biudžetas

Trečiadienį, Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko eilinis metinis VšĮ „KK Statyba“ dalininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo visi jų atstovai: Adomas Bužinskas, Donatas Kazlauskas, Jordanas Kenstavičius, Darius Gudelis ir Olegas Šibkovas. Klubo sirgaliams ir visuomenei pateikiame detalią ataskaitą apie priimtus sprendimus, audito išvadas ir pokyčius administracijoje.

Vyriausybė Seimo rinkimams organizuoti trečiadienį papildomai skyrė 3,9 mln. eurų. Šios lėšos bus skiriamos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), artėjant spalį vyksiantiems Seimo rinkimams.  Šios VRK lėšos žadamos paskirstyti rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio išlaidoms apmokėti ir Seimo rinkimams organizuoti diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose, nurodo Vyriausybės kanceliarija.

Lietuvos ūkio būklė nėra tokia prasta, kaip buvo prognozuojama tik prasidėjus pandemijai. Šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje, kurį parengė Finansų ministerija. „Ekonominius išbandymus, palyginti su kitomis ES šalimis, atlaikėme bene sėkmingiausiai, tačiau padėtis dėl Covid-19 pandemijos išlieka neapibrėžta, todėl turime būti atsargūs ir pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius.

Dalis viešųjų finansų išlaidų 2021 metais bus finansuojamos skolintomis lėšomis, kadangi ekonomikos atsigavimas užtruks, todėl bus numatomas biudžeto deficitas, interviu portalui 15min.lt sakė finansų ministras Vilius Šapoka. „Deficitas bus sveiko proto ribose tam, kad iš tiesų skolos ir BVP santykis kuo greičiau galėtų pakeisti trajektoriją ir grįžti į mažėjimo tendenciją“, – tvirtino V. Šapoka.

Paskutinė prieš rinkimus Seimo sesija prasidėjo tradiciniais parlamentarų ginčais ir net premjero įsižeidimu dėl patyčių Seimo salėje. Nepaisant to, parlamentas priėmė dar vieną rezoliuciją dėl sukrėčiančių Baltarusijos įvykių. Visi salėje buvę balsavo už, tik Seimo pastate buvę Lenkų rinkimų akcijos nariai balsavime nepasirodė – jie nusprendė surengti puotą parlamente esančios frakcijos patalpose.

Nuo to, koks prieš rinkimus bus partijos biudžetas, priklauso itin daug – politinės reklamos gausumas, plakatų ir skrajučių margumas bei partijos ar politiko komandos dydis. Todėl nenuostabu, kad partijos skuba sukaupti kuo didesnį iždą. Tačiau, kol vieni gali planuoti didžiules išlaidas, sukaupę šimtus tūkstančių eurų, kitų kišenėse švilpauja vėjai. Artėjantiems Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija užregistravo 21 politinės kampanijos dalyvį daugiamandatėje apygardoje.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, TS-LKD sąrašo lyderė Seimo rinkimuose Ingrida Šimonytė, komentuodama finansų ministro mintis apie ateinančių metų biudžetą ir išsakytą būtinybę jame rūpintis augančia valstybės skola, atkreipia dėmesį, kad labiausiai diskusijas dėl ateinančių metų apsunkina tai, jog nėra aiškus atspirties taškas, t. y. šių metų faktinė padėtis.

Europos Parlamentas ketvirtadienį svaria balsų dauguma nubalsavo, kad būtų pareikalauta atlikti pakeitimų daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto projekte, suderintame Bendrijos 27 narių lyderių. EP priimtoje rezoliucijoje perspėjama, kad europarlamentarai vėliau šiais metais nepatvirtins sunkiai iškovoto projekto dėl 1,074 trln.

Naujame Europos Sąjungos biudžete siūloma sparčiau didinti tiesiogines išmokas Lietuvos žemdirbiams, rodo naujienų agentūros BNS gautas dokumentas, pirmadienį pateiktas bendrijos viršūnių susitikime. „Visose valstybėse narėse 2022 metais išmokų lygis bus mažiausiai 200 eurų už hektarą“, – rašoma projekte, kurį pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Iki liepos turėjo ne tik deklaruoti pajamas už praėjusius metus, bet taip pat sumokėti mokesčius ir įmokas „Sodrai“. Tačiau dešimtys tūkstančių gyventojų to dar nepadarė. Dalis jų dar turi laiko iki rugpjūčio vidurio, tačiau kitiems jau dabar gresia sankcijos ir pinigų išieškojimas. Kaip portalą tv3.lt informavo „Sodra“, ji neturi duomenų, kiek gyventojų, deklaravusiųjų pajamas už 2019 metus, nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų.

