biudžetas

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3900 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 10 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,288 procento. Ši emisija pradėta platinti 2020-ųjų vasario 10 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų gegužės 3 dieną obligacijų taip pat parduota už 10 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,274 procento.

Seimas po svarstymo pritarė patikslintam 2021 metų „Sodros“ biudžeto projektui: už balsavo 120 Seimo nariai, o susilaikė keturi. „Valstietis“ Linas Kukuraitis teigiamai įvertino tai, kad dalis kovidinių lėšų „Sodrai“ kompensuojama iš valstybės biudžeto. Pasak jo, tai sudaro galimybę ir toliau „Sodrai“ kaupti rezervą, būtiną žvelgiant tiek į demografines, tiek ir ekonomines perspektyvas.

Seimui teikiamas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas 50 eurų – iki 450 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).   Valstybės biudžetui tai kainuotų 40-80 mln. eurų per metus. Jei Gyventojų pajamų mokesčio pataisa įsigaliotų nuo liepos, kaip siūlo prezidentas, naujas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra išreiškusi abejonę, ar tokį siūlymą Seimas galėtų svarstyti su jau Seimui pateiktu tikslinti šių metu biudžetu.

Seimas imasi valstybės biudžeto projekto, o diskusijos nuo pat pirmos akimirkos peraugo į konservatorių ir valstiečių „ping-pongą“ – kuriems gi valdant Lietuvos skola mažesnė. Buvęs premjeras iki beveik penkių milijardų eurų išsipūsiančią skolą išvadino nepadoria. Konservatoriai siūlo pasižiūrėti į veidrodį. O Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas taip ir liko nepradėtas svarstyti, nes opozicija tikėjosi prie tribūnos išvysti ministrą Dulkį, tačiau pasirodė tik viceministrė.

Vyriausybė yra nusiteikusi didinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) finansavimą, bet jau kitų metų biudžete, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tikrai Vyriausybė yra nusiteikusi stiprinti (centrą) ir mano, kad reikėtų stiprinti ir tyrinėjimus, kuriuos atlieka centras, ir kurie yra labai svarbūs, ir tie patys tyrinėjimai Antakalnio kapinėse, ir daugelį kitų veikų, kuriuos centras atlieka“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Seimui antradienį teikiamas pakoreguotas šių metų biudžetas. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad atnaujinti biudžetą prireikė dėl papildomų išlaidų, susijusių su pandemine situacija. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis valstybės skolos augimą pavadino nepadoriu, tačiau I. Šimonytė atkerta, kad praėjusi Vyriausybė buvo numačiusi dar didesnę skolą.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti patobulintas šių metų valstybės biudžeto projektas. Jį reikia patobulinti tam, kad nepritrūktų pinigų pandemijai suvaldyti ir iš jos sėkmingai išeiti. Po pateikimo projektą nagrinės visi Seimo komitetai, vėliau jo svarstymas grįš į posėdžių salę. Projektą pristačiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė vylėsi, kad dėl masinės vakcinacijos, šiemet pavyks grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Finansų ministerija patikslinto biudžeto projekte nurodė, kad valdžios sektoriaus deficitas šiemet bus gerokai didesnis nei buvo planuota anksčiau ir sieks 8,4 proc. BVP, arba daugiau nei 4 mlrd. Eurų. Ekonomistas pastebi, kad dėl to sulauksime labai rimtų pasekmių. Socialiniame tinkle „Facebook“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rašė, kad pasekmės bus rimtos, tačiau visai ne tokios dėl kurių nerimaujama.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tikslinant valstybės biudžetą bandoma pasiruošti popandeminiam laikotarpiui, kuris, jei vakcinavimas klostysis sėkmingai, galėtų prasidėti jau šiemet. „Esminė žinutė, kurią norime formuoti šiame biudžete, tai būtent papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam laikotarpiui po pandemijos, kuris lauks atsižvelgiant į dabartines tendencijas. Matome, kad vakcinavimo tempai yra geri.

2021 metų „Sodros“ biudžeto pajamas siūloma didinti 60,214 mln. eurų (1,2 proc.), o išlaidas – 61,854 mln. eurų (1,2 proc.). Iš valstybės biudžeto „Sodros“ biudžetui planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų ligos išmokoms, padidėjusioms dėl pandemijos, kompensuoti. Patikslintam „Sodros“ biudžeto projektui penktadienį pritarė Vyriausybė. Numatoma, kad „Sodros“ šių metų pajamos turėtų siekti 5,188 mlrd. eurų, išlaidos – 5,053 mlrd. eurų, o perteklius – 134,595 mln. eurų – 1,64 mln.

