laurynas kasčiūnas

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad po šeštadienį vykusių pratybų rado sprendimus, kaip geriau pastebėti ir neutralizuoti meteorologinius balionus – pasitelks dronus. „Jungtinės pajėgos, turint omenyje Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), buvo Šaulių sąjunga, karo policija, pasidarė pratybas tokias. (...) Buvo skirtas dėmesys detekcijai, tai pastebėjimui jų ir galimam jų neutralizavimui. Buvo dvi kryptys, kurias bandėm“, – BNS sekmadienį teigė ministras.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas paskelbė, kad Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų. Taip pat pasirašyta sutartis dėl artimojo nuotolio sistemos MSHORAD, kurios vertė yra 130 mln. eurų. „Oro gynyba yra kritinis pajėgumas ne tik Lietuvoje, bet ir visame Aljanse“, – spaudos konferencijos metu sakė ministras.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį visuomenei pristatys naujausias Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įsigytas oro gynybos sistemas. Pasak ministerijos, papildomai skyrus 96 mln.

Šiomis dienomis užfiksuoti mažiausiai keturi kontrabandą per sieną į Lietuvą gabenę meteorologiniai balionai. Kai kurie iš jų nukrito karinėse teritorijose, tačiau krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tai atsitiktinumas ir ragina nepervertinti balionų galimos grėsmės. Su tuo visiškai nesutinka „valstietis“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Dainius Gaižauskas. Tarp šių dviejų politikų viešojoje erdvėje kilo ginčas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad ne visus meteorologinius balionus kariuomenės radarai mato, tačiau ragina nepervertinti jų galimos grėsmės. „Jie neturi tų savybių, kuriuos skleidžia tie objektai, kuriuos mato radarai. Dažniausiai mes matom juos kylant kažkur iš Baltarusijos ir paskui leidžiantis“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras. „Ne visada ne visus matom, tą reikia aiškiai pasakyti“, – pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad dar bus reikalingas bent vienas poligonas, skirtas brigados dydžio kariniam vienetui. Nors, ministro teigimu, siekiama poligoną steigti Lietuvoje, yra svarstomi ir bendri sprendiniai su kaimyninėmis šalimis. „Brigados dydžio poligono reikėtų dar vieno (...) dar būtų galima ir mažesnį vieną kitą. Kalbant apie kitas opcijas, ar Latvijoje ar Lenkijoje, tai čia sprendiniai iš bėdos.

Reaguodamas į Irano raketų atakas prieš Izraelį, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas neatmeta, kad situacija Artimuosiuose Rytuose gali dar labiau eskaluotis. „Matyt, negalima atmesti nei vieno iš tų eskalacijos, įtampos didėjimo scenarijų. Bet yra, aišku, jėgų, kurios norėtų sumoderuoti tam tikrame lygmenyje, kad tai neperaugtų į totalinį karą“, – „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas. Ministras akcentuoja smerkiantis masines Irano atakas prieš Izraelį.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad meteorologinio baliono nusileidimas Alytaus karinio bataliono teritorijoje yra visiškas atsitiktinumas, kuris grėsmės nekelia. Ministras tikina, kad, siekiant užkardyti panašias situacijas, yra priimtas sprendimas meteorologiniam balionui priartėjus prie kritinės infrastruktūros objektų jį sunaikinti panaudojus specialiąsias priemones, tarp jų, ir gumines kulkas. „Šis nusileidimas yra visiškas atsitiktinumas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad bus svarstoma, ar Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlomi pakeitimai Lietuvos sieną oru neteisėtai kertančių oro balionų su kontrabanda numušimo galiotų tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), ar ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnams. „Mes pasitarsime, ar tai apims tik VSAT, ar gali apimti ir VST.

Nuo spalio 1 d. krašto gynybai žmonės ir verslai galės paaukoti kokią tik nori sumą. Pinigai keliaus į gynybos fondą, o vėliau prisidės prie karinės technikos pirkimų. Spalį atsiras galimybė ir įsigyti krašto gynybai skirtų obligacijų. Krašto apsaugos ministras viliasi, kad patriotiški žmonės ir įmonės suaukos šimtus tūkstančių eurų.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad pasieniečiams galėtų būti suteikti įgaliojimai numušti Lietuvos sieną iš Baltarusijos ar Rusijos kertančius kontrabandą gabenančius balionus. Anot jo, kritinės infrastruktūros apsaugai jau šalies viduje galėtų veikti mobilios grupės, sudarytos iš Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. „Mano požiūriu, pasieniečiai turėtų turėti teisę juos ore nušauti“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.

Spalio 1-ąją įsigaliojant naujam Gynybos fondo įstatymui, šalies gyventojai, įmonės ir organizacijos galės remti krašto apsaugą atlikdami pavedimus internetu ar įsigydami gynybos obligacijų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. „Nuo rytojaus aktyvuojasi internetinis puslapis (gynybosfondas.lt – BNS), kuriame (...) bus galima pasirinkti tam tikrą veiksmą: ar atlikti bankinį pavedimą, sukurti periodinį apmokėjimą ir eiti į obligacijų skiltį.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, šiandien Daugpilyje susitikęs su Baltijos šalių gynybos ministrais ir Lenkijos gynybos viceministru, aptarė bendros gynybos linijos vystymo klausimus, rašoma Krašto apsaugos ministerjos pranešime spaudai. Susitikime ministrai kalbėjo apie NATO rytinio flango sienų apginamumą, priemones, kurių kiekviena šalis atskirai ir visos kartu gali imtis, kad apsaugotų savo ir NATO sienas.

Pasirašyti sutartį dėl tankų „Leopard 2“ įsigijimo Lietuva planuoja lapkritį, sako krašto apsaugos ministras. „Spalio mėnesį vyks Valstybės gynimo taryba, kur mes galutinai nuspręsime dėl kontrakto tankų bataliono kūrimui. Tai tą tikrai galiu patvirtinti, – LRT ketvirtadienį teigė Laurynas Kasčiūnas. – Jeigu sprendimas bus teigiamas, galim lapkričio mėnesį pasirašyti kontraktą dėl tankų batalionų kūrimo ir, be jokios abejonės, platforma pasirinkta yra „Leopard“ tankai.

Istorinis sprendimas dislokuoti Vokietijos karių brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje juda į priekį. Seimas žengė pirmą žingsnį ratifikuojant tarpvalstybinę sutartį. Visi balsavo vieningai, galbūt įkvėpti posėdžio pradžioje išgirstos Boriso Pistoriuso kalbos. Vokietijos gynybos ministras mūsų parlamente pasakė kalbą, kurioje ne tik gyrė Lietuvos žmones, bet ir pripažino, kad Vakarai apsnūdę, o su Vladimiro Putino agresija reikia tvarkytis griežtai ir ryžtingai.

Rugsėjo 26 d., Ščecine, Lenkijoje, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas kartu su Vokietijos gynybos ministru Boris Pistorius, Lenkijos gynybos ministerijos sekretoriumi Stanisław Wziątek ir Danijos atstovu pasirašė ketinimų laišką dėl derybų, kuriomis Lietuva sieks tapti ketvirtąja pagrindine šalimi (angl. framework nation) NATO tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso vadavietėje (angl.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį išvyko į Lenkiją, kur Ščecine dalyvaus NATO tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso vadavietės 25-mečio minėjime. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), vizito metu L. Kasčiūnas su Lenkijos, Vokietijos ir Danijos kolegomis taip pat pasirašys ketinimų laišką dėl derybų pradžios Lietuvai tapti ketvirtąja pagrindine MNC NE šalimi.

Krašto apsaugos Laurynas Kasčiūnas išvyko į Lenkiją, kur dalyvaus NATO tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso vadavietės 25-mečio minėjime Ščecine, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Vizito metu, anot ministerijos, taip pat planuojama kartu su Lenkijos, Vokietijos ir Danijos gynybos ministrais pasirašyti ketinimų laišką dėl derybų pradžios Lietuvai tapti ketvirtąja pagrindine Šiaurės rytų korpuso (MNC NE) šalimi.

