Valdantieji teisinasi, kad reforma veiks atvirkščiai, išgelbės mirštantį valstybinį sektorių, kuris jau esą jau nesugeba konkuruoti su privačiu verslu.
Teisininkė Jolanta dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Už beveik tris dešimtmečius darbo stažo kas mėnesį gauna 1200 eurų į rankas. Moteris skaičiuoja kaip naujoji Vyriausybės patvirtina valstybės tarnybos reforma pakeis jos ir kolegų gyvenimą.
„Aš dirbu 28-is metus, turiu 37 darbo dienas atostogų, pasivertus įstatymui aš turėsiu 20 plius. Nebelieka mums priedų už stažą, kuris beveik trečdalį algos sudaro ir kurį mes užsidirbom kantriu, kruopščiu darbu“, – kalba Valstybės sienos apsaugos tarnybos teisininkė Jolanta Bružaitė.
Moteris atlieka begalę skirtingų funkcijų: pavyzdžiui, kuruoja vidaus tyrimus, rūpinasi įvairiomis sutartimis. Jolantai pikta, kad Vyriausybė naująja reforma sumenkino teisininko specialybę, ją prilygino ūkinei funkcijai.
„Intelektinis darbas jokiu būdu negali būti prilyginamas ūkinei funkcijai. Juolab, kad teisinis atstovavimas, tai čia protu nesuvokiama yra. Kiek žmogus įdeda intelektinės veiklos, turėtų vertinama, ar tai yra viešasis administravimas, ar tai yra ūkinė veikla“, – tvirtina J. Bružaitė.
Vyriausybė patvirtintą Vidaus reikalų ministerijos parengtą reformą perdavė Seimui, kur opozicija nesnaudžia, pradeda pilti kritiką.
„Viršininkas dievas tėvas, dievas sūnus, dievas šventoji dvasia“, – sako Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Seime susirinkę socialdemokratai su profsąjungomis kaltina valdančiuosius, kad šie pradėjo ne taisyti, o griauti valstybės tarnybą. Esą naujas modelis valstybinių įstaigų vadovus pavers dievais.
„Viršininkas priima sprendimus patinka, nepatinka. Aišku mes nestiprinam. Ir pradedame tarnybos stiprinimą per vadovų atlyginimų didinimą. Ne taip turėtų. Darbus dirba personalas“, – teigia A. Sysas.
Valdantieji projekte siūlo panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas bei atrankas. Tai reiškia, kad įtaigos direktorius laisvomis rankomis pats spręstų, ką, kiek ir už kokį atlyginimą samdyti.
Tiesa, opoziciją labiausiai pykdo socialinių garantijų naikinimas. Mat valstybinės tarnyboje norima ne tik sunaikinti priedus už darbo stažą, bet ir ženklią dalį darbo užmokesčio dalį tiesiogiai susieti su padarytais darbais.
„Mes tikrai nejaučiam, kad yra pagrindo naikinti priedą už stažą. Tiesiog racionaliai tai nepaaiškinama“, – tvirtina Seimo narys Tomas Tomilinas.
„Yra pastovioji dalis darbo užmokesčio ir kintama. Normaliai manoma, kad valstybiniam sektoriui pastovioji dalis turėtų nemažiau 80 procentų, o 20 galėtų būtų kintamai. Tai ir 60, ir 50 tiktai procentų yra per kintamus dalykus, tai aišku, tas neskatina žmones paprasčiausiai laikytis tos vietos“, – kalba A. Sysas.
Kol opozicija piktinasi, kad konservatoriai savo bendrapartiečiams kuria darbo vietas, kurių gali prireikti po kitų Seimo rinkimų, valdantieji gina reformą. Esą stiprūs, daugiau uždirbantys vadovai sustiprins valstybines įstaigas.
„Dabar stebimės, kad trūksta daugelyje institucijų darbuotojų. Vadovų konkursai neįvyksta ir turbūt labai stebėtis nereikia, kartais vadovas negauna 800–900 eurų, tai nėra tas svajonių atlyginimas, kuris galėtų pritraukti pačius talentingiausius“, – teigia Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.
„Patys socialdemokratai buvę valdžioje ir vienoje, ir kitoje kadencijoje, nieko nedarė. Atlyginimų nesugebėjo pakelti, tai dabar lengva kritikuoti“, – sako Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas.
Anot valdančiųjų, nauja sistema skatins valstybės tarnautojus dirbti daugiau.
„Tai skatina užsisėdėjimą, kai moki papildomai už stažą, aš ir pats gaunu pakankamai už stažą, mano atlyginimas už kolegų, kurie dirba mažiau valstybės tarnyboje didesnis“, – teigia E. Gentvilas.
„Norisi, kad rezultatai būtų vertinami pirmiausiai, kad būtų galimybė vadovams turėti lankstesnius instrumentus ir galimybes formuotis komandas ir lanksčiau dirbti su tais, kurie turi didesnę motyvaciją“, – kalba M. Lingė.
Labiausiai atlyginimų didėjimą pajus ne dešimtys tūkstančių valstybės tarnautojų, o įstaigų vadovai, teisėjai, politikai. Pavyzdžiui, po naujų rinkimų Lietuvos prezidento pareiginė alga didėtų vos 300 eurų iki 10 200, Seimo pirmininkas uždirbtų dvigubai daugiau nei dabar: 8 600 eurų iki mokesčių, kas sudaro 5 300 eurų į rankas. O Seimo nario atlyginimas padidėtų beveik 3 tūkstančiais eurų iki 6 300 eurų prieš mokesčius arba maždaug 3 800 eurų į rankas.
Kiek konkrečiai padėtų kiekvieno eilinio biudžetinės įstaigos specialisto alga kol kas neaišku, nes bendras didėjimas dar tik bus numatytas kitų metų biudžete ir jis jau priklausys nuo kiekvienos valstybinės įstaigos direktoriaus norų.
„Pinigų galima kaip surasti? Atleidi pusę darbuotojų ir darbo užmokesčio fondas atsiranda, vadovui pasididinti atlyginimą“, – sako A. Sysas.
Nors visa Lietuva šiuo metu kenčia nuo energetinių išteklių kainų krizės, pasak ekonomistų, Lietuva dėl rekordinės infliacijos turi iš ko didinti valstybės tarnautojų atlyginimus.
„Viešieji finansai kaip ir leidžia atlyginimus padidinti, kadangi valstybės skolos santykis su BVP siekia 42 proc. tai yra normali tvari riba, biudžeto deficitas geras. Galų gale valstybė per šių metų 7 mėnesius iš infliacijos augimo uždirbo daugiau negu 1 milijardą eurų per papildomą mokesčių surinkimą“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Seimas Valstybės tarnybos reformos planuoja imtis artimiausio Seimo posėdžio metu, spalio 11-ą dieną.