Dar viena įtempta derybų diena Briuselyje, kur Bendrijos lyderiai panašu taip ir neras sutarimo dėl milijardinio Europos ekonomikos gaivinimo plano. Tuo tarpu koronavirusas niekur nesitraukia – per pastarąją parą pasaulyje užfiksuotas didžiausias užsikrėtusių skaičius nuo pat pandemijos pradžios. Garsūs, pasipiktinę ir nė neketinantys trauktis, – šimtai izraeliečių protestuoja prie premjero Benjamino Netanyahu rezidencijos Jeruzalėje. Jų neišvaiko net vandens patrankos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad trečią dieną derybas tęsiantiems Europos Sąjungos šalių vadovams kol kas nepavyko suderinti pozicijų dėl ekonomikos gaivinimo fondo, todėl lieka abejonių, ar šiame viršūnių susitikime bus pasiektas susitarimas. „Iš tikrųjų pozicijos kol kas lieka ganėtinai išsiskyrusios, ypatingai kas link taupiojo ketverto ir Pietų Europos šalių“, – sekmadienio popietę sakė viršūnių susitikime dalyvaujantis G. Nausėda.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį Briuselyje pratęsė derybų maratoną su kitų Europos Sąjungos šalių vadovais dėl naujojo bendrijos biudžeto ir 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondo. Prieš prasidedant dar vienai Europos Vadovų Tarybos plenarinei sesijai, Baltijos šalių vadovai galimą kompromisą sekmadienio popietę atskirai aptarė su Nyderlandų vadovaujama „taupiųjų šalių“ grupe, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja kitąmet didinti pensijas mažiausiai 8 procentais. Tai reikštų, kad vidutinė pensija padidėtų apie 30 eurų. Tačiau vyriausybė tokius skaičius vertina labai atsargiai ir tokio didėjimo dar nežada. Finansų ministras baiminasi, kad kitąmet biudžetas bus skurdus, o didinti išmokas teks nebent iš skolintų pinigų.

Europos Sąjungos vadovai sekmadienį Briuselyje rinksis dar vienam derybų raundui, kaip pasidalyti beveik du trilijonus eurų naujojo bendrijos biudžeto ir kuriamo ekonomikos gaivinimo fondo lėšų. Europos šalių lyderiams per dvi pirmąsias derybų dienas nepavyko rasti kompromiso, kokiomis sąlygomis bendrai pasiskolintos lėšos galėtų būti skiriamos nuo koronaviruso nukentėjusioms šalimis, visų pirma Italijai ir Ispanijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda po ilgos koronaviruso pertraukos vėl lankosi Briuselyje. Ten jis derasi dėl milijardinės europinės paramos Lietuvai. Ekspertai pažymi, kad dėl koronaviruso pandemijos Lietuva sulauks įspūdingo dydžio paramos. Tačiau labai svarbu, kad europiniai milijardai nebūtų iššvaistyti ir išvogti, bet kurtų gerovės valstybę ir mažintų lietuvių skurdą. Briuselio gatvėje prezidentas Nausėda – be kaukės, tačiau tarp kitų Europos sąjungos šalių vadovų jau tenka saugotis.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų šešis mėnesius buvo 4,98 mlrd. eurų – 722,4 mln. eurų (12,7 proc.) mažiau nei planuota ir 364,3 mln. eurų (6,8 proc.) mažiau nei pernai sausį-birželį. Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 3,994 mlrd. eurų – 718,1 mln. eurų (15,2 proc.) mažiau nei planuota ir 372 mln. eurų (8,5 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų šešis mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Po karantino verslas ir gyventojai grįžta prie daugmaž įprasto gyvenimo. Tačiau į valstybės biudžetą nesurinktos lėšos jau artėja prie milijardo eurų. Tai reiškia, kad suplanuotoms išlaidoms finansuoti teks skolintis itin daug. Kaip žinoma, skolas teks grąžinti, o jei nebus mažinamos išlaidos, gali tekti didinti mokesčius. Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio – birželio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6,8 proc. (364,3 mln.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja sako, kad nėra garantijų, jog šią savaitę Europos Sąjungos viršūnių susitikime pavyks susitarti dėl naujojo bendrijos biudžeto ir atsigavimo nuo koronaviruso krizės fondo. Praeitą savaitę pateiktus pasiūlys šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė pavadino „žingsniu į priekį“, tačiau teigė, kad Lietuva dar tikisi sulaukti papildomos paramos.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad, jei Lietuvą užklups antroji koronaviruso banga, šalis neketina vėl uždaryti savo ekonomikos ir imtis itin griežto verslo apribojimo. Vis dėlto ministras akcentuoja, kad kitų metų valstybės biudžetas bus formuojamas itin atsakingai, todėl neskubama žadėti nei mažesnių mokesčių, nei didesnių išmokų.

