algirdas sysas

Nauja valdžia – nauji mokesčiai. Ekonomistai ragina naujuosius valdančiuosius atsargiai elgtis su šalies finansų politika. Esą persistengus Lietuva gali pasekti Estijos keliu, kuri per neprotingus politikų sprendimus įpuolė į gilų ekonominį nuosmukį.  Apie tai, kaip keisis mokesčiai ir išlaidos kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Ketvirtadienį Seimo plenarinėje posėdžių salėje parlamentarai apsvarstė 2025–2027 metų biudžeto projektą bei grąžino jį Vyriausybei tobulinti. Diskusijoje savo išvadas pateikė Seimo komitetai bei parlamentarai individualiai. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) atstovas Algirdas Sysas pristatydamas senos sudėties komiteto išvadą teigė, kad yra nutarta pasiūlyti Vyriausybei įvertinti Valstybės kontrolės, Lietuvos banko išvadas, atsižvelgti į siūlymus, kuriems BFK nepritarė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui turėtų vadovauti socialdemokratas Algirdas Sysas.   Jo kandidatūrai trečiadienį komitetas pritarė bendru sutarimu. Dėl to dar balsuos Seimas.  „Man bus lengva (dirbti – BNS). Komitete – trys buvę (finansų – BNS) ministrai, Mokesčių inspekcijos viršininkas, ilgametis Lietuvos banko valdybos narys“,– teigė A. Sysas.

Į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkus siūlomas socialdemokratas Algirdas Sysas. Tai BNS patvirtino naujosios valdančiosios daugumos kandidatas į premjerus Gintautas Pluckas.   A. Syso veiklos sritys pastaruosius du dešimtmečius Seime buvo socialinė apsauga, darbo santykiai.

Nepaisant užsienio parterių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmadienį pasirašė koalicinę sutartį su „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė džiaugėsi suformuota valdančiąja dauguma.

Socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtina, kad kitų metų biudžete pensijų kėlimui nėra numatyta pakankamai lėšų ir jis siūlo šiam tikslui panaudoti dalį sukaupto „Sodros“ rezervo. Seimo nario teigimu, planuojant ateitį negalima nematyti nepritekliaus, su kuriuo susiduria šalies pensininkai. „Suprantu, kad rezervas visada geras dalykas (...) bet reikia matyti šiandieninę situaciją – skurstančių pensininkų skaičius padidėjo. Dabartinės daugumos ir prezidento žadėto 50 proc.

Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtina, kad antrąją pensijų pakopą būtina „liberalizuoti“, sukuriant galimybę visiems gyventojams laisvai pasitraukti iš kaupimo ir sustabdyti valstybės skatinamąsias įmokas į antrosios pakopos pensijų fondus. Anot politiko, dabartinė sistema nepasiteisino. „Pirmiausia – savanoriškas kaupimas antrosios pensijų pakopos dalyviui. Tik jis pats raštišku prašymu gali tapti kaupimo dalyviu. Antras dalykas – savanoriškas pasitraukimas.

Opozicinių socialdemokratų atstovui Algirdui Sysui pareiškus apie nebeveikiančios  Ignalinos atominėje elektrinės (IAE) neskaidrią darbuotojų kaitą bei švaistomas lėšas, energetikos ministras sako, kad pokyčiai įmonėje vyksta „į gera“.  Anot Dainiaus Kreivio, dalies darbuotojų nepasitenkinimas kyla dėl pokyčių, kurių ėmėsi prieš metus IAE pradėjęs vadovauti Linas Baužys.  „Yra atėjęs naujas vadovas, atrinktas, kuris ėmėsi energingai pertvarkų – skaidrinama įmonės veikla.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sukurtai Socialinės paramos šeimai informacinei sistemai valdininkai išleido milijonus eurų, tačiau aiškėja, kad dalis šios sistemos funkcijų neveikia iki šiol, o tarp žmonių gausiai uždirbusiųjų iš ištaškytų valstybės milijonų ir šios programos – tuometės ministrės Monikos Navickienės kaimynė. Kaip teigia Seimo narys Algirdas Sysas, Elena Vingrienė ir Navickų šeima gyvena šalia – Skapo gatvėje ir įmonės registruotos būtent tais adresais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Ana Selčinskienė sako, kad Socialinės paramos šeimai informacinė sistema (SPIS) jau sklandžiai veikia ir pagrindinė sistemos modernizavimo darbų dalis jau atlikta. Tiesa, kanclerė pripažino, kad darbų atlikimo terminas vėluoja, o ministerija kreipėsi į draudimo bendrovę reikalaudama sutarties vykdymo užtikrinimo. „Sistema jau veikia. SPIS yra labai svarbi informacinė sistema, prie jos kas dieną jungiasi virš 700 tūkst.

Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas kaltina Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) švaistant lėšas, skirtas Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) modernizavimui. Anot jo, ministerija taip pat galimai klastojo dokumentus, siekdama užmaskuoti nevykdomus darbus. „Mano galva buvo teikiama klaidinga, klaidinanti informacija.

Opozicinės socialdemokratų frakcijos Seime atstovas Algirdas Sysas kritiškai vertina premjerės Ingridos Šimonytės sprendimą nesakyti kalbos per prezidento Gitano Nausėdos inauguraciją. Anot jo, Vyriausybės vadovė turėjo peržengti savo ambicijas. „Vertinu blogai. Reikia peržengti per savo ambicijas kartais, nes ji yra ministrė pirmininkė, pareigūnė. Galbūt žmogiškai aš suprantu, bet... (...). Šiuo atveju tauta šitą įvertins.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, konservatorė Paulė Kuzmickienė ir šio komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo įstatymu įpareigoti dideles įmones siekti lyčių pusiausvyros jų vadovybėse. Parlamentarų įregistruotos įstatymo pataisos numato, kad tokių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys turėtų užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet neviršijant 49 proc.

Parlamentaras socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtina, kad konfliktas dėl „Homanit Lietuva“ gamyklos Pagiriuose tarp gyventojų ir institucijų parodo per didelį institucijų susitelkimą į šalies įvaizdį investuotojams. Jis pabrėžė, kad ne viena iš procese dalyvavusių institucijų pripažino kaltę dėl neteisingų veiksmų. „Paskutiniu metu, nesvarbu kokį sektorių paimsi, leidimus išduodančių bendrovių yra begalės, o netvarkos yra dar daugiau.

Vilniaus miesto apylinkės teismui tęsiant 2021 m. riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimą, teisme ketvirtadienį liudijo parlamentaras Algirdas Sysas. Politikas pasakojo, kad protestuotojams apsiautus Seimą, tiek parlamentarai, tiek ir Seimo darbuotojai kurį laiką negalėjo išeiti iš pastato, tad buvo suvaržyta jų laisvė.   Teisme liudijęs socialdemokratas A. Sysas teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. dieną jam teko bendrauti su tuomet vykusio mitingo dalyviais.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą.  Sąraše nėra LSDP lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, kuri reitingavime pagal partijoje galiojančią tvarką nedalyvaus. Savo sprendimą dėl dalyvavimo rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose partijos pirmininkė žada paskelbti birželio viduryje.

Dar neseniai atliktas tyrimas atskleidė šokiruojančią tiesą: beveik pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos, o socialinės atskirties skalėje renkame 35 balus, kas reiškia, kad Europos Sąjungoje esame antri nuo galo. Seimo narys Algirdas Sysas tvirtina, jog priiminėjami vyriausybės sprendimai netenkina paprastų žmonių poreikių, o labiau atliepia elito ir įvairių interesų grupėms, o kalbos apie pagalbą skurstantiems taip ir lieka kalbomis.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė nutraukė kelis mėnesius tvyrojusią intrigą – socdemai prezidento rinkimuose nedalyvaus. Ir vietoje to rems daugiausia palaikymo iš gyventojų apklausose sulaukiantį prezidentą Gitaną Nausėdą. Kai kurie politologai vertina, kad Blinkevičiūtė atkakliai ruošiasi Seimo rinkimams ir nori įtikti prezidentui, su kuriuo greičiausiai teks dirbti ketverius metus.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys, parlamentaras Algirdas Sysas kritiškai vertina bendrapartiečių apsisprendimą remti dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą artėjančiuose prezidento rinkimuose. Politikas teigė, kad G. Nausėda atstovauja dešiniąją ideologiją, todėl, pasak jo, socialdemokratų pozicija prezidento rinkimuose atstovaujama nebus. „Nekalbėkime, kad mes laimėsime tris rinkimus, nes mūsų kandidato vienuose nėra.

