„Sodra“ pateikė penkių didžiausias ir mažiausias vidutines pensijas skiriančių savivaldybių duomenis, atotrūkis siekia du šimtus eurų.
Didesnės algos – didesnės pensijos
„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič kalbėjo, kad senatvės pensijos dydžio skirtumas gali parodyti darbo atlygio tendencijas.
„Pensijos dydis yra individualus ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Nors pensijos dydis nėra tiesiogiai susijęs su tuo, kokiame regione žmogus gyvena, vis dėlto bendrosios pensijų dydžių tendencijos atspindi darbo pajamų tendencijas – tai yra, tuose regionuose, kur darbo pajamos didesnės, pensijos taip pat didesnės“, – pasakojo M. Kozič.
Didžiausios vidutinės pensijos buvo didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse, taip pat viršijo penkis šimtus eurų.
„Pavyzdžiui, 2021 m. pabaigos duomenimis, didžiausios vidutinės pensijos buvo Neringos (507 eurų), Vilniaus miesto (466 eurų), Visagino (454 eurų), Kauno miesto (443 eurų), Klaipėdos miesto (439 eurų) savivaldybėse“, – pabrėžė komunikacijos skyriaus patarėja.
Jos teigimu, penkių mažiausių vidutinių pensijų vidurkis buvo fiksuotas mažesnėse savivaldybėse ir svyravo apie tris šimtus eurų.
„Mažiausios vidutinės pensijos buvo Pagėgių (341 eurų), Šilalės rajono (345 eurų), Skuodo rajono (351 eurų), Kelmės rajono (354 eurų) ir Kalvarijos (360 eurų) savivaldybėse“, – duomenis pateikė M. Kozič.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu senatvės pensiją gauna 612,7 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Visoje šalyje vidutinė pensija siekia 412,7 euro. Vidutinė pensija tiems, kurie turi sukauptą būtinąjį stažą, yra 441 euras, o tiems, kurie neturi – 229,5 euro.
Šiemet pensinis amžius vyrams yra 64 metai ir 4 mėnesiai. Tad senatvės pensijos galės kreiptis tie, kurie gimė nuo 1957 m. lapkričio 1 d. iki 1958 m. rugpjūčio 31 d.
Moterų pensinis amžius šiais metais yra 63 metai 8 mėn. Pensijos galės kreiptis tos moterys, kurios gimė nuo 1958 m. rugsėjo 1 d. iki 1959 m. balandžio 30 d.
Be kita ko, nuo 2022 m. Lietuvoje pusmečiu pailgėjo ir būtinasis stažas senatvės pensijai. Norėdami gauti viso dydžio pensiją vyrai ir moterys per karjerą turi būti oficialiai pradirbę 32 metus ir 6 mėnesius.
Yra išankstinė ir atidėtoji pensija
Ne visi gyventojai žino, kad į pensiją galima išeiti ir anksčiau, ir vėliau nei numato įstatymai. Tačiau dėl to keičiasi pačios pensijos dydis.
Pagal įstatymą išankstinė pensija gali būti skiriama, jei iki senatvės pensijos amžiaus žmogui yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jei jis turi būtinąjį stažą ir negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų.
Tiesa, už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, išankstinė pensija mažinama 0,32 proc.
Jei žmogus pasinaudos galimybe ir paprašys pensijos likus 5 metams arba 60 mėnesių iki pensinio amžiaus, jam bus skirta 19,2 proc. mažesnė pensija už tą, kuri būtų skirta pensinio amžiaus sulaukus.
Šiuo metu vidutinė pensija yra 412 eurų. Jeigu tokio tokio dydžio išmokos prašytų gyventojas, kuriam iki pensinio amžiaus liko 5 metai, tai ji būtų sumažinta 79 eurais.
Įgijęs teisę į senatvės pensiją žmogus gali teikti prašymą „Sodrai“ atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą. Tokiu atveju pensija pradedama mokėti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui.
Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, senatvės pensija padidinama 8 proc. už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams.
Tūkstančiai nieko nedaro ir gali prarasti pinigus
„Sodros“ duomenimis, išankstinę pensiją šiuo metu gauna 6,3 tūkst. gyventojų, o anksčiau atidėtą senatvės pensiją – 893 žmonės.
„Pastaraisiais metais (nuo 2018 metų) praktiškai nebesinaudojama galimybe atidėti senatvės pensijos skyrimą. Taip gali būti dėl to, kad ši galimybė nebeatrodo finansiškai patraukli, be to, nuo 2018 metų reikia kreiptis su prašymu atidėti senatvės pensijos skyrimą, nurodant, kokiam laikotarpiui atidedamas pensijos mokėjimas.
Maksimalus atidėjimo laikotarpis – 5 metai. Iki 2018 metų dėl pensijos atidėjimo nereikėjo kreiptis iš anksto. Pakako vėliau kreipiantis dėl senatvės pensijos skyrimo išreikšti norą, kad pensija būtų didinama dėl atidėto skyrimo“, – paaiškino M. Kozič.
Ji taip pat priminė, kad atidėta pensija padidinama 8 proc. už kiekvienus atidėjimo metus.
„Pavyzdžiui, žmogui suėjo pensinis amžius ir jis nuo 2021 m. paprašė atidėti pensijos mokėjimą 1 metams, o jeigu ji būtų neatidėta, tai nuo 2021 m. sausio ji būtų 400 eurų.
Šiuo atveju pensija per metus padidėtų 32 eurais ir būtų indeksuojama pagal patvirtintą tvarką. Kiekvieno žmogaus pensija po indeksavimo padidėja individualiai, priklausomai nuo jo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų“, – komentavo patarėja.
Ji taip pat informavo, kad šiuo metu yra 3910 asmenų, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir turinčių minimalų stažą senatvės pensijai gauti, bet negaunančių socialinio draudimo senatvės pensijos.
Pagal įstatymą, pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.
Paprastai kalbant, jeigu žmogus įgavo teisė į pensiją praėjusių metų birželį, tačiau iki šiol nieko nedarė, jis jau prarado pensiją už šių metų sausio mėnesį. Kas mėnesį jis ir toliau praras pinigus, jeigu nesikreips į „Sodrą“.
