Antradienį apsvarsčius projektą už jį balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo penki ir 14 parlamentarų susilaikė. Įstatymui priimti liko dar vienas balsavimas. Šeimos stiprinimo įstatymo projektą dar praėjusią kadenciją yra pateikę 55 parlamentarai iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei kitų frakcijų.
Prieš projektą pasisakęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino, kad šeimas turėti daugiau vaikų paskatintų finansinės priemonės, o ne deklaracijos. „Tas įstatymas toks daug garo ir daug rūko, kaip aš sakiau, o mažai konkretikos“, – ironizavo A. Sysas.
„Kai perskaitai visą įstatymą, iš karto į galvą ateina Ostapo Benderio mintis: „Nemokykite mūsų gyventi, geriau padėkite materialiai“. Tada viskas aišku, šeima žino, ko nori, nes šeima turbūt ne šventa dvasia gyvena“, – kalbėjo socialdemokratas.
Vienas projekto iniciatorių konservatorius Rimantas Jonas Dagys savo ruožtu teigė, kad „toks skėtinis koordinuojantis įstatymas yra seniai būtinas, nes demografinės pasekmės yra būtent dėl to, kad į tai (šeimos politiką) mes visiškai nekreipiame dėmesio“, – sakė konservatorius, tikinęs, kad įstatymąs „turės su biudžetu sąsają“.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Algimantas Dumbrava teigė, kad tokiam įstatymui priimti „vis pritrūkdavo politinės valios“, ir tai galėtų padaryti dabartinė Seimo sudėtis.
„Kaip ir sakė šio įstatymo kritikas A. Sysas, daug yra tokių gana deklaratyvių nuostatų, tačiau mes norime ir matome numatyti kryptis ir kalbėti apie šeimą. Nes paskutiniu metu kalbėti apie šeimą darosi nebemadinga Lietuvoje. Apie visokias kitokias grupes mes kalbame labai daug, bet apie šeimą, kuri pagrįsta santuoka, kalbame labai mažai, dėl to labai bijome tą išsakyti“, – sakė A. Dumbrava.
Konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad įstatymo priėmimas niekaip nepakeistų šeimų, galvojančių apie praktines kylančias problemas, situacijos.
„Tėvai, kurie netrukus eis paimti vaikų į darželį ar važiuos į mokyklėles, ar sėdi darbe ir galvoja apie savo vaikus ir apie šeimą, jiems deklaratyvios nuostatos niekaip nepalengvins gyvenimo ir nepaskatins turėti daugiau vaikų. Aš manau, esame labai naivūs, jeigu galvojame, kad lozungai ir deklaratyvūs įstatymai kaip nors pakeis šeimų gyvenimą“, – kalbėjo M. Majauskas.
Seime svarstomas įstatymas registruotas dar praėjusioje Seimo kadencijoje, jį iniciatoriai sako parengę reaguodami į prastėjančią demografinę situaciją. Įstatymu būtų nusakoma, kokia turėtų būti valstybės šeimos politika, be kita ko, siūloma steigti naujas institucijas – nacionalinę šeimos tarybą bei Šeimos politikos komisiją.
Projekto preambulėje rašoma, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas“.