Rusijos lyderio Vladimiro Putino pareiškimai apie pasikeitusią Kremliaus branduolinę doktriną rodo jo baimę, kad Ukrainai bus leista smogti ilgojo nuotolio raketomis Rusijos teritorijoje, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Seimas rugsėjo 26 d. žengė pirmą žingsnį, ratifikuodamas sutartį dėl Lietuvoje dislokuojamų vokiečių karių, civilių ir jų šeimų teisių šalyje. Į Seimą kreipęsis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas teigė, jog brigados dislokavimo Lietuvoje sėkmė yra bendra Vilniaus ir Berlyno atsakomybė. Vokietijos politikas taip pat atsigręžė į Lietuvos istoriją, pavadindamas lietuvius ryžtinga tauta, nugalėjusia totalitarinę priespaudą.

Seimui ruošiantis ratifikuoti sutartį dėl Lietuvoje dislokuojamų Vokietijos brigados karių ir jų šeimų teisių, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas neabejoja, kad pastarasis dokumentas bus patvirtintas ir Vokietijos Bundestage. „Neabejoju, kad Vokietijos tradicinės partijos, kurios dominuoja Bundestage, parems šį procesą ir šiais metais turėsime šį ratifikavimą ir Vokietijos pusėje“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė ministras.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad Lietuvos kariai greitu metu prisijungs prie tarptautinės operacijos tarp Persijos ir Omano įlankų esančiame Hormūzo sąsiauryje. Taip jis kalbėjo po antradienį vykusių derybų su Bahreino gynybos ministerijos ir kariuomenės vadovybe. „Mes jau daug metų dirbam su Bahreinu, kad būtų suteiktas teisinis pagrindas priimančios šalies.

Buvusio kariuomenės vado Valdemaro Rupšio šmeižtu ir dezinformacija kaltinamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas neslepia, kad tokie atsargos generolo pareiškimai jam atrodo keisti. Politikas atkreipia dėmesį, kad pasirodžiusi informacija apie V. Rupšio sutuoktinei suteiktas Karo medicinos tarnybos paslaugas buvo gauto skundo dalis, dėl kurio jis privalėjo atlikti tyrimą. Todėl ministras pabrėžia, kad jokių asmeniškumų šioje istorijoje nėra. „Asmeniškumų čia jokių nėra.

Šiandien krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas išvyksta į Bahreiną, kur rytoj su šios šalies gynybos ministerijos ir kariuomenės vadovybe tarsis dėl Lietuvos dalyvavimo JAV vadovaujamose tarptautinėse jūrinio saugumo užtikrinimo operacijose Vidurio Rytų regione, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime spaudai.

Šiemet Lietuva planuoja Ukrainai perduoti paramos dar už 40–50 mln. eurų, sako krašto apsaugos ministras. Trečiadienį Laurynas Kasčiūnas uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pateikė naujausią informaciją apie Ukrainai skiriamą karinę paramą. „Papildomai apie 40–50 mln. eurų šiemet“, – po posėdžio žurnalistams sakė jis. Krašto apsaugos ministro duomenimis, šiais metais Lietuva Ukrainai jau yra suteikusi paramos už 153 mln. eurų.  Dar numatoma 10 mln.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sutinka su prezidento Gitano Nausėdos pastaba, kad tarp jo ir „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko kilęs konfliktas kenkia kariuomenės įvaizdžiui. Visgi politikas tikina tiesiog besiginantis nuo politinio oponento rengiamų atakų prieš Lietuvos dronų pramonę. „Be abejo, tai kenkia.

Į karo komendantūras užsiregistravusiųjų karinio bazinio rengimo pratybos prasidės spalį, iki metų pabaigos ketinama parengti apie 600 žmonių, teigia gynybos ministras. „Spalio 7 dieną pirma grupė, pirmos septynios dešimtys užsirašiusiųjų į komendantūras bus pakviesta į karinio rengimo kursus, dešimties dienų kursus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, kitos dvi grupės po 70 žmonių karinio rengimo kursus praeis lapkričio mėnesį.

„Valstiečiui“ Dainiui Gaižauskui ir gynybos ministrui Laurynui Kasčiūnui susikirtus dėl skaidrumo kariuomenėje, prezidentas Gitanas Nausėda paragino abu politikus atsisakyti asmeninio konflikto, nes jis kenkia nacionaliniam saugumui.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seimo „valstietis“ Dainius Gaižauskas, mesdamas kaltinimus krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui dėl skaidrumo stygiaus gynybos srityje, siekia rinkiminio matomumo. Anot politikės, jeigu D. Gaižauskas išties norėtų rasti atsakymus į jam kilusius klausimus, jis tą galėtų daryti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) rėmuose.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje diskutuos apie tolesnę paramą Ukrainai. „Mes pristatysime dabartinį paramos Ukrainai mastą ir tolesnį planą – į ką mes dabar orientuojamės, kokius paramos aspektus bandome atliepti“, – Eltai teigė NSGK posėdyje ketinantis dalyvauti krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. „Ukrainiečiai yra pasitvirtinę sąrašą, ko jiems labiausiai reikia, stengiamės pataikyti į tą sąrašą.

