• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas nusiteikęs biudžetinėms įstaigoms uždrausti skirti dalį GPM

papildyta 12:20 val.

Seimas nusiteikęs iš paramos gavėjų sąrašo nuo 2025 metų eliminuoti įstaigas, išlaikomas iš valstybės biudžeto. 

Seimas nusiteikęs iš paramos gavėjų sąrašo nuo 2025 metų eliminuoti įstaigas, išlaikomas iš valstybės biudžeto. 

REKLAMA

Seimui priėmus Labdaros ir paramos įstatymo pataisas gyventojai šioms įstaigoms nebegalėtų skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio (GPM). Paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos. 

Už pataisas po svarstymo antradienį balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo 13, o susilaikė 24. Paskutinis balsavimas dėl pakeitimų vyks vėliau. 

Pataisos iniciatorius Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas priminė, kad biudžetinėms įstaigoms skirti  paramą buvo leista dar 2004 metais. 

„Tuo metu tikslas buvo paremti, paskatinti būtent nevyriausybinio sektoriaus plėtrą, tačiau vėliau į paramos gavėjų sąrašą buvo įtrauktos ir valstybinės ar savivaldybių organizacijos, kurios yra vieną kartą jau finansuojamos iš visų mokesčių mokėtojų lėšų arba, kitaip tariant, iš biudžeto lėšų“, – Seimo posėdyje teigė A. Bagdonas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, 2009 metais Valstybės kontrolė nurodė, kad remti biudžetines įstaigas yra ydinga. Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad nė vienoje Europos Sąjungos šalyje panašios praktikos nėra.   

REKLAMA

Pasak Audito komiteto pirmininko Zigmanto Balčyčio, dabar biudžetinės įstaigos negauna gerokai daugiau paramos negu nevyriausybinės organizacijos. Pasak jo, žmonės yra laisvi apsispręsti, kam suteikti paramą, įskaitant ir galimybę jos neteikti.

„Pritarus įstatymo projektui, nebus sudarytos galimybės savanorystės pagrindais remti biudžetinių įstaigų, teikiančių socialines paslaugas pilietinei bendruomenei“, – nurodė parlamentaras. 

REKLAMA
REKLAMA

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė Seimo posėdyje tikino, kad nevyriausybinis sektorius silpnai remiamas, todėl reikia ieškoti, kaip jam padėti: „Bet menkai finansuojamos ir biudžetinės įstaigos“.  

Tos pačios frakcijos narys Linas Kukuraitis įsitikinęs, kad biudžetininkai turi gauti pakankamai lėšų iš valstybės biudžeto. 

„Biudžetinis sektorius kur kas labiau prieina prie savo klientų ir gali tiesiogiai paprašyti, kartais net pareikalauti teikti paramą ir, aišku, nevyriausybinės organizacijos su savo vidiniais resursais tapo nepajėgios dalyvauti nelygiavertėje kovoje“, – svarstė L. Kukuraitis.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Iš mokyklas ir darželius lankančių vaikų tėvų atimame galimybę skirti dalį GPM jų reikmėms. Tada numatykime iškart, kaip kompensuoti tas netektis, kurias mokyklos ir darželiai patirs po tokių pataisų priėmimo“, – siūlė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas.  

Leisti dalį GPM skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms daugiau nei prieš metus pasiūlė  A. Bagdonas. Vyriausybė jo idėjai pritarė, bet nusprendė, kad reikalingas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį viešosios ir biudžetinės įstaigos turėtų laiko pasiruošti pokyčiams. 

Biudžeto ir finansų komitetas šį terminą peržiūrėjo ir pasiūlė, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2025 metų sausio.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar yra apie 11 tūkst. nevyriausybinių organizacijų ir apie 23 tūkst. paramos gavėjų.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų