biudžetas

Valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad Vyriausybės siūlymas iki liepos atidėti vaiko pinigų didinimą yra apsidraudimas, bet jo neprireiks Seimui priėmus atitinkamus mokestinius pakeitimus. „Mes visa tai žinome, tai manęs nestebina.

Kultūros darbuotojų algų didinimui Vyriausybė kitų metų valstybės biudžete siūlo papildomai numatyti 6,4 mln. eurų. Kaip teigia Kultūros ministerija, be jau spalį pirminiame projekte numatytų papildomų 7,7 mln. eurų skyrus šią sumą patobulintame biudžeto projekte, nuo sausio 1-osios ministerijai pavaldžių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai turėtų augti vidutiniškai 10 procentų. Taip pat papildomai, lyginant su pirminiu biudžeto projektu, 1,12 mln.

Lapkritį pasikeitus ekonomikos augimo prognozėms, Vyriausybės atnaujintame kitų metų valstybės biudžeto projekte finansavimas gynybai mažėja dešimčia milijonų eurų, tačiau asignavimų procentas nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) išlieka tas pats. Seimui pirmadienį pateiktame atnaujintame biudžeto projekte gynybai numatyta skirti kiek daugiau nei 1 mlrd. 17 mln. eurų. Ankstesniame projekte krašto apsaugai buvo numatyta daugiau nei 1 mlrd. 27 mln. eurų. Abiem atvejais tai siekia 2,02 proc.

Jau nuo kitų metų pradžios universali vaiko pinigų išmoka, kuri kas mėnesį mokama už visus vaikus, veikiausia nedidės taip, kaip planuota anksčiau. Pirminiame Vyriausybės pateiktame valstybės biudžeto projekte buvo numatyta, kad vaiko pinigai jau nuo 2020 m. sausio 1 d. didėtų nuo dabartinių 50 eurų iki 60 eurų. Kai kurie Seimo nariai šią išmoką reikalavo didinti iki 70 eurų.

Atsižvelgdama į Seimo siūlymus keisti kai kuriuos mokesčius ir didinti kai kurias išlaidas, pirmadienį Vyriausybė priėmė patobulintą kitų metų valstybės biudžeto projektą. Pristatydamas jį, finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad bendras jo rezultatas išliks toks pats. Viešųjų finansų (ne tik valstybės, bet ir kitų biudžetų) perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Seime kelią skinasi prezidento Gitano Nausėdos siūlymas kitąmet pensijas didinti dar 3 eurais. Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad biudžete bus surasta pinigų maksimaliai padidinti pensijas. Tiesa, kol kas dar neaišku, kieno sąskaita tai bus padaryta. Opozicija rėžia, kad jau dabar biudžetas yra populistinis ir neaišku, kokiu būdu bus padidintos senatvės pensijos.

Paaiškėjo, jog parlamentarų bendrabutyje naktis leidžia Seimo nario Zbignevo Jedinskio sūnus. O yla iš maišo išlindo po to, kai politiko atžala šįryt savo automobiliu įsirėžė į Seimo viešbučio šlagbaumą ir galimai pasišalino iš įvykio vietos. Na, o valstietis Seimo antikorupcijos komiteto pirmininkas Darius Kaminskas su žmona nemokamai gyvena Seimo viešbutyje, nors sostinėje kartu su žmona turi net tris butus, kuriuos nuomoja.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ant derybų stalo padėjo savo portfelį. Jei Vyriausybė galutinai nesusitars su mokytojais bei dėstytojais, neištesės duoto žodžio ir neras papildomų 60 milijonų eurų biudžete, Monkevičius ketina atsistatydinti ir palikti ministro postą. Kur bus ieškoma pinigų finansų ministerija neatskleidžia. Diplomų už ačiū dalinimo akcija iš Vilniaus persikėlė į Kauną.

Valdantiesiems šis ruduo – tikras išbandymų metas: biudžeto priėmimas, streikai ir prezidento pasitikėjimą praradęs ministras krinta ant Seimo daugumos pečių. Didžiosios kovos dėl biudžeto priėmimo dar tik įsibėgėja, todėl galima tikėtis pasikeitimų ir paskutinės minutės pasiūlymų. Vienas tokių pasiūlymų gali būti valdančiosios daugumos vadovo Ramūno Karbauskio idėja neapmokestinti bankų ir prekybos tinklų, jei šie pasiūlytų, kaip alternatyviai papildyti valstybės kišenes.

