianti reforma įstrigo.
„Teisės teisėtvarkos komitetui apsisprendus dėl prieštaravimo konstitucijai, šiandieną šio klausimo svarstyti negalime ir jis atidedamas ateičiai“, – teigė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo kanceliarijos teisininkai pateikė išvadą, kad reforma galimai prieštarauja konstitucijai, nes negalima keisti atlyginimų, nenustačius maksimalių pareiginės algos koeficientų. Kitais žodžiais tariant, Seimas esą privalo nustatyti maksimalų atlyginimo dydį.
„Pagal konstitucinio teismo doktriną, pagrindiniai dalykai nustatant valstybės tarnautojui atlyginimą turi būti įstatyme. Dabar konkretų atlyginimą nustatys institucijos vadovas. Tai jis turi turėti rėmus kažkokius“, – aiškino Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Reformos tėvu vadinamas premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas mano, kad Seimo teisininkų pastabos nepagrįstos.
„Pačioje darbo rinkoje niekas nenustatinėja nei minimalių ribų, nei maksimalių ribų, tai kodėl turėtų būti kitaip viešajame sektoriuje, mes tiesiog nematom tame kažkokių privalumų“, – sakė V. Vasiliauskas.
Vyriausybė žada pagal naujas teisininkų pastabas „pataisyti“ reformą: per porą savaičių surasti kompromisą ir po to visą pataisų paketą vėl teikti Seimui.
„Tikslas yra vienas, kad mes turėtumėme vieną darbo rinką, o ne atskiras darbo rinkas: privatų, viešą dar ten kažkokį, užtenka zoologijos sodo“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
„Nesitraukiam. Savo krypties laikomės ir grįšime su tam tikrais siūlymais“, – tikino vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.
O Seimo opozicija siūlo valdantiesiems tiesiog stabdyti valstybės tarnybos reformą. Esą stiprūs vadovai valstybinių įstaigų darbo kokybės nepakeis.
„Tas pats, kas ne lopyti laivą, kuris skęsta, o pastatyti naują kapitoną. Jam uždėti antpečius didesnius ir mokėti didesnį atlyginimą. Vienas kapitonas to laivo neišgelbėja, vis tiek į dugną nueis“, – tvirtino Seimo narys Algirdas Sysas.
Opozicija bijo, kad suteikus valstybinių įstaigų vadovams daugiau galių, užvešės nepotizmas: savi pradės darbinti savus.
„Darbina, kas giminaičius, kas pagal partinę liniją. Jūs pažiūrėkite, kur koks stipresnis meras. „Carystes“ praktiškai padarysim po sekančių savivaldos rinkimų“, – teigė Seimo narys Andrius Mazuronis.
Pasak kritikų, atlyginimai turi kilti visiems valstybėms tarnautojams, o ne tik vadovams.
„Specialistai yra tie, kurie padaro, kad mūsų valstybės tarnybos girnos suktųsi. Čia dėmesio pakankamai nedaug skiriama. Vadovai galės koreguoti darbuotojų algas, tačiau biudžeto jiems papildomai nenumatoma“, – sakė Seimo narys, „Demokratų frakcija“ Lukas Savickas.
„Bus atleidinėjami žmonės ir paliekama su didesniu atlyginimu, krūviai tiems žmonėms užaugs. Valdantieji galėjo neklausyti Seimo teisininkų, atmesti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl prieštaravimo konstitucijai, tačiau tam reikia 71 parlamentaro balso, kurio valdantieji, panašu, šiandien neturėjo“, – kalbėjo Seimo narė Rita Tamašunienė.