Maskvos CSKA komanda šią vasarą prisiviliojo garsias Europos krepšinio pavardes, tačiau klubo biudžetas mažės gana ryškiai. CSKA vadovas Andrejus Vatutinas patvirtino, kad kitą sezoną jis bus 25 – 30 proc. mažesnis. Praėjusiame sezone Rusijos klubas turėjo 40,7 mln. eurų biudžetą. CSKA šią vasarą pasirašė kontraktus su tokiais krepšininkais kaip Tornike Shengelia ir Nikola Milutinovu bei išsaugojo lyderį Mike‘ą Jamesą.

Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui. Tačiau šiame kontekste verta prisiminti vieno turtingiausio pasaulyje žmogaus, Warreno Buffetto, frazę apie krizes ir investicijas jų metu – „Kai visi bijo, reikia būti labai drąsiam.

Vyriausybė pirmadienį posėdyje pritarė siūlymui suteikti galimybę valstybės ar savivaldybės įmonėms mokėti mažesnes pelno įmokas į biudžetą, jei jos galėtų tapti nemokios šalį ištikus krizei, pavyzdžiui, karui, ekstremaliai situacijai, karantinui. Praėjusią savaitę tam buvo pritarta pasitarime.

Vyriausybė turi teisę finansuoti išlaidas skolintomis lėšomis, tačiau siekiant skaidrumo reikėtų peržiūrėti ir atnaujinti šių metų biudžetą, pareiškė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Daugiametis Europos Sąjungos (ES) biudžetas turėtų būti ambicingesnis, taip pat būtina derėtis dėl didesnio finansavimo Sanglaudos politikai, pirmadienį kalbėdamas su Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Per konferencinį skambutį kalbėta apie ES atsaką į ekonominę krizę, kilusią dėl koronaviruso, pranešė Prezidentūra.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad šių metų biudžetas turi būti patikslintas.    „Nuosekliai teigiame, kad apsvarsčius visas ekonomikos skatinimo iniciatyvas, be abejo, valstybės biudžetas nusipelno būti patikslintas“, – antradienį Seime sakė S. Krėpšta, pristatydamas prezidento iniciatyvas dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimo iki 15 proc. ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo iki 400 eurų nuo liepos 1-osios.

Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas sako, kad norint pasiskolintus 6 mlrd. eurų įlieti į šalies ūkį, kad jis greičiau atsigautų po koronavirusio krizės, reikia daryti biudžeto korekcijas. „Būtina numatyti... inicijuoti teisė aktų pakeitimus ir nuspręsti, kokius finansinius rodiklius ir kiek jų privalo patvirtinti Seimas ir kiek suteikti teisių Vyriausybei vykdyti biudžetą“, –  trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete pareiškė M. Macijauskas.

Finansų ministras Vilius Šapoka kartoja nematantis poreikio Seimui teikti patikslintą šių metų biudžetą.  „Šiuo metu aš tokio poreikio nematyčiau, nes tos išlaidos, kurios yra papildomai skiriamos, susijusios su ekstremalia situacija“, – antradienį pareiškė ministras, atsakydamas į Audito komiteto pirmininkės Ingridos Šimonytės klausimą dėl galimos biudžeto peržiūros.

2020 metų valstybės biudžeto deficitas gali būti didesnis nei per 2008–2009 metų finansų krizę, prognozuoja finansų ministras Vilius Šapoka. Tiesa, ministras teigia, kad, jei pavyks Covid-19 plitimą suvaldyti iki vasaros, Lietuvos ekonomika turėtų pradėti atsigauti jau antroje metų pusėje. „2020 m. biudžeto deficitas gali siekti nuo 9,1 iki 11,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai tikrai gali būti didesni skaičiai negu 2008–2009 m. krizės metu.

Sporto pasauliui sustojus dėl koronaviruso pandemijos viskas kaip niekada susijaukė. Nukeliami ir didžiausi renginiai, klubai skaičiuoja galimus finansinius nuostolius bei dėlioja būsimų metų planus. Didžiausias šiemet atšauktas renginys, be abejo, yra Tokijo olimpinės žaidynės. Organizatoriai  ilgai delsė imtis priemonių, bet vis dėlto turėjo pripažinti, kad pasauliui esant tokioje situacijoje surengti pilnavertiškų ir be trukdžių žaidynių yra neįmanoma.