Šimtai mokyklų, darželių ir aukštųjų mokyklų ketvirtadienį dalyvavo įspėjamajame pedagogų streike. Kol nevyko pamokos, vieni vaikai klasėse ruošė namų darbus, antri mokykloje filmus. Beje, buvo ir tokių mokinių, kurie kartu su savo streikuojančiais mokytojais meldėsi mišiose, kad tik pedagogų reikalavimus Vyriausybė išgirstų.  O valdantys politikai nesiliauja kartoti, kad visi anksčiau duoti pažadai pedagogams bus ištesėti.

Gerovės valstybės kūrimo bakalauras, sveikatos mokslų bei teisės magistro laipsniai. Tokius diplomus trečiadienį šalia Vyriausybės nemokamai dalijo Vilniaus universiteto rektorius. Akademinė bendruomenė kartu su studentais taip bando atkreipti valdžios dėmesį į mažus dėstytojų atlyginimus, kurie, anot Vilniaus universiteto rektoriaus, yra mažesni nei Afrikoje. Valdžia tuo metu aiškina, kad dėstytojams nėra kuo skųstis, esą jų atlyginimai smarkiai kyla metai iš metų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad chaotiški įvykiai Seime pagrindžia būtinybę transformuoti valstybės biudžeto sudarymo mechanizmą. „Chaotiški įvykiai Seime tik patvirtina, kad šiandien jau nepakanka keisti pavienių sistemos elementų – būtina transformuoti visą biudžeto sudarymo mechanizmą“, – sakė prezidentas, atidarydamas Valstybės kontrolės tarptautinę konferenciją.

Protesto akcijų Lietuvoje netruks ir trečiadienį: į patį Vilniaus centrą link Seimo žada išvažiuoti vilkikų vairuotojai, o po Vyriausybės langais streikuos dėstytojai. Ketvirtadienį savo porciją įspėjamojo streiko pateiks pedagogai mokyklose bei darželių auklėtojos. Profesinės sąjungos piktinasi, kad valdžia neranda prisižadėtų pinigų pedagogų algoms, todėl streiką mato kaip vienintelę išeitį.

Seimas svarsto Vyriausybės parengtą kitų metų valstybės biudžetą ir naujus mokesčių įstatymus. Valdantieji tikina, kad pensijos, algos ir kitos išmokos sparčiai augs. Opozicija projektą kritikuoja kaip nerealų, esą jį priėmus bus nuskriausti kai kurie gyventojai, be to, nesilaikoma pažadų viešajam sektoriui.

Tiek pirmadienį, tiek antradienį Seimas intensyviai priiminėja įstatymus, kurie susiję su naujuoju Lietuvos biudžetu. O dėl jo verda aršios diskusijos ne tik Seime. Ūkininkai antradienį jau išvarė savo sunkiąją techniką į gatves reikalaudami nekelti jiems mokesčių, kitos socialinės grupės taip pat pasirengusios išeiti į gatves ir piketais reikalauti geresnio gyvenimo.

Prasidėjus žemdirbių protestams ir jų traktoriams pasiekus miestų gatves, parlamentarai neišdrįso pritarti Vyriausybės pasiūlymui mažinti jiems taikomą žemės mokesčio lengvatą. Šiuo metu žemės mokestis taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. Savivaldybės pačios nustatyto mokesčio tarifą, kuris gali svyruoti nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės.

Seimas grąžina vyriausybei taisyti biudžetą. Jame – daugybė naujų mokesčių. Kartu vyriausybei pavesta sugalvoti, iš kur paimti pinigų dosniai pridalintiems pažadams didinti socialines išmokas, vaiko pinigus ir biudžetininkų algas. Seimas Vyriausybei parengė galvosūkį, kaip įgyvendinti valdančiųjų išdalintus pažadus pagerinti gyvenimą labiausiai skurstantiems ir mažiausiai uždirbantiems.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako tikintis, kad nepaisant įvairioms visuomenės grupėms sukeltų lūkesčių, Vyriausybei, Seimui ir Prezidentūrai pavyks rasti sutarimą dėl 2020 metų biudžeto, kuris turi būti subalansuotas ir atitikti fiskalinės drausmės taisykles. „Sprendimai nebus lengvi, bet vardan stabilaus valstybės veikimo esame pajėgūs surasti sutarimą tarp Vyriausybės, Seimo ir prezidento.

