laurynas kasčiūnas

Antradienį lankydamasis Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų tarybos gynybos ministrų susitikime, laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikino, jog nepritaria Ukrainai daromam spaudimui dėl derybų su Rusija. „Rusija neturi ketinimų nutraukti karą ir tai rodo masiškai padidėjusios dronų atakos. Lietuva remia Ukrainos pergalės planą, įskaitant ir narystę NATO, nes tik taip garantuosime Europos saugumą.

Laikinai krašto apsaugos ministro pareigas einančio Lauryno Kasčiūno pasisakymas, kad kariuomenė nepirko ir nepirks iš svarbius projektus įgyvendinančios bendrovės „Teltonika“, ne vieną privertė pakelti antakį iš nuostabos. Ypač po to, kai bendrovės savininkas Arvydas Paukštys pareiškė, kad dėl biurokratijos ir valdžios neveiklumo stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės vertės investicijas į lustų gamyklą.

Antradienį laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas lankysis Briuselyje, kur dalyvaus Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų tarybos gynybos ministrų susitikime. Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), susitikimo metu ministrai ketina aptarti ilgalaikės ir trumpalaikės karinės paramos Ukrainai klausimus, ES gynybinius pajėgumus, bendradarbiavimą bei pramonės klausimus.

Penktadienį Krašto apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų bei Lietuvos šaulių sąjungos atstovai pasirašė trišalį susitarimą dėl moksleivių pilietinio ir patriotinio ugdymo plėtros. Kaip akcentuoja šioje ceremonijoje dalyvavęs laikinai ministro pareigas einantis Laurynas Kasčiūnas, artimiausiomis savaitėmis bus parengtas detalus veiksmų planas, kaip stiprinti jaunimo įsitraukimą į krašto apsaugos sistemą. „Šis memorandumas nustato kryptis, kuriomis mes turėtume judėti.

Vėluoja ar nevėluoja Vokiečių brigados dislokavimas Lietuvoje? Gitanui Nausėdai pripažinus, kad statybos darbai, viešieji pirkimai vėluoja, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas aiškina esą viską galima suspėti, ir darbus užbaigti 2027-ųjų pabaigoje, nors anksčiau valdžia skelbė, kad tokiu metu vokiečių brigada ne tik turi atsidurti Lietuvoje, bet ir pasiekti pilną kovinį pajėgumą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad „Nemuno aušros“ dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje netrukdys Vokietijos brigados dislokavimui  . „Vokiečiai puikiai supranta, kad Lietuva nėra (Remigijus) Žemaitaitis, kad Lietuva yra tauta, kuri nori gyventi laisvėje ir nepriklausomybėje ir vertina Vokietijos saugumo garantijas“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu sakė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad iššūkių paruošti Vokietijos brigadai skirtą infrastruktūrą kyla, tačiau tikimasi darbus pabaigti iki 2027 metų pabaigos. „Du su puse metų statyboms visoms, tai 2027 metų pabaiga. (...) Įtampos, aš sutinku, yra, bet viską galima spėti“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu sakė L. Kasčiūnas. Taip jis kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai šią savaitę pareiškus, kad Lietuva gali vėluoti pasirengti priimti Vokietijos brigadą.

Prezidentui Gitanui Nausėdai užsiminus, jog Lietuva gali vėluoti priimti Vokietijos brigadą, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog daryti tokias išvadas yra gerokai per anksti. Pasak politiko, tokių rizikų gali kilti, tačiau jos, pabrėžia ministras, yra kontroliuojamos, o Berlynas apie jas yra informuotas. „Kalbėti apie galimą vėlavimą, likus daugiau kaip trejiems metams iki projekto pabaigos – manau, truputėlį keista“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas. „Viena yra kalbėti.

Naujai kuriamo tankų bataliono personalą bus galima rengti Vokietijoje, šioje šalyje 2027 metais numatomos ir pratybos, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.  „Kalbėjomės su (Borisu) Pistoriumi (Vokietijos gynybos ministras – BNS), jis labai draugiškai žiūri į tai, kad personalą galima bus rengti Vokietijoje ir jau 2027 metais turėsim pratybas Vokietijoje, kur mūsų kariai ruošis“, – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje praėjusią savaitę sakė jis.