Penktadienį ministrų kabinetas pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžetui ir su juo susijusiems įstatymų projektams. Šiemet ketinama išleisti beveik 732 mln. eurų daugiau, palyginti su praėjusį gruodį patvirtintu biudžetu. „Didžioji dalis lėšų skiriama pandemijos pasekmių suvaldymui.

Šių metų valstybės biudžeto pajamas Vyriausybė siūlo didinti 572,254 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,69 mln. eurų (4,6 proc.). Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybės posėdyje sakė, kad kova su pandemija turi savo kainą, todėl šių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 1,4 punkto daugiau nei patvirtintame biudžete. Anot ministrės, valstybės skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 47,3 proc.

Lietuvoje galiojanti tvarka, kai kartu su biudžeto įstatymu priimami mokesčiai gali įsigalioti greičiau nei po šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). KT teigimu, tokia Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų nuostata prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

Valstybės valdomas Registrų centras į valstybės biudžetą perves 9,6 mln. eurų pelno įmoką – beveik visą pernai uždirbtą grynąjį pelną. Pasak Registrų centro, tai didžiausi iki šiol įmonės sumokėti dividendai. 2020-aisiais Registrų centras valstybei išmokėjo 2,8 mln. eurų, užpernai – 1,46 mln. eurų. Įmonės grynasis pelnas pernai, palyginti su 2019-aisiais, padidėjo daugiau kaip du kartus iki beveik 11 mln. eurų, bendrovės audituotos pajamos augo 13 proc. iki 48,3 mln.

Centrinės valdžios deficitas per šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 577,7 mln. eurų ir sudarė 1,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas buvo 415,1 mln. eurų blogesnis nei 2020 metų tą patį laikotarpį, kai jo deficitas buvo 162,6 mln. eurų, preliminarius duomenis pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-kovą buvo 3,487 mlrd. eurų, išlaidos – 4,024 mlrd. eurų.

Valdžios koridoriuose – naujas pluoštas siūlymų, kaip papildyti žmonių kišenes. Opoziciniai socdemai užsimojo pamaloninti būsimus tėvelius – už kiekvieną gimusį vaiką skirti 800 eurų vienkartinę išmoką. Ir – leisti susigrąžinti iki dviejų tūkstančių eurų gyventojų pajamų mokesčio. Ekonomistai tai vadina populizmu. Tuo metu prezidentas Nausėda ragina vėl pusšimčiu eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį – tai esą pagelbės ne tik tėvams, bet visiems, kurie Lietuvoje uždirba mažiausiai.

Mažesni gyventojams taikomi mokesčiai galėtų padidinti realias jų pajamas, paskatinti dirbti, taip naudos gautų ne tik dalis verslų, kuriems veikiausiai bus sumažintas pridėtinės mokestis. Įgyvendinus prezidento pasiūlymą, mažiausios algos galėtų išaugti apie 10 eurų per mėnesį. Apie neapmokestinamojo pajamų didžio (NPD) didinimą ir kitas mokestines iniciatyvas, taip pat kitas temas antradienį kalbėjosi prezidentas Gitanas Nausėda ir šalies verslo atstovai.

Nors Europos statistiniais duomenimis Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas kasmet auga, vis dar pastebima, kad asmeninių finansų valdyme dar turime nemažai spragų, ypač kalbant apie skolų valdymą, rašoma pranešime spaudai. Nemaža dalis, nusprendusių imti paskolą, dažnai tai daro stokodami žinių, dėl ko vėliau susiduria su finansiniais sunkumais.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-kovo mėnesiais mėnesį pajamų gavo 247 mln. eurų (10 proc.) daugiau nei planuota bei 180,3 mln. eurų (7,1 proc.) daugiau nei 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu. Pajamų į valstybės biudžetą per šių metų tris mėnesius gauta 2,215 mlrd. eurų – 8,2 proc. (167,4 mln. eurų) daugiau nei 2020 metų sausio-kovo mėnesiais, pajamų iš mokesčių gauta 2,115 mlrd. eurų, arba 8,9 proc. (173,1 mln. eurų) daugiau, pranešė Finansų ministerija.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patvirtina, kad Vyriausybei teks tikslinti šių metų valstybės biudžetą dėl išlaidų kovai su COVID-19 pandemija. Vis dėlto premjerė ramina nuogąstaujančius, kad šalis dėl finansinių nuostolių gali atsidurti ten, kur per 2008–2009 metų pasaulio ekonominę krizę. Seimo narys Valdemaras Valkiūnas I. Šimonytės Seime ketvirtadienį teiravosi, kodėl Vyriausybė ketina peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą.

