Teismų įstatymo pataisos teisėjams leistų papildomą pedagoginę veiklą tik mokslo ir studijų institucijose. Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo vienas ir susilaikė 28 parlamentarai.
Projektą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimo salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio mėnesį.
Dabartinis reguliavimas numato, kad teisėjas negali eiti kitų pareigų, dirbti verslo ar privačiose įstaigose bei įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
Projektą inicijavę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo įstatyme tiesiogiai įrašyti, kad teisėjai galėtų papildomai eiti tik dėstytojų, mokslo darbuotojų ar kitų tyrėjų pareigas mokslo bei studijų institucijose.
Pataisas Seime pristatęs M. Majauskas teigė, kad „teisėjų praktika teikti įvairias mokymų paslaugas kelia abejonių, ar yra tinkamai valdomi galimi interesų konfliktai“.
„Teisėjams nėra uždrausta dėstyti ar mokyti, atvirkščiai – sakyčiau, kad dalintis patirtimi, teismų praktika yra svarbus užsiėmimas. Tačiau ši veikla negali virsti komercija, kai privatus asmuo privačioje bendrovėje gali užsisakyti tam tikro teisėjo mokymus“, – pataisas pristatė M. Majauskas.
Seimo narių Mišriai grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad vadovaujantis tokia logika reikėtų apriboti papildomą darbą visiems specialistams, pvz., medikams.
„Nuneškite gydytojams projektą, kitiems specialistams, kurie šiandien dirba Vilniaus universitete, Kauno universitete, kad jiems būtų uždrausta dirbti Santariškių klinikoje, Kauno klinikose, būtų uždrausta tapti skyrių vadovais, ligoninių vadovais. Tie patys gydytojai šiandien privačioms įmonėms skaito paskaitas, skaito pranešimus apie šalutinį poveikį vieno ar kito vaisto, skaito pranešimus, kokios operacijos šiandien turi eiti priekyje ir kokios jau yra pasenusios ir blogos. Bet, deja, kažkodėl jūs to neteikiate. Tikrai tikiuosi logikos ir suvokimo ir laukiu projektų“, – sakė R. Žemaitaitis.
Projekto aiškinamajame rašte konservatoriai sako pataisas teikiantys, kad būtų užtikrintas teisėjų nešališkumas ir objektyvumas, o tarp teisėjų „pasitaikanti praktika teikti įvairias mokymų paslaugas kelia abejonių dėl tinkamo interesų konflikto valdymo“.
„Teisėjams nėra uždrausta dėstyti ar mokyti, atvirkščiai – dalytis patirtimi, teismų praktika yra svarbi visuomenei veikla. Tačiau šis užsiėmimas negali virsti komercija“, – aiškinamajame rašte sako iniciatoriai.
Seime anksčiau surengtoje diskusijoje teisėjų bendruomenės atstovai išsakė skirtingus vertinimus dėl teisėjų papildomos mokymo veiklos.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas laikėsi pozicijos, kad teisėjai ir šiuo metu gali dėstyti tik valstybės mokslo ir studijų institucijose, paisydami konstitucinio draudimo dirbti verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose.
Laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė ir Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė teigė, kad yra priešingai – nėra oficialios konstitucinės doktrinos, kuri vienareikšmiškai nurodytų, jog teisėjai negali gauti autorinio atlyginimo ir negali skaityti privataus subjekto organizuojamų paskaitų.
Biudžeto ir finansų komiteto vadovas M. Majauskas šioje diskusijoje pateikė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautus duomenis, kad 2019 metais autorine veikla, mokymais užsiėmė 47 teisėjai ir jų bendros pajamos per metus iš šios veiklos sudarė 127 tūkst. eurų.