Ruošk roges vasarą. Atrodo, kad šia liaudies išmintimi vadovaujasi nemaža dalis Seimo narių. Likus dar nemažai laiko iki kitų Seimo rinkimų, parlamentarai suskubo įsiteikti savo vienmandačių apygardų rinkėjams, prašydami milijoninių sumų mokyklų ar ligoninių renovacijai, baseinų statyboms ar maldos namų remontui. Gausiausios prašytojų gretos – valdančiųjų valstiečių frakcijoje.  Portalas tv3.lt pateikia Seimo narių siūlymus ir prašymus valstybės biudžeto projektui.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad partijų įsipareigojimas iki 2030 metų padidinti finansavimą gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bus įgyvendintas. „Mes turime įsipareigojimą iki 2030 metų padidinti finansavimą, tas ir bus padaryta“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė „valstiečių“ lyderis.

Pirmadienį neeiliniame Seimo posėdyje svarstomas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Nuo jo priklausys, kiek sumokėsime mokesčių, kaip keisis išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą apsvarstė visi komitetai. Šiame posėdyje pristatomos jų priimtos išvados. Pirminiame valstybės biudžeto projekte buvo numatyta daugiau kaip 11,5 mlrd. eurų pajamų (iš jų 1,9 mlrd. eurų ES ir kitų institucijų parama) ir 12,6 mlrd. eurų išlaidų.

Pusantro milijardo eurų – tokia suma Seimo nariai siūlo papildyti kitų metų biudžetą. Tiek idėjų Seimo nariai sugeneravo vos per mėnesį. Suma – įspūdinga. Atsižvelgiant į tai, kad visos planuojamos 2020 m. valstybės biudžeto išlaidos siekia apie 12,7 mlrd. eurų, galima daryti išvadą, kad Seimo nariai norėtų biudžeto išlaidas padidinti daugiau nei dešimtadaliu, rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertės Ievos Valeškaitės pranešime.

Dėl didesnių atlyginimų kovojantys švietimo darbuotojai lapkričio 28-ąją rengia įspėjamąjį streiką. Jie reikalauja valdančiųjų laikytis pažado ir algų didinimui skirti suderėtus 117-ka milijonų eurų, o ne perpus mažesnę sumą. Pešantis dėl šių milijonų, Seime dar vienas pasiūlymas – sulyginti darželių auklėtojų ir kitų pedagogų atlyginimų koeficientus.

Įspūdingoms dovanoms, suvenyrams ir skanėstams valstybinės įstaigos toliau leidžia šimtus tūkstančių eurų. Štai Seimo nariai mėgsta ne iš savo kišenės pirkti ne tik saldainius, bet ir auksu bei sidabru puoštus dirbinius. O Vidaus reikalų ministerija perka po kelis šimtus eurų kainuojančius laikrodžius, tačiau kuriems valdininkams jie atitenka, slepiama prisidengiant įstatymais. Seimo sandėliukas, kai kurių parlamentarų dar vadinamas parduotuve.

Pabradės poligone apsilankęs Gitanas Nausėda paragavo tankisto duonos. Prezidentas pasivėžino legendiniu amerikiečių „Abramsu“ ir vokiečių „Leopardu“. Nors šalies vadovas iš jų patrankų neiššovė, tačiau kritikos nepagailėjo bei įtempė lanką. Kliuvo ir krašto biudžetą lipdantiems politikams. Žvarbų rytą Pabradės poligone pasirodo prezidento Gitano Nausėdos kortežas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį pritaręs 2020 metų valstybės biudžeto projektui, Vyriausybei siūlo papildomai įvairioms reikmėms rasti 60 mln. eurų. Be to, komitetas siūlo mažinti Lietuvos gynybos finansavimą.   Komitetas nutarė, kad Lietuvos išlaidos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, kitąmet siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. BVP, o ne 2,05 proc., kaip siūlė Vyriausybė. „Šiandien (šiemet – BNS) yra 2,01 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete sprendžiant dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisų, dalis parlamentarų žiūrėjo savo, o ne valstybės interesų, teigia šias pataisas inicijavęs prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo pateiktos pataisos numato didinti didesnių kaip 35 tūkst. eurų individualios veiklos metinių pajamų bei su darbo santykiais nesusijusių pajamų apmokestinimą. „Komitetas, pirmiausia, man atrodo, pernelyg susifokusavo į savo atskirų narių situaciją.

