Susipažinome su marijampoliete Antanina, kuri daržovių užsiaugina pati, o štai mėsą ar žuvį, gaudama nė 200 eurų nesiekiančią pensiją, valgo tik ypatingomis progomis.
„Turėjau uošvį žveją, pamatau ungurį – seilė bėga. Jaunystėje su vyru buvau ir svečiam vežiau iš Nidos, Juodkrantės. Netrūkdavo šaldytuve. O Dabar – 100 eurų už kg. O jei 180 eurų gaunu pensijos, kiek metų būti nevalgius, kad nusipirktum ungurį?“, – kelia klausimą marijampolietė.
Apie atostogas už namų tvoros Antanina gali tik pasvajoti. Kurorte moteris paskutinį kartą ilsėjosi sovietmečiu. Tiesa, Birštone prieš trejus metus gydėsi sanatorijoje, tačiau tai juk ne poilsinė kelionė.
„Poilsinių nieks neduoda, o iš savo pinigų keliauti nesugebu, nelieka. Už buitinius patarnavimus moku tik už dujas, kai nusiperku, ir elektra“, – pastebi moteris.
Ir tokių kaip Antanina Lietuvoje daugybė. Naujausi „Eurostato“ duomenys rodo, kad Lietuva pagal skurdą ir toliau velkasi Europos Sąjungos uodegoje ir patenka tarp keturių šalių, kuriose yra didžiausia dalis materialinį nepriteklių patiriančių žmonių. Lietuvoje tokių – daugiau kaip dešimtadalis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis mėgina guosti, kad skurdo rodiklis po truputį mažėja. Tačiau Lietuvai pakilti į aukštesnę vietą to vis tiek nepakanka.
„Socialinė sritis biudžete yra viena pagrindinių temų. To link reikia eiti, tą visi suprantame. Dabar tik dedam pastangas, turim aiškius siūlymus, nešame vyriausybei deryboms dėl biudžeto, žiūrėsime, kaip susidėlios“, – teigia L. Kukuraitis.
Didelį materialinį nepriteklių patiriančiais žmonėmis laikomi tie, kurie neišgali sau leisti keturių iš šių dalykų: laiku apmokėti sąskaitų, pakankamai apšildyti būsto, apmokėti nenumatytų išlaidų, reguliariai valgyti mėsos, žuvies arba atitinkamo vegetariško patiekalo, savaitę atostogauti ne namuose bei išlaikyti automobilio.
„Išties, ekonomika auga, gerovė auga, bet skirtumas tarp geriau ir mažiau gerai gyvenančių nemažėja. Priežasčių labai daug. Jas visas išvardina kasmet Europos Komisija. Reikia tik atsižvelgti ir mėginti jomis naudotis“, – pastebi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Per 4 metus 20 proc. gyventojų, kurie yra visuomenės apačioje pagal pajamas, jų pajamos išaugo 17 proc., o tų, kurie visuomenės viršuje pagal pajamas, pajamos išaugo 40 proc“, – atkreipia dėmesį ekonomistas Romas Lazutka.
Politikai, verslo atstovai bei akademikai siūlo savo receptus, kaip traukti tautiečius iš skurdo.
„Didžioji dalis tų žmonių yra bedarbiai, pensininkai arba šeimos, turinčios daugiau vaikų, ypač vienišų mamų šeimos. Jų pajamos turi būti didesnės, išmokos. Vieniša mama su vaikais – išmoka vaikui, pensininkams – didesnės pensijos“, – sako ekonomistas Romas Lazutka.
„Jei būtų reikšmingas mokesčių pakeitimas, didesnis perskirstymas per biudžetą, viešasis sektorius galėtų pakelti algas, automatiškai nuskaičiavimai į pensijas būtų didesni, pensijos didėtų, pasitemptų privatus sektorius, laiko 10 proc. atstumą darbo užmokesčio tarp privataus ir viešojo sektoriaus“, – mano Seimo narys Algirdas Sysas.
„Verslas negali būti labdaringas, gyvuoja tada, jo tikslas uždirbti kuo daugiau pelno. Tai valstybės, valdžios klausimas, kaip ji sugeba identifikuoti problemas, problema kyla, kai didelė socialinė atskirtis. Kaip teisingai perskirstyti per mokesčius, lengvatas?“, – kelia klausimą darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Vyriausybė skelbia užsibrėžusi pirmiausia padėti nuo materialinio nepritekliaus kenčiantiems vaikams ir senjorams. Tačiau kad dėl to skurstančiųjų dalis Lietuvoje drastiškai sumažėtų, nesitiki.
