atlyginimai

„Sodra“ skelbia, kad kylančius atlyginimus turėjo pajusti kas antras dirbantis. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinės darbo pajamos į rankas didėjo beveik 130 eurų ir priartėjo prie 1000. Visgi, pagal šį rodiklį Vakarų Europa mus lenkia daugiau nei du kartus. O apie kokį atlyginimą svajoja žmonės ir ar jaučia, kad pilnėja piniginės? Štai, ką jie sako: „Ne, man nedidėjo atlyginimas.“ „Maksimum 6 proc. Tai yra žiauriai, žiauriai mažas dalykas.“  „Ne.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kitąmet 4 eurais padidinti bazinį pareiginės algos dydį nuo 177 iki 181 eurų. Mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams kilstelti minimalius pareiginės algos koeficientus.  100 eurų – tiek kitąmet didės mažiausi uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, rašoma ministerijos pranešime. Ne vienerius metus viešajam sektoriui sudėtinga pritraukti kvalifikuotų specialistų. Labai svarbu, kad pajamos augtų ir jiems.

Pastaruoju metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo gana sparčiai. Tačiau didesnis vidurkis neparodo, kad vieniems atlyginimai augo itin sparčiai, o kitiems visai nepasikeitė arba neviršijo kainų augimo. Tokių darbuotojų yra daugiau kaip trečdalis. „Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį visą mėnesį dirbusių gyventojų vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, išaugo 220 eurų (16,6 proc.

Daugelio biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai apskaičiuojami įstatyme nustatytą koeficientą dauginant iš kasmet tvirtinamo pareiginės algos bazinio dydžio. Nuo kitų metų šį dydį padidinti 4 eurais. Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, karių tarnybinius atlyginimus ir kt. Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis nustatytas įstatymu ir yra 177 eurai.

Dėl išaugusių dujų kainų gamybą sumažinusios Jonavos azotinių trąšų gamintojos „Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė teigia, kad vyksta derybos dėl apmokėjimo sustabdyto amoniako cecho darbuotojams. „Darbuotojai apie tokį gamybos stabdymą išgirdo, berods, praėjusią savaitę, informaciją teikė vadovai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui rudens sesijoje siūlo svarstyti per 20 teisės aktų projektų. Tarp ministerijos pateiktų projektų yra socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkos keitimas, kuris leistų sparčiau didinti pensijas, rašoma pranešime spaudai. Ministerijos siūlymuose – darbo užmokesčio didinimas, lankstesnės darbo sąlygos auginantiems vaikams, neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos, didesnės išmokos globojamiems vaikams, pokyčiai socialinių paslaugų sistemoje.

Atlyginimai šiemet augo daugiau nei 10 proc. Vieni darbdaviai tokiu augimu džiaugiasi ir sako, kad gaudami daugiau pinigų gyventojai daugiau jų išleidžia ir vartojimui. Kiti tuo metu įspėja, kad ateityje galime sulaukti krizės ir darbuotojų atleidimų. Ekonomistai atlyginimų augimą irgi vertina dvejopai. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad lietuvių pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES vidurkį.

Šią savaitę Vyriausybė nusprendė sparčiau nei planavo anksčiau didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA). Kadangi dalis įmokų ir išmokų yra susijusios su ja, atitinkamai didės ir gyventojų mokėtinos ar gautinos sumos. Šiuo metu MMA, kuri gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, yra 642 eurai neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų apie 468 eurus. Trečiadienį ministrų kabinetas nusprendė, kad nuo kitų metų siūlys MMA didinti iki 730 eurų. Tai būtų maždaug 518 eurų į rankas.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Latvijos centrinė statistikos valdyba pranešė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 12 proc., Latvijoje – 10,2 proc., Estijoje – 7,3 procento.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlys minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų pradžios didinti 88 eurais – iki 730 eurų, BNS patvirtino du nesusiję šaltiniai.    Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau šį mėnesį užsiminė, kad MMA galėtų augti ir daugiau.