Savivaldybėms priklausančių ugniagesių gelbėtojų, panašu, kad laukia itin skurdžios Kalėdos. Iš biudžeto šiemet jie gavo beveik trimis milijonais mažiau, nei buvo numatyta, tad ugniagesiams šį gruodį algos mokėti nebeliko iš ko.

Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl 2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto, kuriame didelis dėmesys skiriamas bloko ekonomikos augimui ir konkurencingumo stiprinimui, kovai su klimato kaita bei kitiems ES prioritetams, pavyzdžiui, saugumui ir migracijos valdymui. 2020 metų biudžete numatyta bendra 153,6 mlrd. eurų bendra išmokų suma – 3,4 proc. didesnė nei 2019-aisiais.

Ir medikai, ir mokytojai, ir dėstytojai šiomis savaitėmis daug skaičiuoja ir kraupsta: iš biudžeto pinigų gyvenantys specialistai moto, kiek jiems kitais metais planuojama skirti lėšų. Ir jie sutartinai tvirtina, kad gausiai dalytų pažadų valdantieji neįgyvendins. Esą tam, kad algos didėtų žadėtais 10-15 proc., trūksta dešimčių ar net šimtų milijonų. Tam, kad atkreiptų į save valdžios dėmesį, biudžetininkai planuoja ir streikus, ir kitokias protesto akcijas.

Lietuvos Medikų Sąjūdis (LMS), stebėdamas tiek Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tiek Lietuvos Respublikos seimo narių, ekonomistų, ekspertų pasisakymus viešojoje erdvėje, tiek iš 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto lydimųjų dokumentų mato, kad aiški suma, kuri bus skirta medicinos personalo atlyginimų didinimui 2020 m. biudžete nėra numatyta.

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad Seimas patvirtins subalansuotą ir socialiai atsakingą kitų metų biudžetą.    „Tikrai tikiu politikų atsakomybe. (...) Privalome turėti atsakingą biudžetą, kitaip sunku įsivaizduoti. Aišku, yra variantas, galimybė gyventi su viena dvyliktąja (šių metų biudžeto – BNS), tai realu (...) Apie Vyriausybės stabilumą neturėtume jau kalbėti, apie politiką taip pat“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Valdžios sektorius po ketverių metų pertraukos kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių, teigia Valstybės kontrolė 2020 metų sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo ataskaitoje. Joje pažymima, kad 2020 metais gali būti nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.

Vyriausybė ir prezidentas siūlo, kad pensijų ir kitų išmokų didinimui reikalingos papildomos lėšos būtų surinktos didinant akcizus degalams, alkoholiui ir tabakui. Trečiadienį pasiūlymai svarstyti Biudžeto ir finansų komitete. Šis pritarė ne visiems siūlymams, tad Vyriausybė veikiausia turės iš naujo spręsti, iš kur gauti papildomų pinigų. Pirmiausia komitetas svarstė klausimą dėl akcizo lengvatos žymėtam dyzelinui, kuris naudojamas žemės ūkyje.

Valdžia giriasi, kad kitąmet atrieks daugiau pinigų skurdui mažinti ir, kaip dabar madinga sakyti, gerovei didinti. O kad viskam užtektų pinigų, norima didinti ir mokesčius. Tačiau valdžia garsiai nekalba apie tai, kad pirmiausia iš visų mokesčių mokėtojų pinigų finansavimą didinsis ir sau: atlyginimams, remontams, o kitąmet neperrinkti Seimo nariai džiaugsis ir riebiomis išeitinėmis kompensacijomis, kurioms irgi reikia papildomų biudžeto milijonų.

Medikai, pedagogai ir dėstytojai – trys darbuotojų grupės, kurioms Vyriausybė žadėjo, jei ne aukso kalnus, tai bent gerokai oresnius uždarbius. Nesulaukę įgyvendintų pažadų, į streikus per metus leidosi ir pedagogai, ir sveikatos sistemos darbuotojai.