Seimas nutarė nepritarti, kad kitais metais būtų sparčiau didinama pensijų individualioji dalis.  Seimas antradienį nepritarė, kad nuo 1,02 iki 1,04 didėtų šios dalies indeksavimo koeficientas. Tokį pakeitimą siūlė socialdemokratas Algirdas Sysas.  „Tuo mes prisidėtume prie pensijų kėlimo“, – Seimo posėdyje teigė A. Sysas. Jo pataisa biudžetui būtų kainavusi 93,8 mln. eurų, o ne 46,9 mln. eurų, kaip numatyta dabar.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė nepritarti socialdemokrato Algirdo Syso siūlymui dukart didinti papildomą pensijų individualiosios dalies indeksavimą.   „Didelį rezervą turime, galime sau leisti“, – komitete teigė „valstietis“ Valius Ąžuolas.  A. Sysas yra sakęs, kad tokiam indeksavimui kitąmet galėtų būti skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte. Anot jo, tai sudarytų 4 proc. biudžeto pertekliaus.

Seimo opozicijoje gimė siūlymas dar greičiau didinti senatvės pensijas iš perteklinių „Sodros“ lėšų. Esą iš 700 milijonų eurų planuojamo šių metų „Sodros“ pertekliaus išmokoms atiteks 47 milijonai, visi kiti, pagal valdžios planus, keliaus į rezervą. Dėl to pavieniai Seimo nariai siūlo šią sumą bent padvigubinti: iš pertekliaus skirti nors 100 milijonų eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad pensijos kitąmet ir taip didės pakankamai.

Papildomam pensijų indeksavimui kitais metais galėtų būtų skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte, teigia opozicinės Seimo socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas.  Pasak jo, tokį pasiūlymą jis žada teikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį svarstant „Sodros“ biudžetą. „Mes šiandien kaip tik komitete svarstysime, bandysiu užduoti tą klausimą (...) Taip, mes turime teisę tokią pataisą teikti ir aš bandysiu pateikti.

Pasirodo, kad ne tik prezidentas Gitanas Nausėda, bet ir pora dešimčių dabartinių Seimo narių savo biografijose nutylėjo, jog prieš ne vieną dešimtmetį buvo Komunistų partijos nariai. Seimūnai dabar teisinasi, esą iki šiol apie savo narystę nepranešė, nes anksčiau jokios prievolės tą sakyti nebuvo.

Medikų atstovai nebegali tylėti dėl problemų sveikatos sistemoje. Jų teigimu, gydytojai masiškai išeina iš darbo dėl per didelio krūvio ir per mažų atlyginimų. Trūksta gydytojų, dar labiau trūksta slaugytojų. Medikų atstovai atviri, kad ateityje perspektyvos laukia tik liūdnesnės. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) atstovai antradienį susitiko su socialdemokratų frakcija Seime ir išsakė, jų požiūriu, esmines sveikatos sistemos problemas.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė valdančiųjų teikiamam projektui dėl apkaltos antisemitiniais pasisakymais pasižymėjusiam parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui. Už apkaltos projektą balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 2 parlamentarai. Didžioji dalis opozicijos balsavime nedalyvavo. Visgi valdančiųjų iniciatyvai palaikymą išsakė opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Rima Baškienė.

Seimas pradėjo svarstyti pataisas, kurios apibrėžtų tvarką dėl streikų organizavimo nepaprastosios padėties metu. Nepaprastosios padėties bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymų pataisos nustato, kad sprendimus dėl jų valdymo srities įmonių ar įstaigų streikų priimtų tos srities ministrai.  Pagal jas, ministras kartu su institucija, atsakinga už tokios padėties valdymą, bei po konsultacijų su Trišale taryba spręstų, ar duoti leidimą streikui.

Prezidentūra siūlo keisti antrąją pensijų pakopą ir leisti žmonėms kartą gyvenime išsiimti ketvirtadalį pinigų, sukauptų pensijų fonde. Valdantieji ir pensijų fondų valdytojai tokius šalies vadovo siūlymus vadina populistiniais. O štai socialdemokratai sako, kad siūlymai per švelnūs – esą geriau būtų leisti pasiimti ne dalį, o visus sukauptus pinigus ir nutraukti privatų kaupimą. Apklausos rodo, kad didžioji dalis lietuvių nėra patenkinti antrąja pensijų sistemos pakopa.

Savivaldybių išmokų skandale pasižymėjo visas būrys Laisvės partijos narių, kurie tik apie tai parašius žurnalistams Vilniaus miestui grąžino dalį pinigų. Portalas „Delfi“ paviešino, kad Seimo nariai Tomas Vytautas Raskevičius ir Vytautas Mitalas naktimis iš ir į gėjų naktinį klubą važinėdavo taksi už mokesčių mokėtojų pinigus.

