algirdas sysas

Keičiantis vyriausybei Saulius Skvernelis morališkai ruošia tautą visuotiniam NT mokesčiui ir perspėja artėjant taršių mašinų apmokestinimą. Tačiau dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo sutarimo tarp pačių valdančiųjų nėra. Štai Ramūnas Karbauskis tokio mokesčio kratosi, o Lietuvos bankas toliau spaudžia jį įvesti visiems būsto savininkams. Kam toks mokestis kirstų skaudžiausiai? Nuotraukoje matote Registrų centro sudarytą Lietuvos butų verčių žemėlapį.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės santykis su politinėmis partijomis jos valdymu metu keitėsi. Su vienomis ji gana atvirai konfliktavo, šalies partijas kritikavo savo metinėse kalbose, tačiau pastaraisiais metais šalies vadovės požiūris visiškai pasikeitė. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai mano, kad šalies vadovė prisidėjo prie žmonių priešiškumo partijoms, tačiau vėliau suprato savo klaidas.

Seimas spręs, ar sumažinti reikalavimus į paramą pretenduojantiems gyventojams, užsiimantiems individualia veikla pagal pažymą. Vertinamoms jų pajamoms siūloma priskirti tik 70 proc. įplaukų, o likusias laikyti sąnaudomis. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas praėjusią savaitę pritarė iniciatyvos autorės konservatorės Gintarės Skaistės parengtai Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisai. Dabar ją svarstys Seimas.

Seimo opoziciniai socialdemokratai, reaguodami į profesinių sąjungų kritiką vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui dėl neveiklumo, ragina premjerą jo nepalikti ministru Vyriausybei grąžinant įgaliojimus. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovai penktadienį spaudos konferencijoje Seime teigė palaikantys profsąjungų idėją reikšti interpeliaciją ministrui.

Paramą jaunoms šeimoms pirmajam būstui regionuose nuo liepos galės teikti ne tik valstybė, bet ir savivaldybės bei pelno siekiančios įmonės. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas: už balsavo 96 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė 8. Premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad didinant paramą jaunoms šeimoms siekiama pakeisti kelis esminius dalykus. „Sudaryti žmonėms galimybes šalyje dirbti ir gyventi.

Lietuvos ekonomika auga nesustodama, tačiau skurstančių žmonių Lietuvoje beveik nemažėja. Pagal nepritekliaus rodiklius Lietuva ir toliau velkasi ES uodegoje. Dešimtadalis lietuvių neišgali ne tik kada panorėję valgyti mėsos, bet ir pakankamai pasišildyti būsto. O ir atostogos už namų sienų daliai lietuvių – neįgyvendinama svajonė.

Pensiją privačiai kaupia daugiau nei milijonas ir trys šimtai tūkstančių lietuvių. Jau paaiškėjo kaip visiems sukauptos privačios lėšos bus išmokėtos senatvėje. Lietuvos bankas parengė tvarką, iš kurios aiškėja, kad dalis lietuvių privačiuose fonduose sukauptas lėšas gaus visas iškart, vienu pavedimu. Kitiems išmokos bus pervedamos kas mėnesį, o jų dydis kaskart gali šiek tiek skirtis. Metų pradžioje gyventojų dėmesio bangos sulaukusi pensijų reforma prislopo.

Vyriausybė su profesinėmis sąjungomis dėlioja paskutinius skaičius, kaip kels atlyginimus valstybės tarnautojams, mokytojams, policininkams, medikams ir kitiems biudžetininkams. Daugumai darbuotojų vyriausybė žada kitąmet iki 15 proc. didesnes algas, o štai gydytojams net 3 tūkst. ir daugiau pinigų į rankas. Tuo metu kultūros darbuotojams žadama vos 800 eurų. Profesinės sąjungos nerimauja, kad ši strategija gali virsti spąstais, kurie neleis daugiau didinti algų.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kyla į kovą su korupciją. Pasikvietęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą davė jam informacijos apie galimą korupcijos atvejį Kauno rajone. Nors V. Pranckietis aiškina, kad tokiomis priemonėmis stengiasi padėti žmonėms, Seimo nariai ir politikos apžvalgininkai tokius veiksmus vadina politine reklama prieš rinkimus. Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus žygiuoja link Seimo Pirmininko kabineto.