Pasibaigus registracijai į karo komendantūros taikos metu, Krašto apsaugos ministerija (KAM) trečiadienį pristatys tolesnius žingsnius, kurie laukia į komendantūras užsiregistravusių žmonių. Tolesnius etapus KAM vyksiančioje spaudos konferencijoje pristatys krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovas pulkininkas Danas Mockūnas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pareiškimus apie ginklų trūkumą Lietuvos kariuomenėje vadina nevykusiais bandymais diskredituoti šalies krašto apsaugos sistemą. Pasak jo, šio politiko retorika yra visiškai naudinga Rusijos propagandai. „Tai nevykę bandymai diskredituoti krašto apsaugos sistemą, kurie yra visiškai naudingi Rusijos propagandai.

Seime antradienį parlamentaras „valstietis“ Dainius Gaižauskas bei krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas susikirto dėl skaidrumo kariuomenėje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys D. Gaižauskas teigė stojęs į karininkų pusę kaltino ministrą dvigubais standartais.

Lietuvos kariuomenė turi nebijoti eksperimentuoti integruojant inovatyvias gynybos technologijas, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. „Ateities karų paradigma turi būti labai stipriai integruota į gynybos planavimą. Reiškia, kad kariuomenė turi nebijoti eksperimentuoti“, – žurnalistams antradienį sakė L. Kasčiūnas, dalyvaujantis Vilniuje Inovacijų agentūros ir Lietuvos kariuomenės surengtame „Miltech akademijos“ atidaryme.

„Didžiuosiuose TV3 debatuose“ populiariausių partijų lyderiai diskutavo apie šalies saugumą ir gynybą. Tačiau kai kurių politikų pasisakymai įžiebė aršią diskusiją.  Skirtingos partijos – skirtingi ir požiūriai. Vieni siūlo ruoštis galimam karui, o kiti – su agresoriais tartis.  Remigijaus Žemaitaičio pasisakymas sukėlė aršią diskusiją  Politikas R. Žemaitaitis tikina – esą ne visi Lietuvos kariškiai yra aprūpinti reikiama ginkluote.

Liepą Nyderlandams kelioms savaitėms pratyboms Lietuvoje dislokavus ilgojo nuotolio sistemas „Patriot“ Vilniuje besilankantis šios šalies gynybos ministras teigia, jog Amsterdamas ateityje tą norėtų daryti dažniau. „Suprantame, kokia svarbi yra oro gynyba atgrasymui. Į pratybas žvelgiame labai pozityviai bei svarstome, ar galime tai pakartoti ateityje“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas. „Ketinimai yra aiškūs.

 Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas susitiks su į Lietuvą pirmą kartą atvykusiu naujuoju Nyderlandų gynybos ministru Ruben Brekelmans. Susitikimo metu ministrai ketina aptarti aptarti oro gynybos stiprinimą bei tolimesnę paramą Ukrainai.

Latvijos valdžia pasiaiškinti dėl nukritusio „Shahed“ drono išsikvietė Rusijos ambasados atstovą, tačiau jis įžūliai kartoja, kad nukritęs dronas – ne jų. Vis tik latviai neabejoja, kieno sprogmenis jis nešė, bet priversti pripažinti, kad tokie incidentai gali ir pasikartoti. Nuo to neapsaugota ir Lietuva. Tikėtina, kad jeigu toks dronas įskristų į mūsų šalį, viskas baigtųsi panašiai, kaip ir pas latvius.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Remigijaus Žemaitaičio siekiui patekti į valdančiųjų gretas kelią turėtų užkirsti prezidentas. Anot ministro, R. Žemaitaičio atėjimas į valdžią gali kelti grėsmę šalies saugumui. „Lietuvoje yra tam tikros politinės jėgos.

