Už tokias pataisas balsavo 82 Seimo nariai, 6 buvo prieš, o 24 susilaikė.
Pagal priimtą darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos turės būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Jeigu pataisas pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda, jos įsigalios nuo kitų metų pradžios.
Iniciatyva drausti atsiskaitymus su darbuotojais grynaisiais pinigais atsirado po to, kai į viešumą iškilo ne viena istorija, kaip kai kurie darbdaviai tuo piktnaudžiauja.
Ne vienas ir ne du darbuotojai yra kreipęsi į Darbo inspekciją skųsdamiesi, kad jie verčiami pasirašyti dokumentus, kuriuose teigiama, kad jie gauna didesnes sumas nei faktiškai yra išmokamos.
Valdžios institucijos taip pat ne kartą yra skelbę, kad mokant algas grynaisiais neretai slepiamas šešėlis ir nemokami visi mokesčiai..
Kai kurios verslo ir darbdavių organizacijos prieštaravo pataisoms. Anot jų, darbuotojai patys nori gauti algas grynaisiais, nes išsigryninti juos kainuoja per daug ir ne visada įmanoma dėl menko bankomatų tinklo. Be to, esą jeigu darbdaviai norės mokėti dalį algų grynaisiais, tai ir toliau mokės.
Per metus žada daugiau pinigų atsiėmimo vietų
Antradienį pranešta, kad 7 šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių.
Dabar bankomatai yra 91 vietovėje, o per metus galimybė išsigryninti pinigus būtų užtikrinama ne mažiau kaip 191 vietovėje.
Tai numatyta Tarpusavio supratimo memorandume, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje. Jį pasirašė bankai „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių bankas, „Citadele“, „Revolut Payments“, Lietuvos centrinė kredito unija, taip pat Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija (LBA).
„Nors grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, mūsų šalyje jie vis dar yra reikšminga mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų. Todėl ėmėmės lyderystės sutelkti finansų rinkos dalyvius ir kartu susitarėme dėl šio memorandumo, siekdami patenkinti gyventojų poreikį patogiai naudotis savo pinigais“, – pranešime cituotas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Šis memorandumas yra puikus finansų bendruomenės vieningumo ir solidarumo ženklas bei glaudus bendradarbiavimo su Lietuvos banku pavyzdys. Savanoriškai sudarytą susitarimą vertiname kaip tarptautinę praktiką atitinkančią ir konkurencinei aplinkai sveikesnę alternatyvą nei siūlymus įstatymais įpareigoti kai kuriuos finansų rinkos dalyvius imtis šios funkcijos“, – akcentavo LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai įsipareigojo per vienus metus (iki 2022 m. liepos 1 d.) užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.
Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra bus sutelkta į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Grynųjų pinigų prieinamumas bus užtikrintas pasitelkiant bankomatus arba alternatyvias grynųjų pinigų prieigos vietas (pavyzdžiui, bankų partnerių teikiamas išsigryninimo paslaugas prekybos vietose), jeigu bus užtikrintos lygiavertės bankomatui pinigų išgryninimo paslaugų sąlygos.
Jei vietovėje gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų ir 10 km atstumu nėra grynųjų pinigų išsigryninimo vietos, tuomet ten bus įrengiamas bankomatas. Bankomatai turėtų būti įrengti ne mažiau kaip 50 vietovių, kitose vietovėse – galimi ir kiti sprendimai.
