Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovai penktadienį spaudos konferencijoje Seime teigė palaikantys profsąjungų idėją reikšti interpeliaciją ministrui. Pats ministras šiuo metu atostogauja ir pakomentuoti situaciją žada pirmadienį, BNS sakė jo atstovė spaudai Ieva Dirmaitė.
„Palaikau profsąjungų reikalavimus galbūt pradėti interpeliaciją. Suprantu, kad interpeliacija yra sudėtingas procesas, reikia gauti palaikymą iš kitų frakcijų – apie tai mes dar nekalbėjom. Bet bent jau opozicijos žmonės pastebėjo tikrai ne vieną konfliktą, kuris pono ministro buvo ir Seime, kai jis leido ne visiškai etiškai atsakinėti į Seimo narių klausimus“, – teigė frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas.
Anot jo, ši žinia „galbūt bus signalas ponui Sauliui Skverneliui“, penktadienį susitinkančiam su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda, kad tvirtinant naują Vyriausybės sudėtį E. Misiūnas būtų „žmogus, kurį tikrai reikėtų keisti“.
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas tvirtino, kad E. Misiūnas savo veiksmais visiškai prieštarauja Vyriausybės programai, kuria įsipareigota skatinti žmonių įsitraukimą į profsąjungų, asociacijų veiklą, stiprinti profsąjungų galias.
Profesinės sąjungos ministrui daugiausia priekaištų turi dėl to, jog šis, anot jų, nereaguoja į statutinių institucijų pastabas dėl netinkamai vykdytos Policijos reformos bei kitų problemų pavaldžiose įstaigose.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovė Loreta Soščekienė tvirtino, kad nuo sausio įsigaliojęs nacionalinis susitarimas dėl tam tikrų socialinių garantijų taikymo profsąjungų nariams iki šiol netaikomas policijoje.
„Policijos departamentas yra užsispyręs ir visaip atsikalbinėja, pasak ministro, jis neturi jokios įtakos paveikti, kad šis susitarimas būtų taikomas policijos pareigūnams, profesinės sąjungos nariams“, – sakė ji.
Policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė tvirtino, kad didėjant nepilnamečių nusikalstamumui, reikėtų kalbėti apie „ministro ir generalinio policijos komisaro atsakomybę“.
Anot jos, prasidėjus policijos reformai, profesinės sąjungos įvairias valdžios institucijas įspėjo dėl galimų grėsmių, jei bus atsisakoma „policijai būdingų funkcijų ir reforma bus taikoma socialiai neatsakingai“, tačiau nesulaukė socialinio dialogo. Ji tikina, kad policijoje išlieka vidinė įtampa, darbo užmokestis skaičiuojamas nesilaikant teisės aktų.
„Atsisakius tiek nepilnamečių individualios, tiek bendros prevencijos, turime žiaurią statistiką – ne tik padidėjusį nusikalstamumą, bet ir mirčių atvejus. Šiandien policijos vadovui, ko gero, svarbiau yra piaras (viešieji ryšiai - BNS), bet visiškai nesvarbi policijos atliekamos funkcijos kokybė“, – aiškino ji.
Anot R. Katinienės, už tai, jog situacija „nėra sukontroliuota, atsakingas vidaus reikalų ministras“. Ji taip pat ragino prisiimti E. Misiūną atsakomybę už, jos nuomone, netinkamą lėšų panaudojimą policijoje.
„Kai visos kitos teisėsaugos institucijos vos suduria galą su galu, ugniagesiai-gelbėtojai skundžiasi, kad neturi uniformų, policijos prioritetai yra „iPhone“ telefonai, elektriniai paspirtukai, automobiliai ir kitos priemonės, kurios realiai po mėnesio kito atsiduria sandėliuose ir net nenaudojamos. Darbo ir lėšų panaudojimo neužtikrinimas, sunkių ir labai sunkių veikų augimas, nepilnamečių nusikalstamų veikų augimas nebėra vien tik generalinio komisaro atsakomybė, bet yra ir vidaus reikalų ministro atsakomybė“, – tvirtino R. Katinienė.
Pareigūnai taip pat skundžiasi dideliais darbo krūviais, tvirtina, kad manipuliuojama vertinimo sistema, pavyzdžiui, Vilniaus mieste keliskart sumažėjo labai gerai įvertintų pareigūnų.
„Jei ir vykdai visus iškeltus uždavinius, manipuliuojant darbo užmokesčio fondais, tu gali būti įvertintas tik gerai ir nesitikėti algų pakėlimo. Tai visiškai demotyvuoja pareigūnus“, – aiškino Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos Vladas Sanda.
Julius Sabatauskas tvirtino, kad E. Misiūnas atsakydamas profesinėms sąjungoms „vietoje to, kad spręstų problemas, tiesiog atsirašė, kad nacionalinis susitarimas prieštarauja Vidaus tarnybos statutui. Bet jis užsimiršta, kad nacionalinis susitarimas yra aukštesnio lygio“.