Biudžeto lėšos, skirtos 200 eurų darbo paieškos išmokoms, jau beveik išnaudotos, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras. Vytauto Šilinsko teigimu, šiuo metu diskutuojama, ar tęsti šią paramos priemonę.  „Dabar vyksta diskusijos, kiek šias priemones dar tęstume ar ne.

Seimui nuo sausio įteisinus dosnesnes subsidijas už darbuotojų prastovas, per tris šių metų mėnesius jiems bus išmokėta apie 180 mln. eurų – visa šių metų biudžete numatyta suma.   Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, už balandį reikės išmokėti dar apie 36-56 mln. eurų, priklausomai nuo to, kiek veiklų bus atlaisvinta. Pasak jo, subsidijos už balandį bus mokamos, panaudojant laisvas ligoms išmokoms skirtas lėšas.

Savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams valstybės biudžete šiemet papildomai numatyta 1,6 mln. eurų, dar 1,8 mln. eurų tam skyrė 54-ios savivaldybės, pranešė Kultūros ministerija. „Sveikintina, kad savivaldybės išgirdo Kultūros ministerijos raginimus ir skyrė net šiek tiek daugiau lėšų atlyginimams didinti, nei įpareigojo memorandumas.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pernai siekė 3,547 mlrd. eurų arba 7,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasis išankstiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Valdžios sektoriaus skola padidėjo 5,537 mlrd. eurų ir nominaliąja verte metų pabaigoje sudarė 23 mlrd. 61 mln. eurų, arba 47,3 proc. BVP (8,3 tūkst. eurų vienam gyventojui). Valdžios sektoriaus pajamos pernai augo 3,2 proc. iki 17,67 mlrd. eurų. Pajamos iš mokesčių sudarė 10,101 mlrd. eurų arba 57,2 proc.

Sėkmingas biudžeto surinkimas, kai per du mėnesius pajamos beveik 180 mln. eurų viršijo prognozę, rodo, kad Lietuvos ekonomikos situacija, nepaisant kai kurių sektorių problemų, yra geresnė nei buvo prognozuota planuojant šių metų biudžetą, teigia analitikai. „Matome, kad biudžeto surinkimo prognozė viršijama visose pagrindinėse pajamų srityse. Didelė dalis papildomai surinktų pajamų tenka vasario mėnesiui ir jos, kiek liečia PVM ir akcizus, atspindi sausio mėnesio pardavimus.

Balandį pasibaigianti Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko kadencija galėtų būti neilgam pratęsta, suteikiant galimybę išsamesnei diskusijai su pretendentais į šias pareigas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Pasak jo, V. Vasiliausko kadencija baigiasi balandžio 7 dieną, tačiau kol kas Seimas nei formaliai, nei neformaliai neturi jokių indikacijų, ką Prezidentūra siūlys į šias pareigas.

Kauno savivaldybės taryba antradienį patvirtino šių metų Kauno miesto savivaldybės biudžetą. Biudžeto projekte rašoma, jog suplanuota gauti 343,453 mln. eurų pajamų ir 390,394 mln. eurų išlaidų, biudžeto deficitas siekia 46,94 mln. eurų. Tarybos posėdyje Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė informavo, jog parengus projektą buvo gauta papildoma informacija iš ministerijų apie skirtus papildomus 339 tūkst. eurų valstybės lėšų, kurios taip įskaitomos į savivaldybės biudžetą.

Į „Sodros“ biudžetą 2020 metais, preliminariais duomenimis, surinkta 186 mln. eurų daugiau įmokų nei išmokėta išmokų. „Sodros“ biudžeto perteklius pernai buvo 2,3 karto mažesnis nei 2019-aisiais, kai jis siekė 427,1 mln. eurų. Preliminariais duomenimis, pernai „Sodros“ įplaukos siekė 4,86 mlrd. eurų – 239,9 mln. eurų (5,2 proc.) daugiau nei 2019 metais, tuo metu fondo išlaidos padidėjo 481 mln. eurų (11,5 proc.) iki 4,674 mlrd. eurų, rodo „Sodros“ skelbiami duomenys.