Seimas uždegė žalią šviesą valstybės tarnybos reformai. Esą pervargę ir prastai apmokami valstybės pareigūnai ir tarnautojai nuolat palieka valstybines įstaigas ir keliasi dirbti į didesnes algas siūlančias privačias bendroves, taigi reforma padės pritraukti daugiau profesionalų. Tačiau opozicija sako: reforma tik įtvirtins įstaigų vadovų vienvaldystę ir sunaikins pačią valstybės tarnybą. Parlamentarų apsikabinimai ir plojimai – po Seimo sprendimo pritarti valstybės tarnybos reformai.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie uždirba vidutines pajamas. Tačiau daug gero ekonomistai nemato: esą vidurinioji klasė gyvena nuo algos iki algos, neturi santaupų, nėra patenkinti savo atlyginimais, perka vis senesnius automobilius, ne visi gali pasigirti ir gyvenantys būste su tualetu viduje.  Kaunietis Rokas demosntruoja savo pirmąjį būstą, kurį pirko su būsto paskola. Pradinį įnašą vyrui padėjo sumokėti šeima.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Nuo ankstyvo ryto didžiulė sumaištis Seime – rimtai sugedus balsavimo sistemai negalėjo vykti plenarinis posėdis. Kadangi darbotvarkėje laukė žemės ūkio ministro Navicko interpeliacija, opozicija suskubo įžvelgti sąmokslo teorijas, esą valdantieji gal taip bando apsaugoti ministrą. Pasipylė ir idėjos, kaip seimūnai darbuotis galėtų be technologijų, pavyzdžiui, sugrįžti prie senovinio būdo ir balsuoti rankomis. O pusdienį pailsėję, parlamentarai į darbus sugrįžo tik popiet.

Greitai mobilizavusi Seimo opozicija ir valdantieji vienbalsiai sutarė prezidento Gitano Nausėdos vetuotą projektą svarstyti iš naujo. Tai reiškia, kad Seimas po prezidento kritikos dar nepalaidojo įstatymo, numačiusio kur kas griežtesnius ribojimus rusams, bet ne baltarusiams. Prezidentas siekia, kad ribojimai griežtesni turi būti taikomi abejoms tautoms. Vis dėlto parlamentarai prognozuoja, kad savaitės pabaigoje Nausėdos veto bus atmestas.

Politikai toliau nerimsta dėl komunistų – ir ne tik dėl informacijos apie prezidento Gitano Nausėdos pavardę komunistų partijos sąrašuose. Keli Seimo konservatoriai vėl grįžta prie idėjos Lietuvos komunistų partiją paskelbti nusikalstama organizacija, atsakinga už trėmimus ir represijas. Jie vadina tai istoriniu teisingumu. Tačiau istorikai ir teisininkai atkerta, kad siūlymas populistinis.

Po aršių diskusijų, kandžių replikų ir palyginimų su nacistine Vokietija, Seimas galiausiai apsisprendė griežtinti sankcijas rusams ir baltarusiams. Metams uždrausta rusams ir baltarusiams gauti Lietuvos vizas, o išskirtinai rusams įvažiuoti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taip pat nebus svarstomi rusų prašymai dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Kai kurie parlamentarai sako, kad visus šiuos darbus jau dabar atlieka saugumo tarnybos, o papildomi įstatymai tik skaldo visuomenę.

Laisvės partijos galimo nepotizmo skandalas įsisiūbavo. Kilus triukšmui dėl geležinkeliuose su keturių tūkstančių eurų alga į rankas įdarbintos partijos valdybos nario žmonos, prisipažinti suskubo kita Armonaitės viceministrė Eglė Markevičiūtė. Ji pranešė, kad yra Susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės pusseserė. Vaiciukevičiūtė yra ir pačios Armonaitės klasiokė. Kai kurie Laisvės partijos nariai jau dabar sako, kad jiems klijuojama bebrų etiketė yra pagrįsta.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir parlamentarė Agnė Širinskienė kibo viena kitai į atlapus. Širinskienei pradėjus feisbuke skųstis Šimonytės dėmesiu, Vyriausybės vadovė atsakė ne itin mandagiais žodžiais – esą Širinskienė maudosi šūde. „Pakviečia į Seimą juokdarius, klounus, kurie čia tyčiojasi iš mūsų visuomenės.