Internetinė parduotuvė „Barbora“ praneša keičianti naujokų atlygio politiką bandomuoju laikotarpiu prekių surinkėjams ir kurjeriams. Naujokams sudarys tokias pat galimybes užsidirbti kaip ir dirbantiems ilgesnį laiką – taikys vienodą bazinį atlyginimą nuo pirmųjų darbo dienų, informuoja bendrovė. Šiuo metu įmonė ieško apie 200 kurjerių ir prekių surinkėjų – daugiausia didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Rusijoje gegužę buvo 56,17 tūkst. rublių (645 eurai), o vidutinė išmokėta senatvės pensija birželį – 15,82 tūkst. rublių (182 eurai), rodo nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ paskelbti duomenys. Vidutinis atlyginimas atspindi jo dydį didžiosiose bei vidutinėse įmonėse, taip pat biudžetinėse organizacijose. Įvertinus infliaciją, vidutinis atlyginimas šalyje per metus padidėjo 3,3 proc., tuo tarpu vidutinė pensija – sumažėjo 0,1 procento.

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje kiek išsikreipė. Darbdaviai sako, kad situacija – paradoksali, mat laisvų darbo vietų – rekordiškai daug, tačiau dirbti vis vien nėra kam. Tuo metu darbuotojų atstovai sako, kad nedarbo ir susiklosčiusios situacijos priežastis yra netinkamas darbdavių požiūris. Užimtumo tarnybos duomenimis, birželį darbdaviai įregistravo virš 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius.

Sprendimas kitais metais kelti minimalų atlyginimą sulaukė darbdavių pasipriešinimo. Anot jų, kol nesibaigė pandemija, nereikia skubėti didinti atlyginimų. Kitu atveju darbdaviai sumažins darbuotojams net ir minimalų atlygį. Tuo metu darbuotojų atstovė tikina, kad uždirbdami minimumą žmonės vos patenkina būtinuosius savo poreikius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimaliąją mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis draudžiama darbo užmokestį ir kitas su juo susijusias išmokas mokėti grynaisiais pinigais. Už tokias pataisas balsavo 82 Seimo nariai, 6 buvo prieš, o 24 susilaikė.

Seimas linkęs įteisinti, kad nuo 2022 metų sausio darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos būtų mokamos ne grynaisiais, o pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą. Išimtį siūloma taikyti tik jūrininkams.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Darbo kodekso pataisoms: už balsavo 77, prieš – 9, o susilaikė 32 parlamentarai. Galutinis balsavimas dėl jų vyks dar birželį.

Darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus vienijanti Trišalė taryba antradienį nesutarė, kokia turėtų būti minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo 2022 m. sausio 1 d. Pagal Darbo kodeksą MMA ir minimalų valandinį atlyginį nutarimu nustato Vyriausybė, tačiau priimdama sprendimą ji turėtų atsižvelgti į Trišalės tarybos poziciją. Kadangi ši vieningos pozicijos neišreiškė, ministrų kabinetas pats galės nuspręsti, kokį minimumą nustatyti.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2021 m. pirmąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 683 eurai neatskaičius mokesčių ir, palyginti su 2020 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 0,5 proc., praneša Statistikos departamentas. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 387,2 euro ir per ketvirtį sumažėjo 1,3 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2021 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 295,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 27 eurais.

Registrų centre paskelbtoje viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) praėjusių metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad devyni jos vadovai iš mokesčių mokėtojų pinigų gavo algas, priedus ir kitas išmokas, siekiančias ar viršijančias šalies vadovų algas. O nuo šių metų pradžios transliuotojo vadovybė uždirba dar daugiau.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Latvijos centrinė statistikos valdyba skelbia, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 9,9 proc., Latvijoje – 9,5 proc., Estijoje – 4,9 procento.

Nemažai verslininkų nuolat skundžiasi, kad trūksta darbuotojų. Tačiau mokėti jiems didesnes algas ar rūpintis visomis socialinėmis garantijomis neskuba. Vežėjai nenori daugiau savo pelno ar pajamų pasidalyti su jiems sunkiai dirbančiais vairuotojais, kurie esą niekaip prie verslo plėtros neprisideda. Bent jau taip įsitikinęs asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas.

Didžiausias algas mokančiose šalies įmonėse moterys dažniausiai uždirba mažiau nei vyrai. Tačiau yra ir išimčių: keliose įmonėse, kurioms vadovauja moterys, jos gali pasigirti kiek didesnėmis algomis. Tai rodo nuo šiol „Sodros“ skelbiami duomenys apie vidutinius atlyginimus pagal lytį. Tiksliau, vyrų ir moterų darbo užmokesčiai pradėti skelbti tų įmonių, kuriose darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 8, ir iš jų yra daugiau negu 3 moterys ir daugiau negu 3 vyrai.