Šeštadienį Čekijoje dalyvaudamas gynybos forume Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžė būtinybę stiprinti gynybinius pajėgumus ir auginti gynybos pramonę. „2 proc. BVP gynybai – jau istorija, turime kalbėti apie 3 proc. grindis. Lietuva jau yra 3 proc. lygoje ir ateityje žengs į priekį“, – dalyvaudamas plenarinėje diskusijoje teigė ministras.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas šią savaitę su darbo vizitu lankysis Čekijoje, kur dalyvaus Prahos gynybos forume. Forumo metu daugiausia dėmesio bus numatyta skirti gynybos pramonės bendradarbiavimui, naujų technologijų dalijimuisi bei kariniam pritaikymui. Jame bus aptariamas ir Indijos bei Ramiojo vandenyno partnerių vaidmuo vystant Europos gynybos pajėgumus.

 Krašto apsaugos ministras Laurynas Kačiūnas teigia, kad Vakarų Europai nereikėtų kartoti praeities klaidų mezgant santykius su JAV prezidento rinkimus laimėjusiu Donaldu Trumpu. Jis taip pat tikina, kad jei būtų amerikietis, savo balsą būtų atidavęs būtent šiam politikui. „Aš jums atvirai pasakysiu – jeigu aš būčiau amerikietis, aš tikrai būčiau balsavęs už Trumpą, net neabejoju. Šitoje geopolitinėje aplinkoje – pasilikčiau atsakymą sau.

Socialdemokratams prakalbus apie galimybę gerinti Lietuvos santykius su Kinija, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas būsimą Vyriausybę ragina nepriimti skubotų sprendimų. Jo nuomone, tokie veiksmai galėtų paveikti Vilniaus santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV). „Ateinančiai Vyriausybei reikia nedaryti klaidų, pirma pamatuoti, o tik po to kirpti“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės teigė L. Kasčiūnas.

Ukraina su Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijomis pasirašė keturšalį gynybos pramonės bendradarbiavimo susitarimą. Anot krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, vyksta ir pokalbiai dėl tolimojo nuotolio ukrainietiškų raketų „Palianica“ gamybos Lietuvoje. Antradienį Vilniuje parašus ant memorandumo padėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė bei krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pirmadienį Kyjive su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu aptarė Lietuvos paramą Ukrainai. „Su ministru R. Umerovu aptarėme karinės paramos Ukrainai klausimus, kalbėjome apie situaciją fronte, kokios paramos jiems šiuo metu labiausiai reikia, kuo dar galime padėti. Lietuva nenutrūkstamai tiekia paramą Ukrainai ir neketiname sustoti“, – pirmadienį išplatintame Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas L. Kasčiūnas.

Kalbėdami apie galimus kandidatus partijos pirmininko kėdei užimti, konservatoriai neabejoja, kad tarp jų atsidurs premjerės Ingridos Šimonytės ir krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno pavardės. Visgi, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai neatmeta, kad tarp siūlomų kandidatų gali atsirasti ir kitų bendrapartiečių. „Aš asmeniškai ir norėčiau, ir raginčiau, ir palaikyčiau Ingridos kandidatūrą.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad sprendimas platinti Valstybės gynybos fondo obligacijas pasiteisino, o jau surinkti pinigai leidžia įsigyti antidronines sistemas, kurios galėtų „pridengti“ kritinę infrastruktūrą. „Obligacijos pasiteisino. (...) 9 milijonai eurų, jau gali pirkti tokias antidronines sistemas, kurios leistų pridengti karines teritorijas, mūsų dalinius, kritinę infrastruktūrą. Tai yra pinigai, kurie gali vieną kitą pajėgumą šiek tiek pastiprinti.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad gruodžio mėnesį apsispręs, ar sieks tapti konservatorių partijos pirmininku. „Labai intensyviai svarstau. Dabar laukiu tvarkos. Kitą savaitę bus paskelbta rinkimų tvarka. Tada bus skirtas laikas skyriams, kurie kels kandidatus.

Turime naują valdžią ir prasideda naujas 4 metų politinis ciklas. Derybos dėl valdančiosios koalicijos jau prasidėjo, bet kol kas nėra visiškai aišku, ar politikams pavyks susitarti tarpusavyje bei kas taps naujuoju premjeru. Rinkimų rezultatų apžvalga su partijų lyderiais – šįvakar 19:30 val.

Seimo rinkimuose 2024-2028 m. kadencijai – rinkėjų niuksas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD). Akivaizdu, kad norėtų laimėti papildomų mandatų per antrąjį turą nepavyko – valdančiosios koalicijos jie neformuos. Fiasko patyrė ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, sulaukęs nesėkmės vienmandatėje apygardoje. Specialioje TV3 Seimo rinkimų laidoje partijos atstovas Laurynas Kasčiūnas įvardijo priežastį, kodėl konservatoriai pralaimėjo.