Pirmuosius naujųjų merų ir miestų tarybų darbus galėsime pamatyti jau po kelių mėnesių, tačiau kokie politikai ateina į valdžią, jau galima spręsti iš to, kaip jie laukė rinkimų rezultatų. Partijų štabuose apsilankė ir rinkimų nakties užkulisus praskleidė laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Seime nesibaigia parlamentinių tyrimų komisijų vajus. Gimė dar viena iniciatyva – valstiečiai siūlo aiškintis, ar tikrai Lietuvoje suvešėjęs vadinamųjų „valstybininkų“ klanas. Tiesa, valdantieji labiau nusiteikę aiškintis, kieno nurodymu žvalgyba tikrino Gitano Nausėdos rinkimų štabo narius. Vis dar gyvas ir užmojis kurti komisiją dėl pedofilija įtariamo Kristijono Bartoševičiaus. Tiesa, kol kas nė viena frakcija realių veiksmų imtis nesiryžta.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Algirdas Sysas abejoja, kad Vyriausybės numatomi siūlyti kai kurių mokesčių pakeitimai bus priimti Seimo pavasario sesijoje. „Kaip pamatai datą – gegužės mėnesį (numatoma įstatymų pataisų pateikimo Seimui data – BNS) – supranti, kad jokių mokesčių pakeitimų šita Vyriausybė nenori.

Valdžia nusprendė užmauti apynasrį triukšmautojams. Tiems, kas trankiau pasitiks savaitgalius ar garsiai švęs bet kokias šventes bare ar bute, remontuos namus ar bėgios po namus vakarais, teks susimokėti keturis kartus didesnę baudą nei yra dabar. Baudos siektų nuo 80 iki 500 eurų. Vyriausybė pritarė grupės parlamentarų siūlymui didinti baudas už triukšmą. Ir plačiau piniginę gali tekti atverti ne tik triukšmautojams, bet ir tiems, kieno įstaigoje yra triukšmaujama.

Netylant gyventojų pasipiktinimui dėl antrosios pakopos pensijų fondų, apie galimybę atsisakyti kaupimo ar išsiimti sukauptus pinigus jau pradėjo kalbėti ir valdantieji. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad jos partija siūlys keisti pasipiktinimą keliančią tvarką. Įvairiems pasiūlymams pilantis kaip iš gausybės rago, ekonomistai įžvelgia riziką, kad keičiant sistemą lietuvių kišenės tik labiau nukentės. Neskubėdama, pasiramsčiuodama lazdele gatve žengia šiaulietė Zita.

Vis garsiau diskutuojama apie galimybę atsisakyti automatinio įtraukimo į II pakopos pensijų kaupimą ir sudaryti galimybę daliai asmenų iš jo pasitraukti savo noru. Ar matysime dar vieną reformą ir ar reikėtų priimti Estijos modelį, naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje atsakė socialdemokratas Algirdas Sysas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visuomeninis patarėjas Audrius Bitinas.

Pensijų sistema gyventojams kelia vis daugiau klausimų. Analitikai „gyvulių ūkį“ pastebi ir kalbant apie „Sodros“ mokamas pensijas. Taip pat neramina ir kalbos apie ketinimą didinti pensinį amžių net iki 70 metų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilnietė Lijana prieš keliolika metų pradėjo kaupti pensiją II pakopoje, susiviliojusi pažadais, kad senatvėje gyvens oriai. Tačiau vėliau nusivylė.

Vis garsiau diskutuojama apie galimybę atsisakyti automatinio įtraukimo į II pakopos pensijų kaupimą ir sudaryti galimybę daliai asmenų iš jo pasitraukti savo noru. Ar matysime dar vieną reformą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje diskutuoja socialdemokratas Algirdas Sysas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visuomeninis patarėjas Audrius Bitinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Pensijų fondai stengiasi visais įmanomais būdais išsaugoti savo klientus, dėl to skuba raminti gyventojus.

Lietuvos miestai mažinti oro taršos neskuba. Nuo šių metų įsigaliojo įstatymas, kuris numato, kad visose šalies savivaldybėse turi būti nustatytos mažos taršos zonos. Tai teritorijos, kuriose taršiausių automobilių vairuotojams tektų mokėti už įvažiavimą, tačiau regionų politikai šią tvarką tiesiog ignoravo ir nieko nedarė. Dėl to Seimas bando taisyti neveikiantį įstatymą.

Brangstant komunaliniams mokesčiams, dalis gyventojų už juos suploja pusę savo piniginės turinio. Tačiau, nepaisant to, valdžios koridoriuose jau girdimos kalbos apie naujus visuotinius mokesčius. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Metų sandūroje kai kurie politikai Seime ėmė nerimauti ir stebėtis, kad 2023 metais nebus jokių naujų mokesčių, o tai esą labai negerai.