Karantino laikotarpis – daugeliui dirbančiųjų išbandymas: vieni džiaugiasi, kad tik išlaikė darbus, antri liūdi virtę bedarbiais, o dalies ministerijų tarnautojai už viršvalandžius gauna ir priedus. Tačiau premjeras ir prezidentas jau prabyla, kad metų viduryje gali tekti peržiūrėti valstybės biudžetą. O tai kažkam iš gyventojų reikštų suplonėjusią piniginę.

Nesėkmingas startas šio sezono Lietuvos futbolo A lygoje „Panevėžio“ klubo vadovams iškėlė ne vieną klausimą, tačiau jau visai netrukus jiems teko ieškoti atsakymų į kitokio pobūdžio rebusus. Koronaviruso pandemija skaudžiai palietė Panevėžio miestą ir jo apskritį, kurioje yra įsikūrusi ne viena stambi įmonė – daugeliui jų entuziazmas remti sportą yra visiškai išblėsęs.

Maskvos CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas paskaičiavo ir atskleidė, kokius nuostolius klubas patirs šiame sezone dėl pasaulį gaubiančio koronaviruso. Pasak CSKA prezidento, nė vienas Eurolygos klubas dabar žaidėjams nemoka atlyginimų, o konkrečiai jo klubas yra glaudžiai susijęs su skrydžių bendrove, todėl nuostoliai siekia net kelis milijonus.

Klaipėdos miesto valdžia 5,171 mln. eurų didina 2020 metų savivaldybės biudžeto pajamas ir asignavimus, penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“.   Taip ketvirtadienį nutarta neeiliniame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje.  Be to, nuspręsta skirti daugiau lėšų koronaviruso sukeltai ekstremaliajai situacijai valdyti ir jos padariniams likviduoti – surastos lėšos, beveik 1,22  mln.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako šiuo metu nesiūlantis peržiūrėti 2020 metų biudžeto – ar tai galėtų būti daroma ateityje, priklausys nuo sprendimo, kiek galėtų būti didinamas valstybės skolos lygis. „Šiuo metu tikrai nesiūlome peržiūrėti biudžeto, pagrindinis fokusas dabar turėtų būti, kaip sušvelninti esamą situaciją, kad ta duobė būtų kuo įmanoma švelnesnė“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete antradienį sakė V. Šapoka.

„Tėvų darželio“ laidoje viešėjusi Ievos ir Lino Valiuškevičių šeima augina net keturis vaikučius, tačiau nuolat sekdami savo išlaidas ir sudarydami šeimos biudžetą jie per aštuonis mėnesius susitaupė naujam automobiliui!  Šeimos biudžetas yra visų šeimos pajamų, išlaidų ir taupymui atidedamų pinigų suvestinė.

Kreditinės kortelės gali ne tik padėti planuoti savo biudžetą ar sutaupyti. Jos taip pat gali jus priversti įsiskolinti. Šiame straipsnyje bus pateikta keletas gudrybių, kurios padės jums teisingai elgtis su pinigais ir planuoti išlaidas, rašoma „The New York Times“. Pastaruoju metu vis mažiau žmonių, nei kada nors anksčiau, naudoja grynuosius pinigus. Vis dažniau naudojamasi kreditinėmis kortelėmis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kai kurie komentarai dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto derybų gali būti nulemti nežinojimo, ir kritiką palygino su anekdotine situacija, kai vienam dirbant penki aplinkiniai tik žiūri ir dalija beprasmius patarimus. Tai jis kalbėjo, žurnalistų paklaustas apie netiesioginę kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką – ji praeitą savaitę pareiškė, kad Briuselyje derybos žlugo, todėl kalbėti apie tarpinius laimėjimus negalima.

Kauno savivaldybės taryba antradienį patvirtino 2020 metų biudžeto projektą, kuriame numatyta 375,37 mln. eurų išlaidų ir 327,35 mln. eurų pajamų. „Savivaldybės biudžeto projektas yra subalansuotas – išlaidas siūloma tvirtinti tokias pat kaip pajamas“, – posėdyje kalbėjo savivaldybės finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė.

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams nepavyko susitarti dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, išsiskyrus nuomonėms dėl jo dydžio ir prioritetų. Valstybės narės penktadienio vakarą atmetė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio pateiktą pasiūlymą. Lietuvai derybose atstovavęs prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad biudžetas bus patvirtintas per artimiausius porą mėnesių.