Šią savaitę „Sodra“ paskelbė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį 11 proc. didėjo atlyginimai. Tačiau pandemija augino ne tik atlyginimus, bet ir pajamų nelygybę: daugiau pinigų gavo tie, kurie ir uždirbdavo daugiau, o mažiau uždirbančių asmenų atlyginimų augimas matyti nežymus. Tam spręsti prezidentas Gitanas Nausėda siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir taip mažiausią minimalią algą gaunantiems gyventojams per mėnesį papildomai suteikti 10 eurų į rankas.

Per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didėjo daugiau kaip dešimtadaliu. Tačiau uždirbantys mažiausiai realiai to nepajuto – labiausiai augo ir taip didesnės algos. Taigi, darbuotojų atstovai teigia, kad nuo kitų metų minimumas turėtų kilti iki 750 eurų. Vis dėlto darbdaviai ir ekonomistai įspėja apie pavojus.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Gitano Nausėdos pateiktoms Gyventojų pajamų mokesčio pataisoms. Jomis siūloma didinti neapmokestinamas pajamas, dėl ko gaunantiems mažiausias algas pinigų kiekis į rankas padidėtų iki 10 eurų per mėnesį. Už pateiktą įstatymo projektą balsavo 74 Seimo narių, 4 buvo prieš, o susilaikė 35. Dabar jį svarstys Biudžeto ir finansų komitetas. Kad įstatymas būtų galutinai priimtas, už jį visi parlamentarai turės balsuoti dar bent du kartus.

Darbo rinka Lietuvoje atsigauna. Specialistai pastebi, kad darbo pasiūlymų skaičius išaugo. Tačiau gyventojų jais nesidomi, ypač jeigu siūlomas minimalus atlygis. Tačiau ir dideles iki 6 tūkst. eurų algas siūlanti IT įmonė taip pat susiduria su darbuotojų trūkumu, nes Lietuvoje reikiamų specialistų paprasčiausiai nėra. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad šiuo metu sparčiai auga darbo skelbimų skaičius.

Nepaisant besitęsiančios pademijos ir buvusių suvaržymų, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo daugiau kaip dešimtadaliu. Tačiau išaugo ir pajamų nelygybė: daugiau pinigų gavo tie, kurie ir taip jų gauna daugiau, o uždirbantys mažiau turėjo tenkintis mažesniu atlyginimų augimu. Tai rodo antradienį paskelbtas „Sodros“ tyrimas. Jo duomenys rodo, kad didėjo ne tik vidutinis darbo užmokestis, bet ir dirbančių, socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų skaičius.

Su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams siūloma šiemet papildomai skirti beveik 75 mln. eurų. Vyriausybė penktadienį pritarė, kad Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF) iš valstybės biudžeto papildomai būtų skirta 48,5 mln. eurų, o dar 26,2 mln. eurų – iš sveikatos priežiūros paslaugoms anksčiau numatytų lėšų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, PSDF biudžete darbo užmokesčiui didinti buvo numatyta 45,6 mln. eurų.

Lietuvos ekonomika itin sėkmingai atlaikė antrojo karantino išbandymus, o suvaržymų poveikį su kaupu kompensavo eksportuojančių sektorių plėtra, teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Anot jos, stipri šių metų pradžia ir įsibėgėję vakcinacijos procesai kloja pamatus optimistiniam Lietuvos ekonominės raidos scenarijui, tad Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti 4,3 proc., o kitąmet – 3,5 proc.

Rusijos biatlonininkė Margarita Vasiljeva jautriai sureagavo išvydusi, ką jai už darbą moka valstybė. Moteris apsiverkė savo instagrame ir retoriškai paklausė, gal jai reiktų eiti tiesiog dirbti ką nors, o ne sportuoti? Žymi Rusijos sportininkė, pasaulio čempionato nugalėtoja, pasiskundė sekėjams savo gaunamu 10 tūkst. rublių (apie 111 eurų) atlyginimu. „Kuomet sužinojau, kad gaunu 10 tūkst.

Prie Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros – seniai girdėtas didžiulis triukšmas. Šimto automobilių su įjungtais garsiniais signalais kolona iš Druskininkų atvažiavę sanatorijos „Belarus“ darbuotojai reikalavo darbo ir algų. Lukašenkos administracijos valdybai priklausančią sanatoriją paralyžiavo režimui paskelbtos sankcijos, tačiau nukentėjo ne diktatorius, o lietuviai darbuotojai.