„Kai esi stiprus, Rusija nepuola. Tai paprasta – Rusija tave gerbia, kai esi stiprus“, – taip apie būtinybę pasiruošti galimoms grėsmėms kanalui „Euronews“ kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Ketvirtadienį interviu „Euronews“ L. Kasčiūnas aptarė Ukrainos narystę NATO, Šiaurės Korėjos įsikišimą į Rusijos ir Ukrainos karą, Vakarų pasiruošimą atgrasyti grėsmes bei nepatikimus NATO partnerius.

Ketvirtadienį susitikęs su Moldovos gynybos ministru Anatolie Nosatîi krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad Lietuva remia šalies siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare ir yra pasiruošusi remti Moldovos kariuomenę. „Moldovos ryžtas siekti narystės ES ir vykdyti neatšaukiamas reformas visose srityse, taip pat ir gynybos, mums yra svarbus pagrindas planuoti paramą šios šalies kariuomenei.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas mano, kad kitąmet finansavimas gynybai augs ir gali pasiekti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Per (šiuos – ELTA) einančius metus pasiskolinom gynybai virš 300 mln. eurų ir (gynybos biudžetą – ELTA) nuo 2,8 proc. BVP užauginom iki 3,2 (proc. – ELTA). Todėl aš drąsiai galiu pasakyti, kad kitais metais mes, beveik neabejoju, galime pasiekti 3,5 proc. BVP“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį kalbėjo L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva galėtų prisidėti prie naujo karinio poligono steigimo kaimyninėje Latvijoje mainais į galimybę kartais ten rengti pratybas. Pasak jo, steigti bendrą poligoną, nepaisant ankstesnių svarstymų, būtų per sudėtinga. „Apie apjungimą sunku (kalbėti – BNS), per daug arterijų, kelių, kad būtų galima apjungti tą didįjį dabar projektuojamą latvišką poligoną.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad kitąmet mažiausiai trys NATO sąjungininkės turėtų atsiųsti į šalį oro gynybos priemonių rotacijoms. „Galiu pasakyti, kad trys. Gal ir daugiau“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas. Jis anksčiau yra sakęs, kad viena iš šių šalių bus Nyderlandai, o pajėgumus Lietuvoje turėtų dislokuoti NATO sąjungininkės Europoje.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva neturėtų beatodairiškai skubėti pirkti tankų naujai kuriamam batalionui, prieš tai nepasirūpinusi ginkluotųjų pajėgų apsauga oro gynybos priemonėmis. Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad nutarus skaidyti vokiškų tankų „Leopard 2“ pirkimą etapais Lietuva nespės iki 2030 metų išvystyti kariuomenės divizijos.

Prie Policijos departamento taip ir neprijungtos Viešojo saugumo tarnybos (VST) ateitį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako matantis saugant valstybės kritinę infrastruktūrą. Ministras tikisi, kad šioje srityje VST stiprės jos vadovu tapus Viktorui Grabauskui, jį į šias pareigas trečiadienį paskyrė Vyriausybė. „Aš visąlaik pasisakiau už kuo stipresnę ir glaudesnę Vidaus reikalų ministerijos (VRM) struktūrų, priklausančių ginkluotosioms pajėgoms, sąveiką su kariuomene.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Lietuvos kariuomenės divizija bus sukurta iki 2030 metų. Anot jo, jei iki to laiko divizija ir nebus pasiekusi pilno operacinio pajėgumo, užduotis ji vykdys tinkamai. „Diviziją tikrai pavyks sukurti (iki 2030 metų – ELTA). Kalbama apie pilną operacinį pajėgumą – pilną tankų batalioną, papildomus pėstininkų kovos mašinų batalionus ir kitus svarbius dalykus.

Praėjus trims savaitėms nuo Gynybos fondo veikimo pradžios, iš verslo ir gyventojų savanoriškų įmokų krašto apsaugos finansavimui surinkta daugiau nei 30,4 tūkst. eurų, rodo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenys. Valstybės gynybos fondui aukoti galima nuo spalio 1 d. – KAM administruojamoje svetainėje gynybosfondas.lt sudaryta galimybė savanorišką auką pervesti vieną kartą arba daryti periodines įmokas.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame ketinama diskutuoti dėl tankų įsigijimo. Kaip praneša Prezidentūra, VGT nariai posėdyje svarstys Lietuvos gynybos pajėgumų vystymo ir stiprinimo klausimus, apžvelgs planus aprūpinti kariuomenės diviziją tankais ir pėstininkų kovos mašinomis. Taip pat bus įvertintas visuotinės gynybos koordinavimo ir mobilizacijos sistemos patikrinimas, svarstomi kiti valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo aspektai.

