„Progresinio tarifo įvedimas esminių pajamų tikrai neatneštų tam, kad galėtum (papildomas pajamas – BNS) perskirstyti taip, jog smarkiai padidintume mažiausiai uždirbančiųjų (pajamas – BNS) vien dėl mūsų ekonomikos struktūros, darbo rinkos struktūros“, – ketvirtadienį Seime, pristatydamas pakoreguotą kitų metų biudžeto projektą, sakė Vilius Šapoka.
Pasak ministro, Lietuvoje yra nedaug žmonių, gaunančių didelius atlyginimus.
„Labai nedidelė dalis uždirba labai dideles pajamas, o didžioji visuomenės dalis uždirba mažas pajamas, todėl apmokestinus mažytę visuomenės dalį, papildomai tikrai neužteks, kad perskirstydami esmingai pakeistume situaciją“, – kalbėjo V. Šapoka.
Seimas lapkritį nutarė svarstyti konservatorių siūlymą nustatyti du, o socialdemokratų – keturis. gyventojų pajamų apmokestinimo tarifus. Diskusijos vėl bus tęsiamos pavasarį.
Konservatoriai Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas siūlo metinių pajamų dalį iki 21,6 tūkst. eurų per metus apmokestinti 12 proc., o didesnę sumą – 19 proc. tarifu. Konservatoriai taip pat siūlo naikinti 5 proc. tarifą, kuris dabar taikomas individualios veiklos pajamoms.
Socialdemokratai Algirdas Sysas ir Rasa Budbergytė bei socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis siūlo įvesti keturis GPM tarifus: iki 20 tūkst. eurų pajamų per metus - 15 proc. tarifą, 20–30 tūkst. eurų – 16 proc., 30–40 tūkst. eurų – 17 proc., o daugiau nei 40 tūkst. eurų – 20 proc.