Nepaisant atsargių ankstesnių prognozių, Lietuvos ekonomika šiuo metu auga bene sparčiausiai visoje ES, todėl augs ir atlyginimai, pastebi ekonomistai. Tikėtina, kad jie didės 10 proc. Tačiau įspėjama, kad šis augimas Lietuvos ekonomikai gali būti žalingas. Lietuva taps nebekonkurencinga. Be to, augs ne tik atlyginimai, bet ir kainos, ypač paslaugų.

SEB bankas beveik 3 punktais – nuo 1,8 proc. iki 4,6 proc. – pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Tuo metu 2022-ųjų metų prognozė antradienį paskelbtame naujausiame SEB „Nordic Outlook“ Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje sumažinta nuo 4,2 proc. sausį iki 3,8 proc. gegužę.

Šiemet tikslinant biudžetą papildomų lėšų bus skirta su COVID-19 dirbančių medikų algų priedams, atlyginimų didinimas visiems medicinos darbuotojams atidedamas vėlesniam laikui, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiais metais pagrindinis prioritetas vis dėlto yra atlyginti medikams už tą didelį krūvį, kurį dabar patiria turbūt labai didelė dalis medikų dirbdami COVID-19 fronte.

Medikų profsąjungos piktinasi nesulaukusios žadėto algų didinimo, kuris buvo numatytas prieš trejus metus tarp profsąjungų ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje, tačiau ministerija teigia, kad klausimui spręsti prireiks naujų derybų, pirmadienį skelbia naujienų portalas lrt.lt. Anot profsąjungų atstovų, medikų ir ministerijos susitarimas galioja iki šių metų pabaigos, o algos turėjo kilti 9 proc.

Žemės ūkyje prasidėjęs darbymetis neretam ūkininkui ar žemės ūkio įmonei kelia galvos skausmą – trūksta darbuotojų, norinčių ir galinčių dirbti. Neretai ūkininkui rasti vietinių ar Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių kvalifikuotų darbuotojų yra sudėtinga, todėl jų dairomasi užsienyje, praneša Žemės ūkio ministerija. Tačiau čia ir susiduriama su keblumais dėl, kaip teigia žemdirbiai, ilgai trunkančių ir sudėtingų procedūrų.

Minint Tarptautinę darbo dieną profsąjungos Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų šeštadienį surengė pikniką.   Šalia iškabintuose plakatuose buvo skelbiami tekstai, kodėl į profsąjungų renginį negali ateiti įvairių profesijų žmonės, pavyzdžiui, balerina nepasirodė, nes jai reikia išvežioti maistą, troleibuso vairuotoja nespėja, kadangi po darbo dar reikia užtrukti dezinfekuojant vairuotą troleibusą, o valytojas – kad gavo sutvarkyti papildomą plotą.

Lietuvos BVP 2021 metų pirmą ketvirtį buvo 1 proc. didesnis negu prieš metus. Toks pokytis gerokai viršijo ankstesnę mūsų prognozę. Šalies BVP jau viršijo lygį, buvusį prieš pandemiją, o metinis pokytis pirmą ketvirtį veikiausiai vėl buvo vienas geriausių Europos Sąjungoje. Kad ir kaip stebintų, tačiau antro karantino metu ekonomikos augimas tik paspartėjo – pirmą ketvirtį, palyginus su ketvirtu ketvirčiu, Lietuvos BVP pasistiebė 1,8 procento.

Lietuvos ekonomika nesiliauja stebinti ir nuginkluoja net užkietėjusius pesimistus. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo net 1 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kitaip sakant, nepaisant antrosios pandemijos bangos ir ilgo karantino, šalies ekonomika jau viršijo prieš krizę buvusį lygį. Kokie veiksniai lėmė tokią sėkmės istoriją? Lietuva išsiskyrė kitų Baltijos ir daugelio ES šalių kontekste itin teigiamais lūkesčiais.

Nepaisant to, kad Lietuvoje tęsiasi koronaviruso pandemija ir daugelis verslų patiria didesnių ar mažesnių sunkumų, iki šiol nebuvo fiksuota tiek daug bendrovių, kurių mokėtas darbo užmokesčio vidurkis būtų penkiaženklis. Tai rodo naujausi „Sodros“ duomenys apie kovo mėnesį Lietuvoje mokėtas algas. Nuo šių duomenų skelbimo pradžios tai yra didžiausias skaičius įmonių, kuriose fiksuotas darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų.