Paskutiniose „Didžiuosiuose TV3 debatuose“ politikai didžiąją dalį diskusijos skyrė gynybai bei užsienio politikai. Diskusijos metu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Laurynas Kasčiūnas apsikeitė replikomis.

Po pirmo rinkimų turo valdžią jau planuoja perimti socialdemokratai. Bet ar tikrai viskas aišku? Klausimų tikrai daugiau nei atsakymų, dabar viską lems antrasis rinkimų turas. Kuo panašios ir kuo skiriasi į parlamentą patekusios partijos? Kuo iš esmės skiriasi jų požiūriai į šalies ateities saugumo ir gynybos klausimus? Diskusija „Didžiuosiuose TV3 debatuose“ šįvakar 19:30 val.

Papildomai pasiskolinus, kitais metais gynybos biudžetui skirta lėšų dalis galėtų išaugti iki 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Šiuo metu kitų metų valstybės biudžeto projekte numatytas apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,03 proc. BVP finansavimas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Ukrainai teikiamai ginkluotei neturėtų būti taikomi jokie apribojimai ar suvaržymai. Taip jis kalbėjo Briuselyje dalyvaudamas NATO gynybos ministrų susitikime, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Turime daryti daugiau. Turime teikti daugiau karinės paramos, daugiau finansų, telkti sąjungininkus. Ir ne tik tam, kad Ukraina išgyventų žiemą, bet ir tam, kad pasiruoštų kovai.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas dalyvaudamas NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje ragino aljanso šalis skirti gynybai 3 proc. nuo BVP ir ieškoti kūrybingų sprendimų, remiant Ukrainos gynybos pramonę. „Mes prisiimame finansinę atsakomybę už savo saugumą. Tačiau, esminis pokytis atgrasant Rusiją ir užtikrinant efektyvią gynybą bus pasiektas tik kolektyvinėmis visų Aljanso narių pastangomis, įsipareigojimu didinti finansavimą ir vystyti karinius pajėgumus.

Reaguodamas į Vokietijos žvalgybos duomenis, jog Rusijos kariuomenė NATO šalis gali pulti iki 2030 m., krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas akcentuoja, jog norint to išvengti – svarbu remti Ukrainą. Pasak jo, sėkminga ukrainiečių gynyba atitolina galimą Baltijos šalių puolimą. „Tam tikras tvarkaraštis priklauso nuo to, kaip ukrainiečiams seksis kovoti.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pernelyg nesureikšmina to, kad Seimo rinkimų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše pirmumo balsais jį aplenkė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Politikas šį rezultatą sieja su besibaigiančia jo kaip partijos pirmininko kadencija. „Vertinu ganėtinai natūraliai. Kadangi esu pranešęs, kad nebekandidatuosiu į partijos pirmininkus, manau, tai turi efektą kaip nueinančio partijos pirmininko.

Sekmadienio vakarą baigėsi balsavimas Seimo rinkimų I ture. Suskaičiavus pusės nedidelių apylinkių duomenis daugiamandatėje apygardoje pirmauja opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Jie tikisi laimėti bent trečdalį vienmandačių ir jau ruošiasi pergalės vakarėliui. Dabartiniams valdantiesiems, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungai (TS-LKD), sekasi gerokai prasčiau.

Šalyje nesant pakankamo kiekio treniruočių erdvių Lietuvos kariams, jie galėtų vykdyti pratybas Latvijos ir Lenkijos poligonuose, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. „Kalbamės ekspertiniame lygmenyje, ministrų lygmenyje kalbėjomės su latvių ministru, tai tik pokalbių pradžia. Dirbti reikia, ieškoti įvairių krypčių ir variantų, tą ir darome“, – BNS sakė L. Kasčiūnas. Ministras nesiėmė svarstyti, kada Lietuvos kariai galėtų pradėti treniruotis kaimyninių valstybių poligonuose.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį pristatys pirmuosius Lietuvos įmonių pagamintus FPV kovinius bepiločius dronus. Iš penkių Lietuvos kovinių dronų gamintojų įmonių perkami dronai bus perduoti Lietuvos kariuomenei ir Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tą padaryti planuojama iki šių metų pabaigos. „Iš penkių įmonių, man atrodo, trys jau bus pasirengusios (perduoti – ELTA) šį penktadienį.