Europos Sąjungos vadovai penktadienį Briuselyje pradėjo derinti kompromisinį pasiūlymą dėl naujojo 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, tačiau kol kas lieka neaišku, ar artimiausiomis dienomis pavyks jį patvirtinti. BNS žiniomis, galimą kompromisą penktadienio popietę Baltijos šalių vadovai atskirame susitikime aptarė su premjerais iš Austrijos, Danijos, Nyderlandų ir Švedijos – „taupiuoju ketvertu“ vadinamų valstybių, kurios griežčiausiai reikalauja sumažinti išlaidas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Briuselyje grįžo prie antrojo derybų raundo dėl 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto, tačiau viltys pasiekti susitarimą po naktinių konsultacijų gerokai išblėso.  Derybos įstrigo, Austrijai, Danijai, Nyderlandams ir Švedijai, vadinamajam „taupiajam ketvertui“, griežtai pareikalavus sumažinti biudžeto projektą maždaug 70 mlrd. eurų, lyginant su paskutiniu pasiūlymu.

Pirmadienį Lietuvos futbolo federacija (LFF) visuomenei pristatė 2019 m. biudžeto vykdymą, 2020 m. biudžeto planą bei atskleidė, kokios skolos spaudžia federaciją. LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius pasidžiaugė sumažėjusiomis skolomis, tačiau pabrėžė, kad ateinantys metai bus gana sunkūs. „Skolos tekėjams sumažintos nuo 1,2 mln. iki 0,587 mln. eurų. Esame panaudoję virš 700 tūkst. eurų kredito linijos ir džiugina, kad nepanaudojome visos numatytos sumos.

Grupė čekų programuotojų nemokamai sukūrė ir perdavė vyriausybei internetinės paslaugos tinklapį, kuriam valstybinį užsakymą gavo kitą bendrovė. IT darbuotojai nusprendė tokiu būdu išreikšti savo protestą prieš Transporto ministerijos vykdomą valstybės pinigų grobstymą. Jų manymu, valdininkai pasirašė pernelyg išpūstą kontraktą. Apie šią istoriją sužinojęs Čekijos premjeras iškart atleido atsakingą ministrą.

Nauji metai – nauji mokesčiai ir išmokos gyventojams. TV3 žiniose – pagrindinė informacija, kokie gi pokyčiai laukia šiais metais – kiek piniginės pilnės, o gal atvirkščiai – didės išlaidos? Ekspertai sako, kad geresnio gyvenimo proveržio šie metai neatneš, o įsisenėjusios nelygybės problemos taip ir lieka neišspręstos. Nuo sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi ir įstatymai, o jie turės įtakos ir daugelio tautiečių piniginėms.

Ekonomistai sako, kad 2019 m. lietuviams išties buvo dosnūs. O jei kas skundėsi nepritekliumi, ar tiesiog per plona pinigine, viltis, kad kitąmet bus geriau, gali retas. Mat ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet atlyginimai augs lėčiau nei šiemet. Kurie verslo sektoriai darbuotojams galės atriekti daugiausia ir kam gali tekti susidurti su iššūkiais? Štai, ką pasakoja gyventojai: „Neblogi, geri metai buvo.“ „Sakyčiau, gal stabiliai taip, vienodai. Nei geriau, nei blogiau.

2020 metai mums atneša nemažai pakeitimų. Bene labiausiai prie to prisidėjo Seimas ir Vyriausybė nusprendę pakeisti mokesčius – praplėsti esamus ar įvesti naujus. Be to, keičiasi ir įmokos, tad turėtume gauti daugiau vaiko pinigų, didesnes pensijas. Tačiau bene svarbiausia, kas darysis pasaulyje, mat nuo didžiųjų valstybių ekonomikos būklės priklauso, kaip seksis Lietuvos finansams ir mūsų darbdaviams. O tai tiesiogiai atsiliepia darbo pasiūlai, atlyginimams.

Nors beveik visos Lietuvos savivaldybės pernai, lyginant su 2017 metais, sugebėjo sumažinti savo skolą, dviem – Radviliškio ir Akmenės rajonų savivaldybėms – skola tik didėjo. Pastaroji teigia, kad sudėtingą situaciją iššaukė įstatymais sugriežtinta savivaldybių skolinimosi tvarka ir socialinių būstų renovacija.  Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

2020 metų finansavimas švietimui, mokslui ir sportui, palyginti su pernai, didėja 95 mln. eurų.  Didžioji dalis lėšų skiriama darbo užmokesčiui didinti. Kitąmet augs atlyginimai mokytojams, darželių auklėtojams, švietimo pagalbos specialistams, mokyklų bibliotekininkams, kitiems pedagogams. Didėja ir mokyklos skiriama valstybės dotacija bendrajam ugdymui: 2020 m. vienam mokiniui vidutiniškai skiriama 1690 eurų.