Nuo 2020 metų neįgaliojo priežiūros laikotarpį siekiama įtraukti į pensijos ir nedarbo draudimo stažą, kad ateityje neįgaliuosius prižiūrėję gyventojai neliktų be pensijos ar galėtų pretenduoti į bedarbio pašalpą, kai jo prižiūrėtas neįgalusis mirtų. Seimas antradienį svarstys, ar pensijų ir nedarbo draudimu drausti tuos darbingo amžiaus gyventojus, kurie nuolat prižiūrės namuose neįgalų asmenį. Tam 2020 metais reikėtų apie 10,5 mln. eurų.

Trečią savaitę besitęsiant pedagogų streikui dėl didesnių algų, Vyriausybė siūlo dėl mokytojų atlyginimo kėlimo pasirašyti politinių partijų susitarimą. Nors dauguma politinių partijų linkusios palaikyti tokią idėją, socialdemokratai abejoja, iš kur valstybės biudžete atsiras pinigų didesnėms algoms. Tuo metu viešųjų ryšių specialistai mano, kad pedagogų streikais puikiai pasinaudos opozicija.  Siūloma, kad naujus įsipareigojimus dėl atlyginimų Vyriausybė galėtų prisiimti 2020 metais.

Gerinamos sąlygos gauti piniginę socialinę paramą gyventojams, kurie dirba su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma, tačiau sunkiai verčiasi. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į tokių individualia veikla užsiimančių asmenų pajamas siūloma įskaityti tik 70 proc. iš savarankiškos veiklos jų gaunamų pajamų. Tokias pataisas Seime registravo konservatorės Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė.

Latvijoje svarstoma trumpinti darbo laiką 8 valandomis. Tv3.lt pašnekovai mano, kad nors dauguma darbuotojų mūsų šalyje palankiai sutiktų tokią iniciatyvą, tačiau bėda ta, kad mūsų šalies ekonomika kol kas tam nepajėgi. Siūlymo Latvijoje autorius Agris Cirulis mano, kad sumažinus darbo trukmę žmonės galėtų daugiau laiko skirti laiko sau ir savo šeimoms, darbe būtų labiau motyvuoti, o toks sprendimas teigiamai atsilieptų šalies ekonomikai. Pavyzdžiui, sumažintų nedarbą.

Seimas pailgino laikotarpį, skirtą referendumui organizuoti. Sprendimas penktadienį nenumatytame posėdyje priimtas beveik vienbalsiai – 67 balsavo už, vienas – prieš, šeši susilaikė. Pataisą pasiūlė Seimo darbo grupė, atsakinga už pasirengimą referendumui dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo. Šiuo metu įstatymas numato, kad referendumas vykdomas ne vėliau kaip po trijų mėnesių ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių po Seimo nutarimo priėmimo dėl jo surengimo.

Seimo posėdyje ketvirtadienį kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai pamėgino pademonstruoti dar neregėtą cinizmą. Prie Finansų ministerijos pasiūlymo Lietuvai įgyvendinti įsipareigojimą NATO dėl šalies gynybos Agnė Širinskienė pridėjo savo siūlymą skirti biudžeto lėšų finansuoti naujas parlamentines partijas, šiuo atveju – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.

Į savivaldybes plūsta šimtai jaunų šeimų prašymų suteikti subsidijas būstui pagal naują įstatymą. Tačiau pinigus gaus tik šimtas pirmųjų, suskubusių pateikti prašymus. Daugumai prašytojų teks laukti kitų metų. Negana to, valdininkai aiškina, kad paramos atgaline data teikti negalės – tad žmonėms beliks laukti arba numoti ranka ir likti be subsidijos. Panevėžietė Gabija augina dukrytę nuomojamuose namuose, o apie savo butą kol kas tik svajoja.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Arvydas Anušauskas siūlo kelti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos viešojo sektoriaus algos. Parlamentaras siūlo nustatyti, kad pareiginės algos bazinis dydis kitais metais siektų 174 eurus. Pagal šį bazinį dydį skaičiuojamos valstybės politikų ir pareigūnų, teisėjų, tarnautojų bei biudžetinių įstaigų darbuotojų algos. Vyriausybė siūlo kitąmet biudžetininkams taikyti 170,79 euro pareiginės algos bazinį dydį.

