O ekonomistai tikina, kad į viršų kopianti infliacija didina ir darbuotojų derybines pozicijas – algos, tikėtina, augs ir toliau. Tiesa, ekspertai perspėja, kad toks algų spurtas kelia nerimą.
Ceche moterys šaltyje džiovintas uogas rūšiuoja itin atidžiai. Ilgametė įmonės darbuotoja Dalia juokauja, kad ir pinigus moterys skaičiuoja kruopščiai. Pasak Dalios, atlyginimai įmonėje kyla kasmet – apie 10 procentų, tačiau kainos auga sparčiau nei kas mėnesį pasipildo piniginė, o išlaidos vis didėja.
„Pirmiausia mokesčiai, o daugiau, kas lieka prie gerų norų… tai lauki algos, kaip saulės patekant“, – sako Dalia.
O į viršų kopiant kainoms verslininkai yra priversti kelti atlyginimus darbuotojams, kurie viliasi didesnių algų.
„Planuojame didinti apie 10–20 procentų algas ateinančiais metais ir nenorime skriausti savo darbuotojų. Aišku, mums patiems, kaip įmonei labai sunku“, – teigia „Supergarden“ pardavimų vadovė Lietuvai Erika Tiškevičiūtė.
Tad nepaisant infliacijos ir karo Ukrainoje atlyginimų spurtas Lietuvoje tęsiasi. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas pirmąjį šių metų ketvirtį palyginus su pernai tuo pačiu laiku Lietuvoje augo dviženkliu skaičiumi. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis augo 14 procentų ir „į rankas“ siekia 1087 eurus. Tiesa, kai kurie gyventojai tikina atlyginimų šuolio nepajuto:
„Atlyginimų kaip ir nelabai, tik kainų jau tą didėjimą truputį pajaučiau. Jau tą krepšelį kai pasižiūriu, tai vis didėja ir didėja tas krepšelis.“
„Tikrai atlyginimai, manau, truputį mažiau kyla.“
„Aš dirbu Vilniaus „Viešajame transporte“ – viską sako ir ten atlyginimai už mūsų darbą labai žemi.“
„Žinokite, greičiausiai nedidėjo atlyginimas.“
„Tikrai didėjo. – Reikšmingai? – Ne, tikrai nereikšmingai.“
„Visą laiką norisi, kad atlyginimas kiltų, tik ne visą laiką yra galimybės.“
„Sakykite, ar kilo jums šiais metais atlyginimas? – Ne.“
Ir nors vidutinė alga nominaliai augo, tačiau realiai gyventojai dėl infliacijos papilnėjusių piniginių nelabai pajautė. Gegužę išankstinė metinė infliacija siekė 18,5 procento.
Pamažu keičiasi ir žmonių įpročiai – štai balandžio mėnesį palyginti su kovu mažmeninė prekyba Lietuvoje traukėsi maždaug 2 procentais. O tai jau pirmieji ženklai, kad dalis gyventojų ėmė taupyti.
„Vis tiek infliacija auga sparčiau nei žmonių pajamos. Ir čia yra tik laiko klausimas, kada tie didesni pokyčiai bus ir aš manau, kad netrukus girdėsime ir iš prekybininkų, kad keisis krepšelis to, ką žmonės perka: bus daugiau pigesnių prekių, galbūt ir prastesnės kokybės“, – sako „SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas.
Visgi yra ir tokių žmonių, kurie bijodami infliacijos, pinigus bando kuo greičiau išleisti. O toks elgesys, pasak ekspertų, yra klaidingas.
„Tas noras išleisti pinigus bijant infliacijos jau yra savaime klaida. Nes jeigu išleidi pinigus ir nusiperki daiktą, kurio tau nereikia. Tai infliacija yra 100 procentų, praradai visus pinigus ir visą perkamąją galią. Tai reikėtų nepulti ir neišlaidauti, vis tik infliacija atslūgs antrą šių metų ketvirtį“, – tikina „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tiesa, ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais atlyginimai didės dviženkliu skaičiumi. Pagal naujausias Lietuvos banko kovo mėnesio prognozes metinis darbo užmokesčio augimas šalyje turėtų siekti apie 11 procentų.
„Pasirodžius naujiems darbo rinkos duomenims šios prognozės yra peržiūrimos. Tačiau tikėtina, kad darbuotojų stygiaus problemos šiais metais niekur nedings, todėl atlyginimai šiais metais turėtų augti dviženkliu tempu“, – tvirtina Lietuvos banko ekonomistė Justina Zajankauskaitė.
Ir visgi toks algų spurtas kelia nerimą, mat didelis atlyginimų šuolis nėra tvarus pačiai ekonomikai. Mat atlyginimų augimui kelis kartus lenkiant produktyvumą, dalis įmonių gali prarasti konkurencingumą, netekti eksporto rinkų.
„Tai sunku prie tokių atlyginimų augimų tikėtis, kad infliacija greitai nukris žemiau 10 procentų. Tai šiuo aspektu tai yra pavojinga situacija, nes eksportuojančios įmonės praranda konkurencingumą“, – aiškina N. Mačiulis.
„Jei įtempta situacija dėl darbuotojų darbo rinkoje išliks, tai darbuotojai gali derėtis dėl atlyginimų didinimo būtent remdamiesi infliacijos lūkesčiais. O tai dar gali pakurstyti kainų–atlyginimų spiralę“, – sako J. Zajankauskaitė.
Tiesa, gyventojai turi sukaupę ir finansinę pagalvę – bankuose jų santaupos vis dar siekia apie 20 milijardų eurų ir yra gerokai didesnės nei prieš prasidedant pandemijai. Kol kas nėra ir aiškių ženklų, kurie rodytų, kad žmonės ėmėsi leisti finansinius rezervus.
