„Deficitas bus sveiko proto ribose tam, kad iš tiesų skolos ir BVP santykis kuo greičiau galėtų pakeisti trajektoriją ir grįžti į mažėjimo tendenciją“, – tvirtino V. Šapoka.
Jo teigimu, kitąmet išlaidų didinimas įmanomas tik labai pasvertas, tik kuomet kalba eina apie pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius, todėl būtina pristabdyti nebūtinų išlaidų augimą ir numatyti lėšas investicijoms į ateitį bei inovacijas.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis praėjusią savaitę žurnalistams tvirtino, kad 2021-ųjų biudžetas bus perteklinis ir socialiai orientuotas. Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad kitų metų biudžetas bus saugus, atsakingas bei socialiai orientuotas.
Vyriausybės balandžio pabaigoje patvirtintoje Lietuvos stabilumo 2020 metų programoje prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais turėtų sudaryti nuo 2,4 iki 3,9 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – nuo 47,9 proc. iki 52,7 proc. BVP.
2021-ųjų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai bus pateikti dar šiam Seimui, bet galutinius sprendimus priims jau naujos kadencijos parlamentarai.