Seime kelią skinasi Vyriausybės atstovų apskrityse reforma. Pagal ją, dešimt tarnybų bus sujungtos į vieną, atstovų liks penki, ilginama jų darbo kadencija. Tai numatoma Seimo svarstomoje naujoje Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo projekto redakcijoje. Iki jos priėmimo liko vienas balsavimas. Projektą rengusi Vidaus reikalų ministerija teigia, kad reforma padės sutaupyti lėšų, o patį Vyriausybės atstovų darbą leis padaryti efektyvesnį.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas tris kartus atidėjęs trečiadienį pagaliau ėmėsi svarstyti Vyriausybės siūlomus pokyčius pensijų kaupimui. Vis dėlto reforma ir toliau stringa Seimo komiteto rankose – šįkart ginčus sukėlė automatinis gyventojų įtraukimas į privačius pensijų fondus. Trečiadienį žalią šviesą pensijų reformai uždegė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, pritaręs didžiajai daliai Vyriausybės pensijų kaupimo reformos pasiūlymų.

Seimo opozicinės socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas užregistravo pataisas Vyriausybės pateiktam pensijų sistemos pertvarkos įstatymų paketui. Pirmiausia parlamentaras siūlo išbraukti automatinį dalyvių įtraukimą į kaupimą pensijų fonduose. „Pensijų dalies kaupimas privačiuose fonduose negali būti privalomas, o tik savanoriškas.

Darbuotojų ir darbdavių socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų naujasis Darbo kodeksas nepaskatino, pripažįsta socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Darbo tarybos vangiai kuriasi (...) Tai rodo tam tikrą suvokimą arba naudos matymą telktis ir derėtis“, – antradienį Seime pareiškė L. Kukuraitis, parlamentarams pristatydamas pernai liepą įsigaliojusio Darbo kodekso įgyvendinimo stebėseną.

Seimo koridoriuose dar sklando derybų, dėl paramos jaunoms šeimos įsigyjant pirmąjį būstą, aidai. Dar trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas po svarstymo pritarė Vyriausybės rengtam Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektui. Komiteto nariai taip pat pasiūlė ir naują idėją dėl turto vertės, kuris keičia teritorijų, kuriose galiotų galimybė gauti paramą, sąrašą. Žinoma, tai yra tik pasiūlymą, kuris dar bus svarstomas.

Daug kalbėta ir pagaliau imtasi. Taip būtų galima įvertinti kalbas apie darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų apjungimą. Tačiau kartu su šiuo pokyčiu numatyti ir mokesčių tarifų pasikeitimai. Kai kurie analitikai įžvelgia čia slypinčią grėsmę – didesnius mokesčius savarankiškai dirbantiesiems. Maža to, kyla klausimas, iš kur bus paimti 600 mln. eurų reformoms.

Seime stringa idėja leisti kai kurias paslaugas teikti su kvitais ir paprasčiau apmokestinti šių darbuotojų pajamas. Tarp tokių paslaugų būtų namų tvarkymas, vaikų auklėjimas, senelių ir neįgaliųjų slauga, sodų ir daržų priežiūra.

 Per keturis Seimo rudens sesijos mėnesius plenarinių posėdžių salėje dažniausiai kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas, o „valstietis“ Vytautas Rastenis ir „tvarkietis“ Rimas Andrikis per posėdžius nepasakė nė žodžio, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. A. Sysas kalbėjo 209 kartus, antrasis sąraše konservatorius Mykolas Majauskas – 162. Jonas Rimantas Dagys kalbėjo 155 kartus, socialdemokratas Juozas Olekas – 150 kartų.

Pernai skubos tvarka Seimo padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir prokurorų atlyginimai iššaukė mažiau uždirbančių darbuotojų pasipiktinimą – neaišku, kodėl teisėsauga tapo valdančiųjų prioritetu. Buvę ir esami šių įstaigų darbuotojai pasakoja, su kokia situacija taikstėsi iki šiol, ir atsako, kaip didesni atlyginimai paveiks jų darbą.

Nuo sausio beveik 7 proc. augs našlių pensijos, tačiau ateityje jų didinti neketinama. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad 22,46 euro pensiją (tokia ji yra nuo sausio) norima pakeisti vienišų žmonių išmoka, kurią gautų ne tik našliai, bet visi vieniši asmenys.

Nuo Naujųjų metų nebeliks gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą prie savivaldybių. Žmonės, kurie neturi galimybės deklaruoti tikrosios gyvenamosios vietos, bus įtraukti į nedeklaravusių asmenų apskaitą. Tai nustato ketvirtadienį priimtas naujas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Už jį balsavo 92 parlamentarai, susilaikė 20. Naują įstatymo redakciją teikusi Vyriausybė tikisi, kad apskaita leis sužinoti realią žmogaus gyvenamąją vietą, nors jis ten nėra deklaravęs gyvenamosios vietos.