Šiandien krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas apdovanojo Lietuvos karius ir civilius planavusius, organizavusius bei vykdžiusius Lietuvos piliečių evakuaciją iš Beiruto, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Už ypatingą pasižymėjimą,  profesionalumą ir iniciatyvą ministras operacijos dalyvius apdovanojo krašto apsaugos sistemos medaliais „Už pasižymėjimą“, vardinėmis dovanomis bei padėkomis.

Jau daugiau nei savaitę gyventojams turint galimybę krašto apsaugai aukoti pavedimu, Vyriausybė ketvirtadienį, spalio 10 dieną, pradeda platinti ir Valstybės gynybos fondo obligacijas, už kurias mokės 2 proc. palūkanų. Obligacijų įsigyti svarsto ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, į Gynybos fondą jau pervedęs ir savanorišką įmoką.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu vyksta derybos, kiek ir kokių parametrų 155 mm amunicijos Lietuva įsigytų iš Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“, besirengiančios statyti gamyklą Radviliškio rajone. Anot ministro, derybos eina į pabaigą, o susitarimai turėtų būti įtvirtinti sutartimi.  „Esminis (amunicijos – BNS) parametro tikslas, kad jis tiktų mūsų artilerijos sistemai.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas parodė, kaip šiuo metu atrodo tiltas per Nemuną į Kaliningrado sritį. „Fortifikavom dar vieną tiltą per Nemuną į Kaliningrado sritį. „Drakono dantis“ ilgainiui papildys ir geležinės sijos, kurios bus įleistos ir įtvirtintos. Lietuvos kariuomenė dabar testuoja jas, vertina, kaip jos sulaiko besiveržiančią sunkiąją techniką. Fortifikacija tęsiasi pagal planą.

Kontrmobilumo parkai bus papildyti sunkiąją techniką sulaikančiomis sijomis, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. „Dabar dar poligone testuojamos, kiek jos laiko sunkią techniką. Pats dalyvavau testavime. Jau atradome, kad gali sulaikyti tam tikram laikui. Tai jau technologija atrasta. Dabar eisime, kalbėsime su Susisiekimo ministerija, nes yra šulinukų padarymas, kur reikia suleisti tas sijas“, – po trečiadienį vykusio susitikimo Prezidentūroje žurnalistams kalbėjo ministras.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad pirmieji Lietuvos įmonių pagaminti FPV koviniai bepiločiai dronai ministerijos sandėlius pasieks šios savaitės pabaigoje. „Penktadienį pirmieji lietuviški dronai jau atvažiuoja į mūsų sandėlius. Jie važiuos į Ukrainą ir Lietuvos kariuomenę“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.

Trečiadienį kartu su prezidentu Gitanu Nausėda ir Lietuvos kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru susitikęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad artimiausiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje ketinama priimti sprendimus dėl tankų bataliono kūrimo. „Darysime sprendimą dėl tankų bataliono kūrimo“, – žurnalistų paklaustas apie artėjančio VGT posėdžio darbotvarkę sakė L. Kasčiūnas.

Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų batalione antradienį prasidėjo komendantinių vienetų karių rengimo kursas. Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad nuo kitų metų bus siekiama Lietuvoje paruošti po kuopą komendantiniams vienetams priklausančių asmenų. „Per šiuos metus planuojame 500-600 žmonių paruošti. Ir tada einame į kitus metus, kur irgi ambicija iškart trigubėja – mūsų tikslas po kuopą kas mėnesį paruošti“, – Panėvėžyje žurnalistus informavo L. Kasčiūnas.

Teisėsaugos institucijoms aiškinantis detales dėl buvusio kariuomenės vado Valdemaro Rupšio dantų implantų bei jo sutuoktinės apsilankymų pas Karo medicinos tarnybos specialistus, krašto apsaugos ministras sako, jog tai nebuvo vieno skundo klausimas. Taip Laurynas Kasčiūnas kalbėjo LRT naujienų portalui paviešinus ištraukas iš dokumento, kurio pagrindu esą buvo pradėtas vidinis patikrinimas. Vis tik, anot LRT, šiame skunde neminimas nei V. Rupšys, nei jo sutuoktinė.