Vilniaus miesto taryba patvirtino 2021-ųjų biudžetą. Po svarstymų komitetuose pakoregavus projektą numatyta, kad pajamos šiemet, palyginti su patikslintu 2020-ųjų biudžetu, augs minimaliai iki 842,478 mln. eurų. Už biudžeto patvirtinimą trečiadienį balsavo 33 tarybos nariai, prieš – vienas, susilaikė – devyni tarybos nariai. Palyginti pirminiame biudžeto projekte, kuris tarybai buvo pristatytas sausio pradžioje, numatytos pajamos buvo 792,403 mln. eurų.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos pernai buvo 10,728 mlrd. eurų – 920,3 mln. eurų (7,9 proc.) mažiau nei planuota ir 55,5 mln. eurų (0,5 proc.) mažiau nei 2019 metais.  Pajamų į valstybės biudžetą pernai gauta 8,665 mlrd. eurų – 883,1 mln. eurų (9,2 proc.) mažiau nei planuota ir 52,2 mln. eurų (0,6 proc.) mažiau nei 2019-aisiais, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 8,023 mlrd. eurų – 812,6 mln. eurų (9,2 proc.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 8,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo didesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 3,2 proc., o Latvijos – 5,6 proc. BVP, ketvirtadienį paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 5,6 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 5,8 proc. BVP.

Ekonomistai pastebi, kad kuo ilgiau tęsis karantinas tuo daugiau sulauksime neigiamų jo padarinių, augs nedarbas ir bankrotų skaičius. Gyventojams jau dabar nusibodo laikytis ribojimų, tad išsiplės šešėlinė veikla. Visgi, anot jų, greitas karantino švelninimas, o po jo prasidėjęs trečiasis karantinas gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Koronaviruso pandemija ne tik pakoregavo į vestuves kviečiamų svečių skaičių, jų kviečiama mažiau, bet ir kainą. Vestuvių planuotojos pastebi, kad anksčiau vestuvių šventei klientai negailėję ir 50 tūkst. šiemet jai ketina išleisti dvigubai ar trigubai mažiau. „Vestuvių laikas“ planuotoja Teresa Ulozienė pasakojo, kad dar iki koronaviruso pandemijos dauguma lietuvių vestuves organizuodavo vėlyvą pavasarį, vasarą ir rudenį. „Žiemą vestuves planuoja vos viena kita pora.

Dalis Lietuvos ekonomistų mano, jog koronaviruso pandemijos akivaizdoje Vyriausybė galėtų skolintis daugiau, todėl ir valdžios deficitas 2021-aisiais galėtų būti didesnis nei 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, kai kurie jų pabrėžia, jog svarbiausia ne pats deficito dydis, o tai, kaip skolinti pinigai bus panaudoti.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė Seimo priimtą 2021 metų biudžetą, kuriame numatomas 7 proc. bendrojo vidaus produkto valdžios sektoriaus deficitas. G. Nausėda pabrėžė, kad biudžete numatytos papildomos išlaidos padės sveikatos sistemai, gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius, tačiau ateityje bus būtina mažinti deficitą. „Ketverius metus iki pandemijos Lietuva turėjo perteklinius viešuosius finansus.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė Seimo priimtą 2021 metų biudžetą, jame numatomas 7 proc. bendrojo vidaus produkto valdžios sektoriaus deficitas. Šalies vadovas pabrėžė, kad biudžete numatytos papildomos išlaidos padės sveikatos sistemai, gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius, tačiau ateityje bus būtina mažinti deficitą. „Ketverius metus iki pandemijos Lietuva turėjo perteklinius viešuosius finansus.

Kitų metų valstybės biudžete – geros naujienos pensininkams ir blogos daliai prastovose esančių darbuotojų. Kaip naujoji valdžia aiškina prieštaringai vertinamus sprendimus dėl biudžeto ir verslui didelę įtaką darančių karantino ribojimų? Apie tai pokalbis su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku. Sumažinote subsidijas už darbuotojų prastovas per karantiną. Žadėjote 100 proc. kompensuoti iki 2 minimalių atlyginimų. Paaiškėjo, kad pinigų bus pusantro karto mažiau.

Kitų metų biudžeto priėmimas Seimo virto cirku. Dėl saviizoliuotis nusprendusio, tačiau būdą ateiti į posėdį radusio konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, valstietis Dainius Gaižauskas net iškvietė į parlamentą policiją. Šiai neatvykus, pradėjo grasinti parlamentiniu tyrimu.

Seimas antradienį priėmė 2021 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija 413 eurus  –  atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet.

Antradienį posėdyje Seimas priėmė 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame įtvirtinta, kiek, kokioms reikmėms bus skirta lėšų ir kiek mokėsime mokesčių. Už biudžeto projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 2, o susilaikė 49. „Šiandien Seime priimtas 2021 m. biudžetas nėra tradicinis.