Įvedus progresinius mokesčius, papildomai surinktų pajamų neužtektų iš esmės padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, tikina finansų ministras Vilius Šapoka.

Seimo nariai nutarė dar metams atidėti ryškesnį valstybės tarnautojų atlyginimų didinimą, ypač mažiau uždirbančiųjų. Antradienį 58 parlamentarams balsavus už, 21 – prieš ir 21 susilaikius, valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų kėlimas atidėtas iki 2019 metų sausio 1-osios. Pagal anksčiau priimtą įstatymą, 2018 metų sausio 1 dieną turėjo pradėti galioti sumažinti valstybės tarnautojų kategorijų intervalai.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė 2018 metų nedeficitinio „Sodros“ biudžeto projektui. Galutinis balsavimas numatomas gruodžio 12 dieną. Už tai balsavo 71 Seimo nariai, prieš – trys, o susilaikė 21 parlamentaras. Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys piktinosi, kad kai kurios „Sodros“ įmokos ir išmokos nėra subalansuotos, o tai, pasak jo, neleidžia didinti pensijų. „Ligos ir motinystės draudimo išmokos viršija pajamas 124 mln. eurų, motinystės išmokos – 33 mln.

Seimas vėl spręs, ar pradėti naujas diskusijas dėl progresinių mokesčių įvedimo – konservatoriai siūlo jau nuo kitų metų nustatyti du gyventojų pajamų apmokestinimo tarifus, o socialdemokratai – keturis. Seimui antradienį teikiamos socialdemokratų darbo ir konservatorių atstovų pataisos dėl naujų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų nustatymo. Konservatoriai Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas siūlo metinių pajamų dalį iki 21,6 tūkst.

Seimas ketvirtadienį priėmė „tvarkiečio“ Petro Gražulio inicijuotą rezoliuciją dėl paramos Lenkijai. Opozicinėje darbotvarkėje pateiktą dokumentą palaikė 44 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė keturi.

Vykstant valstybės biudžeto pyrago dalyboms, Seimas vieningai pritarė idėjai didinti valstybės tarnautojų pareiginį algos bazinį dydį 1,5 euro. Nors ši suma neprilygsta valstybės tarnautojų uždarbiui iki krizės, tai pirmasis žingsnis, mano įstatymą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Skylant Socialdemokratų partijos frakcijai Seime vyksta šio pavadinimo dalybos. Partijoje likę socialdemokratai nutarė pradėti derybas su buvusiais bendražygiais dėl minėto frakcijos pavadinimo, tuo metu vadinamieji maištininkai nutarė geruoju jį atiduoti ir ketvirtadienį pakeitė frakcijos vardą. „Jie be reikalo šaukia, kad mes neatlaisviname frakcijos pavadinimo.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijoje kol kas lieka dirbti ir partijos nario bilietą turintys parlamentarai, ir palikę socialdemokratus dėl prieš partijos valią pasirašytos bendradarbiavimo sutarties su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Seime į priekį stumiasi praėjusią kadenciją kelią parlamente pradėjęs Šeimos stiprinimo įstatymo projektas, kurį oponentai sako esant deklaracijų rinkiniu. Iniciatoriai kritikams atsako, kad įstatymo reikia suformuoti kryptingai valstybės šeimos politikai. Antradienį apsvarsčius projektą už jį balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo penki ir 14 parlamentarų susilaikė. Įstatymui priimti liko dar vienas balsavimas.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas traukiasi iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigų. J.Sabatauskas antradienį BNS patvirtino ketinąs atsistatydinimo pareiškimą įteikti per komiteto posėdį trečiadienį.

Kovoje su korupcija prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo pasitelkti turto deklaracijų viešinimą. Seimas po svarstymo pritarė prezidentūros teiktoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma praplėsti turtą ir pajamas privalančių deklaruoti asmenų sąrašą bei viešinti šių deklaracijų duomenis. Diskutuodami apie prezidentės pasiūlymus, Seimo nariai neatmetė ir visuotinio turto deklaravimo idėjos.

Antradienį Seime viešai paskelbus apie socialdemokratų ir valstiečių frakcijų koaliciją, kilo painiava, kiek socialdemokratų remia šią koaliciją. Antradienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis plenarinių posėdžių salėje paskelbė sekmadienį socialdemokratų ir valstiečių frakcijų pasirašytą deklaraciją dėl koalicijos. Anot jo, tai reiškia, kad valdančioji dauguma turi 76 atstovus parlamente.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija pirmadienį spręs, ar paskelbti pareiškimą dėl pasitraukimo iš visų postų Seime, sako frakcijos narys, Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas. Anot jo, partijos sprendimas akivaizdus – trauktis turi visi, tik traukimosi procedūra aiškiai neapibrėžta. „Partijos sprendimas įpareigoja aiškiai pasakyti savo poziciją, tik traukimosi procedūra niekur neaprašyta. Pirmininkus ir pavaduotojus tvirtina komitetas, tik po to – Seimas.

Seimas svarstys siūlymą, kad išeiti vaiko priežiūros atostogų gaudami „Sodros“ išmokas galėtų dirbantys seneliai. Šią savaitę Seimas po patiekimo pritarė tokioms konservatorės Monikos Navickienės inicijuotoms pataisoms. M.Navickienės teigimu, taip jaunos šeimos, susitarusios su seneliais dėl vaiko priežiūros, galėtų greičiau nei po dvejų metų sugrįžti į darbo rinką. Parlamentarė pabrėžė, kad į vaiko priežiūros išmokas pretenduoti galėtų tik dirbantys seneliai – t.y. mokantys „Sodros“ įmokas.

Nors 42 Lietuvos socialdemokratų partijos skyriai iš 60 pageidauja palikti valdančiąją koaliciją, partijos ateitis koalicijoje dar neaiški. Lygiai taip pat neaišku, kur dėsis trys socialdemokratų deleguoti ministrai bei keturi Seimo komitetų pirmininkai socialdemokratai. Nors politologai mano, jog ministrams ir komitetų pirmininkams būtų garbinga pasitraukti, galime laukti įvairių scenarijų. LSDP į Vyriausybę yra delegavusi tris ministrus – teisingumo, ūkio ir užsienio reikalų.

„Vaiko pinigai“, didesni atlyginimai mokytojams, didesnės pensijos, socialinės atskirties mažinimas, kylanti minimali alga, išlaidos gynybai – šie ir kiti pasiūlymai pilasi iš Seimo narių lūpų, paklausus, kam kitąmet vertėtų skirti daugiausiai valstybės pinigų. Pasiūlymų daug, o valstybės biudžetas – ne guminis.

Valdantiesiems valstiečiams su opozicijoje esančiais konservatoriais liepos pradžioje sutarus mainais į paramą urėdijų reformai grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, dauguma BNS kalbintų skirtingų frakcijų politikų beveik neabejoja, kad lengvata bus grąžinta. Tačiau kai kurie valdantieji sako, kad tokia lengvata nebūtų socialiai teisinga. Valstiečių deleguotas premjeras Saulius Skvernelis yra pažadėjęs dar iki spalio grąžinti 9 proc.

Eilinis siūlymas buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti prezidento statusą vėl pasitiktas nevienareikšmiškai. Kol Ramūnas Karbauskis abejoja, ar valstiečiai vieningai palaikys idėją, Gabrielius Landsbergis šį dažną siūlymą vadina pasityčiojimu.

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo gerokai padidinti bazinį dydį, nuo kurio priklauso politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų algos. Dabar bazinis dydis siekia 130,5 euro. Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas siūlo nuo kitų metų jį padidinti iki 142 eurų. Projekto aiškinamajame rašte A.Sysas teigia, kad tam papildomai reikėtų 210 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Šiandien minimą Žolinę daugiau žmonių turbūt sieja su dar viena nedarbo diena nei su Lietuvoje dar nuo pagonybės laikų minima švente, vėliau sutapatinta su švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Kol Seimo nariai tarpusavyje ginčijasi, ar Žolinė vis dar turėtų būti nedarbo diena, kunigai tikina, kad bet kokia proga žmonėms susitelkti, augti ir kalbėtis – naudinga valstybei. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, 77,3 proc. Lietuvos gyventojų save priskiria Romos katalikų bendruomenei.

Žiemą šalį sukrėtus keturmečio Matuko nužudymui į valdžią atėję valstiečiai pažadėjo: iki liepos visa vaiko teisių apsaugos sistema bus reformuota. Liepa jau ant nosies, tačiau iki reformos dar labai toli. Teisės aktų – galybė, politikai ir teisininkai nesutaria dėl paprasčiausių sąvokų. Kritikai rėžia, kad dirbdami tokiu tempu, sulauksime dar ne vienos tragedijos. O ir smurto prieš vaikus statistika šokiruoja – vien šiemet policija reagavo į 1300 tokių atvejų.