Koncerno „Achemos grupė“ valdomos Jonavos azoto trąšų bei chemijos produktų gamintojos „Achema“ profesinei sąjungai reikalaujant pasirašyti kolektyvinę sutartį, pastarosios vadovas sako, kad tai nebūtina – įmonėje nuo 2019 metų galioja lojalumo ir papildomų naudų darbuotojams programa, suteikianti tas pačias sąlygas ir lengvatas, kaip ir ankstesnė kolektyvinė sutartis.

Kitaip nei darbuotojų atstovai, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ Seime registruotas įstatymų pataisas, siekiant uždrausti pilnai grynųjų pinigų naudojimą Lietuvoje, vertina kaip nesusipratimą ir mano, kad toks žingsnis būtų didžiulė klaida, nes mūsų šalies infrastruktūra dar nėra tam visiškai pasiruošusi.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Rusijoje šiemet vasarį buvo realiai (įvertinus infliaciją) 2,0 proc. didesnis nei tą patį praėjusių metų mėnesį, pranešė Federalinė statistikos tarnyba. Metinis atlyginimas realus augimas sausį-vasarį – 1,6 procento. Šie išankstiniai „Rosstat“ duomenys atspindi atlyginimų dinamiką šalies didžiosiose bei vidutinėse įmonėse, taip pat biudžetinėse organizacijose.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) palaiko siūlymą, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos būtų mokamos tik pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą. Darbo užmokestis grynaisiais labiausiai paplitęs transporto, statybų ir paslaugų sektoriuose, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai yra patys problemiškiausi sektoriai, kur daugiausiai šešėlio ir darbuotojų išnaudojimo faktų.

Koncernui „Achemos grupė“ priklausančios Jonavos azoto trąšų bei chemijos produkcijos gamintojos „Achema“ darbuotojai antradienį susirinko į protesto akciją, kurioje reikalavo didinti atlyginimus. Tuo metu bendrovės vadovas akciją pavadino chuliganišku elgesiu. Pasak „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Birutės Daškevičienės, darbuotojai prašė, kad atlyginimai kasmet būtų indeksuojami, be to, jie siūlė kelti algas 4-6 proc., tačiau bendrovė atsisakė.

Vidutinis darbo užmokestis „Maximos LT“ darbuotojams šių metų kovą buvo dešimtadaliu didesnis nei vasarį ir prieš mokesčius siekė 1174 eurai, arba maždaug 771 euras į rankas. Praėjusį mėnesį beveik 70 proc. prekybos tinklo darbuotojų buvo išmokėtos skatinamosios premijos, skelbia bendrovė. Prekybos tinklas skelbia, kad vien parduotuvių darbuotojų vidutinis kovo mėnesio atlygis buvo 1071 euras iki mokesčių, arba apie 712 eurų į rankas.

Pasibaigus koronaviruso pandemijai ekonomistai prognozuoja, kad visame pasaulyje ekonominiai rodikliai augs. Ne išimtis ir Lietuva. Prognozuojama, kad mūsų šalyje augs atlyginimai ir gyventojų užimtumas. Tačiau pagrindinė to prielaida – dauguma turi pasiskiepyti iki vasaros pabaigos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad įsibėgėjus masiniam skiepijimui, ko gero, pavyks išvengti trečiojo karantino. „Jau dabar matome teigiamų ir neigiamų pavyzdžių.

Seimas šią savaitę ėmėsi pataisų, kurios ribotų teisėjų papildomą darbą skaitant paskaitas. Teismų įstatymo pataisos teisėjams leistų papildomą pedagoginę veiklą tik mokslo ir studijų institucijose. Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo vienas ir susilaikė 28 parlamentarai. Projektą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimo salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio mėnesį.

Pasaulį sustabdęs koronavirusas metė rimtą iššūkį verslui. Pandemija tapo darbdavių galvos skausmu, o darbuotojai – išsiųsti į prastovas. Pavasario ir vasaros sezonas studentams – metas, kuomet besibaigiantys mokslo metai sudaro sąlygas galvoti apie darbo paieškas. Rinką stebintys ekspertai pastebi, kad stagnacija baigiasi, o darbo skelbimų kiekiai – rekordiniai.