Krašto apsaugos finansavimas turėtų didėti iki 4 procentų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kad Lietuva galėtų įsigyti tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų, kitų gynybos priemonių, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. „Mano požiūriu, tikslas, apie kurį reikėtų kalbėti, ir toliau turėtų būti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai finansavimą“, – sekmadienį TS-LKD suvažiavime žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlo naują atmintiną dieną. Jis parengė Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kad liepos 21-oji būtų minima kaip Partizaninio karo pradžios diena. L. Kasčiūno teigimu, tai reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais, o jos minėjimas prisidėtų prie atminimo išsaugojimo. Kadangi Lietuvos ginkluotame pasipriešinime karas paskelbtas nebuvo, liepos 21-oji pasirinkta dėl jos dvigubos reikšmės.

Lietuvai siekiant su Lenkija kurti regioninį amerikietiškų raketų paleidimo įrenginių HIMARS amunicijos logistikos centrą, krašto apsaugos ministras sako, kad diskusijos su Varšuva vyksta, tačiau visų pirma laukiama Lenkijos ir JAV susitarimo. „Pirmiausia, lenkai susitars su amerikiečiais dėl visų modalumų, tada mes jungiamės. Čia yra tokia grandinė. Be abejo, su lenkais kalbame ir esame visą laiką pasirengę įšokti“, – BNS sakė Laurynas Kasčiūnas.

Kitąmet į Lietuvą atvyksiantys Vokietijos brigados kariai laikinai tarnaus Rokantiškėse bei Nemenčinėje, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Tuo metu gyvens kariai Vilniuje – nuomojamuose būstuose, BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija. „Kol Rūdninkuose bus sukurta visa reikalinga infrastruktūra, ruošiame laikinus sprendimus pirmiesiems kitais metais atvykstantiems brigados elementams, – žurnalistams Berlyne sakė ministras.

Lietuvos ir Vokietijos atstovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį gynybos srityje. Sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip, sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą. „Lietuva ir Vokietija pasirašė susitarimą, kuris žymi dar vieną svarbų žingsnį praktiniam šio dvišalio projekto įgyvendinimui.

Beveik devyni šimtai tūkstančių šalies gyventojų dar iki šių metų pabaigos ar kitų pradžioje gaus specialų leidinį „Jei krizė arba karas: kaip elgtis“. Jame bus patarimai, kaip pasiruošti krizinėms situacijoms ir kaip įsitraukti į valstybės gynybą. Kol kas dar retas tautietis pasiruošęs galimam karui, vadinamai dienai X, arba situacijoms, kai netikėtai užklumpa kitos negandos.

Už Putiną kariaujančiam lietuviui netrukus bus atimta Lietuvos pilietybė. Tokią rekomendaciją Vidaus reikalų ministrei pateikė Migracijos departamentas. Nors prokurorai ir yra pradėję tyrimą dėl padėjimo mums priešiškai valstybei, migracijos specialistai surado kitą priežastį, dėl ko ukrainiečius žudantis jurbarkietis neteks lietuviško paso. Vis tik tokių, kaip jis yra ir daugiau, tyrimai jau pradėti.

Į Seimą kandidatuojantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje nenurodė anksčiau priklausęs Lietuvos nacionaldemokratų partijai, kuriai vadovavo žinomas neonacis Mindaugas Gervaldas-Murza. Pats politikas tikina nurodyti narystę šioje partijoje paprasčiausiai pamiršęs. „Tiesiog pamiršau, neapsižiūrėjau. Bet juk ir taip visa Lietuva žino šį mano jaunystės istorijos etapą“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

„Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas šiandien išvyksta į Berlyną pasirašyti sutarties dėl Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo gynybos srityje“, – rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip, sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą. „Išvykstu į Berlyną istoriniam pasirašymui.

Latvijoje praėjusią savaitę sudužus Rusijos kariniam dronui, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ragina keisti NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse algoritmą. „Oro policija turi ne tik patruliuoti, bet ir esant reikalui, galimybėms, jei laikas leidžia, sprendimų priėmimo grandinę sutrumpinti NATO lygmeniu taip, kad iš karto galėtų pakilti ir sunaikinti dronus“, – trečiadienį žurnalistams sakė jis.