Antradienį Seime galutinai svarstomas kitų metų valstybės biudžetas sukėlė daugybę parlamentarų aistrų. Paaiškėjus, kad dalis valdančiųjų nepritaria Vyriausybės išvadoms ir palaiko opoziciją dėl papildomų lėšų skyrimo, kilo chaosas. Anksčiau Vyriausybė atmetė daugelį parlamentarų pasiūlymų didinti biudžeto išlaidas ir skirti lėšų įvairiems projektams. Tačiau balsuojant dėl daugiau kaip 1,5 mln.

Antradienį Seime galutinai priimamas kitų metų valstybės biudžetas. Tai yra svarbiausias 2021 m. finansinis dokumentas, numatantis, kiek pinigų valstybė skirs išmokoms, viešosioms paslaugoms teikti ir kiek jų surinks įvairiais mokesčiais iš gyventojų ir verslo. O ką apie naują valstybės biudžetą mano ekonomistai? Kaip gyvensime kitais metais? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu, finansų analitiku Mariumi Dubnikovu.

Nepaisydami Vyriausybės raginimų dalis Seimo  narių nusprendė atmesti jos išvadą ir papildomai Seimo kanceliarijai skyrė 1,5 milijonų eurų. Tai buvo vienintelis projektas, kurį Seimo nariai priėmė be Vyriausybės pritarimo. Už jį balsavo 77 politikai, prieš jį buvo 7, o 19 susilaikė. Po šio balsavimo Seime pasigirdo plojimai, tačiau netrukus ir skanduotės: „Gėda!“. Po šio balsavimo premjerė Ingrida Šimonytė pratrūko ir kreipėsi į ankstesnę valdančiąją koaliciją.

Antradienį Seime galutinai priimamas kitų metų valstybės biudžetas. Tai yra svarbiausias 2021 m. finansinis dokumentas, numatantis, kiek pinigų valstybė skirs išmokoms, viešosioms paslaugoms teikti ir kiek jų surinks įvairiais mokesčiais iš gyventojų ir verslo. Kad įsigaliotų, Seimo priimtą valstybės biudžetą dar turės pasirašyti prezidentas. Ketvirtadienio posėdyje pirmiausia buvo svarstoma keliasdešimt Seimo narių pasiūlymų skirti papildomą finansavimą vienam ar kitam projektui.

Pasaulį drebinanti pandemija ir karantinas visos šalies mastu neabejotinai palietė kiekvieną dirbantį žmogų. Vieniems teko pirmą kartą susidurti su nuotoliniu darbu, kitiems – su darbo užmokesčio mažėjimu, prastovomis ar net darbo netekimu.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų vienuolika mėnesių buvo 9,473 mlrd. eurų – 998,3 mln. eurų (9,5 proc.) mažiau nei planuota ir 203,7 mln. eurų (2,1 proc.) mažiau nei pernai sausį-lapkritį Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 7,667 mlrd. eurų – 957,1 mln. eurų (11,1 proc.) mažiau nei planuota ir 194,1 mln. eurų (2,5 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų vienuolika mėnesių, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Rengdama kitų metų biudžeto projektą, ankstesnė Vyriausybė „kai kuriuos dalykus paslėpė“, todėl dabar planuojamas deficitas yra didesnis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Praėjusi Vyriausybė, sakykime taip, kai kuriuos dalykus paslėpė, štai kodėl biudžeto deficitas, palyginti su pirminiu projektu, didėja“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė šalies vadovas. Tačiau jis pabrėžė, kad krizės laikotarpiu yra natūralu, jog valdžios išlaidos būna didesnės nei pajamos.

Pirmadienį Vyriausybė patvirtino patobulintą kitų metų valstybės biudžetą po to, kai prieš galutinį jo priėmimą Seime, projektui pasiūlymus teikė Seimo nariai. Vyriausybė pritarė Seimo nario Žygimanto Pavilionio pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai numatomus skirti asignavimus išlaidoms 44 tūkst. eurų Seimo nuolatinio atstovo Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

Iki šiol sukauptas 600 mln. eurų „Sodros“ rezervas šiemet liko neišleistas, todėl lėšos persikels į kitus metus, sako įstaigos vadovė.    Julitos Varanavičienės teigimu, rezervą papildys dar beveik 40 mln. eurų, sukauptų šiemet.     „2020 metais grąžinsime į rezervą tai, ką iš ten buvome persikėlę į „Sodros“ sąskaitas – tuos 600 mln. eurų. Šių metų teigiamą rezultatą perkelsime į rezervą iki 2021 metų gegužės. Metus pabaigsime su 39 mln.