Karjeros portalo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sakė, kad dabar Lietuvoje didžiausi atlyginimai siūlomi patyrusiems vadovams (aukščiausio lygio, padalinių) ir aukštesnio lygio (angl. senior) IT, bankų specialistams.
„Pavyzdžiui, šiuo metu iš visų aktyvių skelbimų didžiausią – nuo 8 tūkst. eurų iki 11 tūkst. eurų atlyginimą bruto atlyginimą siūlo Kesko Senukai Lithuania, kuri ieško finansų direktoriaus (-ės).
Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, fiksuojame darbo pasiūlymų kiekio mažėjimą, tačiau įmonės, kurios publikuoja naujus darbo pasiūlymus, atlyginimų nemažina. Vis dėlto kadangi darbo pasiūlymuose didžioji dauguma įmonių nurodo siūlomo atlygio intervalą, o jis neretai būna gana platus, sudėtinga nustatyti, koks bus realus tų pareigų darbuotojo atlyginimas“, – komentavo specialistė.
Pasak jos, darbdaviai atlyginimų darbo pasiūlymuose nemažina, bet mažėja pačių darbo pasiūlymų – aštrėja konkurencija tarp kandidatų, derybinės galios pereina į darbdavių rankas.
IT specialistų trūksta
Personalo valdymo įmonės „Emplonet“ vadovė Violeta Jakutė sakė, kad nepaisant infliacijos, energetinės krizės IT srities specialistų poreikis rinkoje išlieka aktualus.
„Nors jau stebime vienetinius atvejus, kai įmonės „paleidinėja“ savo IT darbuotojus, tačiau juos labai greitai „išgraibsto“ kitos bendrovės. Turint omenyje, kad Lietuvoje vis dar trūksta beveik 14 tūkst. IT srities specialistų, kelių šimtų darbuotojų atleidimas nepadeda užpildyti laisvų IT specialistų darbo vietų, tose įmonėse, kur jų trūksta.
Atlyginimai nemažėja, tačiau jų kilimo greitis, tikėtina, kuriam laikui dalyje organizacijų ženkliai sulėtės. Darbo užmokestis priklauso nuo pozicijos (testuotojai, programuotojai, vadybinės IT pozicijos), atsakomybių ir pareigų lygio. Jis gali svyruoti nuo 1 tūkst. eurų į rankas pradedančiajam specialistui iki 4 tūkst. eurų į rankas ir daugiau vyr. specialistui“, – skaičiavo specialistė.
Pasak V. Jakutės, IT specialistų trūkumas dažniausiai siejamas su vidurinio ir aukščiausio lygio specialistais.
„Nesenai kvalifikaciją pakeitusiems specialistams, t. y. junior`ams, įsitvirtinti tikrai įmanoma, tačiau sunkiau. Viena iš priežasčių yra ta, kad įmonės neturi pakankamai patyrusių specialistų, kuriuos galėtų atitraukti nuo tiesioginio darbo ir skirti jų laiką naujo darbuotojo ar darbuotojų įvedimui, mokymams“, – komentavo specialistė.
Geidžiamiausi darbuotojai – turintys patirties
Skaitmeninių technologijų sektoriaus (DigiTech) asociacijos Infobalt ryšių su visuomene vadovas Paulius Jakutavičius sakė, kad IT sektorius galėtų įdarbinti daugiau specialistų.
„Įmonės nuolat ieško naujų darbuotojų. Tačiau reikėtų, žinoma, patikslinti, kad geidžiamiausi, kaip ir anksčiau, yra patirtį turintys specialistai. Tai susiję su tuo, kad skaitmenizacija verslams yra vienas iš pagrindinių efektyvumo, konkurencingumo ir tvarumo didinimo kelių.
Atlyginimai ir toliau keliami, konkrečiai įvardinti būtų sudėtinga, nes rėžiai priklauso nuo patirties, profilio ir srities. Tačiau tendencija, kad didžiausi atlyginimai mokami būtent IT sektoriuje – išlieka“, – komentavo asociacijos atstovas.
Pasak jo, IT sektoriui elektros pabrangimas nėra toks aktualus, kaip tai yra sektoriams, kurie labai intensyviai naudoja energijos išteklius.
„Tai priklauso nuo įmonės pobūdžio. IT, telekomunikacijų infrastruktūros įmonėms, kurios savo metu galbūt nebuvo priėmusios strateginių efektyvumo sprendimų – investavusios į atsinaujinančių energijos išteklių jėgaines – yra sunkiau.
Tačiau svarstoma apie paslaugų kainų didinimą, tai pajunta ir IT įmonės, kurios naudojasi šių duomenų centrų, debesijos paslaugomis. Tačiau tie padidėjimai gana nesunkiai amortizuojami. Bendrai, žvelgiant viso IT sektoriaus mastu, bent jau kol kas nesimato kažkokių krizės apraiškų“, – prognozavo P. Jakutavičius.
Nedarbas Lietuvoje mažesnis už ES vidurkį
Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostat.
Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir rugpjūtį siekė 5,2 proc. Rugpjūtį darbo neturėjo 79 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 1,7 punkto iki 11,5 procento.
Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepasikeitė, Estijoje – 5,8 proc. ir išliko nepakitęs.
ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. – 0,8 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito.
Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 12,9 mln. žmonių, o jaunimo iki 25 metų nedarbas siekė 13,8 proc.