Tačiau darbdaviai priešinasi, esą galimai artėja recesija ir ne visi išgalės tokias algas mokėti, o padidinus minimalią kils spaudimas darbdaviams didinti ir kitų darbuotojų atlyginimus. Vyriausybė didinti minimalią algą neatsisako, tačiau delsia nuspręsti, kiek ir laukia rudens, kai esą bus aiškiau, kaip sunkmečio akivaizdoje Lietuvos ekonomika išgyvens šiuos metus ir ko tikėtis kitais metais.
Šiaulių pakraštyje Ginkūnuose darbininkai pjauna žolę. Aplinką seniūnijai tvarkantys šiauliečiai dirba už minimalią 550 eurų į rankas mėnesinę algą, o turintys neįgalumą ar gaunantys senatvės pensiją dirba puse etato po pusę dienos. Šiauliečiai sako, darbas nėra sunkus, tik atlygis prie didžiulės infliacijos – mažas.
„Dabar 550 eurų. Duona, druska, sviesto. Kas nenorėtų 800–900 eurų“, – sako šiaulietis Alvydas.
„Iš minimumo tik mokesčius, už telefoną susimoki, valgyti nusiperki, viskas. Iki 7 gerai būtų“, – kalba šiaulietė Vilma.
„Aš einu, kad turėčiau užsiėmimą, pinigai gerai, bet turiu judėti, negaliu būti be užsiėmimo“, – pasakoja šiaulietis Jonas.
Ginkūnų seniūnė pasakoja, kad daugiau minimalios algos už šiuos darbus negali mokėti, tad džiaugiasi, kad turi tokius darbininkus.
„Minimalus atlyginimas, žmones saugom, kad tie, kuriuos turim, dirbtų, niekur neišeitų, nes kontingentas mūsų vyresnio amžiaus, su neįgalumu, pensijinio amžiaus, jaunų žmonių už minimumą nepritrauksi. Turėtų gauti 750–800 eurų, tada jau rastum žmogų, kuris galėtų su trimeriu dirbti“, – teigia Ginkūnų seniūnė Vilija Kvasienė.
Lietuvos bankas pasiūlė nuo naujųjų metų minimalią algą padidinti apie 19 procentų – beveik penktadaliu iki 624 eurų į rankas. Štai Lazdijų gyventojai sako, kad ir tiek mažai, kai infliacija per metus pinigus jau nuvertino penktadaliu:
„Dabar 1000 eurų turėtų būti.“
„Kai taip kyla kainos, nežinau, kaip su 600 eurų išgyventum.“
„Badauti reikia už 600 eurų.“
„1000 eurų užtektų normaliai.“
Tačiau vyriausybė neskuba didinti minimalios algos ir laukia rudens, kai esą bus aiškiau, kaip galimos recesijos akivaizdoje Lietuvos ekonomika išgyvens šiuos metus ir ko tikėtis kitais metais. Tuo metu darbdaviai su profesinėmis sąjungomis vis aršiau ginčijasi, kokia turėtų būti kitais metais minimali alga.
„MMA yra tik indeksas, jai padidėjus didėja ir kiti atlyginimai. Didėja gamybos kaštai ir kai kurioms įmonėms tai gali būti per sunku, priklausomai, kiek bus sutarta kelti MMA“, – teigia pramonininkų konfederacijos atstovė Eigilė Čygaitė-Elzbergienė.
„Vidutinis darbo užmokestis nestovi vietoje, auga, mūsų sutarta Trišalėje taryboje formulė – pririšta prie VDU. Analizuojant ekonominius rodiklius, matome prielaidas, kad kitais metais MMA turi augti ženkliai“, – tikina profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Darbdaviai Lietuvos banko pasiūlytam minimalios algos didinimui priešinasi ir reikalauja keisti jos skaičiavimo formulę, kad ji nebedidėtų paskui vidutinį atlyginimą, o priklausytų ir nuo darbo produktyvumo, kuris Lietuvoje yra maždaug šeštadaliu mažesnis nei ES vidurkis, o Lietuvos ūkiui itin svarbioje apdirbamojoje pramonėje – mažesnis ir daugiau nei dvigubai.
„Labai tikimės, kad darbo našumo arba produktyvumo kriterijus bus vienas, kurie turi būtinai atsirasti mūsų formulėje ir kuo greičiau. Turėtume žiūrėti ne į augimą, o kur esame, kur Lietuva yra palyginus su ES vidurkiu“, – sako darbdavių konfederacijos atstovė Aurelija Maldutytė.
Tačiau profesinės sąjungos griežtai nesutinka minimalią algą susieti su darbo našumu, mat tai galimai stabdytų jos augimą.
„Ne nuo darbuotojo priklauso produktyvumas, bet nuo technologinės įrangos, darbo organizavimo, ką daro darbdaviai. Darbuotojo minimalus indėlis, kai dirbi su kastuvu ar rankinį darbą“, – tikina profsąjungų atstovė Dalia Jakutavičė.
Europos Komisija planuoja priimti direktyvą, pagal kurią nustatant minimalią algą būtų privaloma atsižvelgti ne tik į vidutinį atlyginimą, bet ir darbo našumą, minimalios algos perkamąją galią.