Seimo Švietimo ir mokslo komitete daugumą turintys valdantieji, remiami opozicijos, nepritarė Vyriausybės pateiktam kitų metų valstybės biudžeto projektui. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, komiteto nariai bemaž vieningai nusprendė, kad turi būti atriekta daugiau ne tik vėl streikais grasinantiems mokytojams - iš viso paprašyta švietimui papildomai skirti beveik 180 mln. eurų.

2020 metams papildomo finansavimo įvairioms sritims prašantys ir valdančiųjų, ir opozicijos parlamentarai jau pateikė daugiau negu 100 mln. eurų vertės siūlymų, kam ir kur kitais metais skirti papildomai lėšų.   Kaip šaltinį įvairiems siūlomiems projektams finansuoti Seimo nariai dažniausiai nurodo akcizo už alkoholinius gėrimus bei tabaką įplaukas ar viršplanines biudžeto pajamas.

Planuojama, kad kitąmet keisis ne tik gyventojų pajamų apmokestinimas, tačiau ir dienpinigių mokėjimo tvarka. Be to, daliai gyventojų gali tekti mokėti daugiau už individualią veiklą ar nekilnojamąjį turtą, brangs ir akcizinės prekės. Vyriausybė žada didinti atlyginimus valdininkams, medikams, pedagogams. Nepaisant to, dalis jų vėl garsiai kalba apie naujus streikus.

Priešais Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ketvirtadienio rytą surengta mokytojų akcija su moliūgais yra gražiu stiliumi pademonstruotas poreikis, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius. „Mano trys anūkai vakar irgi skaptavo moliūgus. Mokytojai sakė, kad man padovanos moliūgų, tai aš savo anūkams tris moliūgus kaip mokytojų dovaną parvešiu. Tikiu, kad ta šviesa yra geras simbolis ir šiek tiek praskaidrina mums tą rudens dieną“, – žurnalistams šalia ministerijos sakė ministras.

Ietys dėl vaiko pinigų rimtai susikibo. Socialdarbiečiai reikalauja, kad vaiko pinigai būtų tokie, kokie numatyti koalicijos sutartyje. Netgi tikina žinantys, iš kur jų paimti – trūkstamus 30 milijonų esą galima rasti išreikalaujant didesnių dividendų iš valstybinių įmonių ar nedidinant teisėjų algų. Finansų ministerija atšauna: vaiko pinigų didinimas – gražus siekis, o štai fiskalinė biudžeto drausmė – realus koalicijos įsipareigojimas.

Po balsavimo dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo atrodo, kad valdančiuosius apėmė krizė, nors jie viešai ir tikina, kad biudžetui priimti užteks balsų. Tačiau neaišku, koks bus pats biudžetas, kai Seimas dalį pasiūlymo atmetė. Kaip naujus mokesčių pasiūlymus vertina mokesčių ekspertai kalbame su Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos prezidente Rūta Bilkštytė.

Vyriausybės Seimui pateiktas kitų metų biudžeto projektas yra svarbus, bet nepakankamas žingsnis Lietuvai judant link gerovės valstybės, interviu dienraščiui „Verslo žinios“ sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Dabartinio pavidalo kitų metų biudžeto projektą laikau svarbiu, nors nepakankamu, žingsniu Lietuvai judant link gerovės valstybės“, – teigė jis.

Po pateikimo Seimas pritarė Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektui. Jame numatyta, kad naują mokestį mokėtų prekybininkai, kurie per mėnesį gyventojams parduoda prekių už daugiau nei 2 mln. eurų. Projekto iniciatoriai teigia, kad didelę apyvartą generuojantys verslininkai patiria proporcingai mažesnes sąnaudas nei smulkūs prekybininkai, tad naujas mokestis esą perskirstytų mokestinę naštą. Tačiau patys prekybininkai kritikuoja naują iniciatyvą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atlikęs 2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą, siūlo šalies prezidentui Gitanui Nausėdai įvertinti Lietuvos banko (LB) vadovybės elgesį, o Generalinei prokuratūrai spręsti, ar ji nepažeidė įstatymo, vengdama bendradarbiauti su Seimo tyrėjais.   Komitetas už tokias rekomendacijas balsuos ketvirtadienį, tvirtindamas galutines tyrimo išvadas. Seimui išvados turi būti pateiktos iki spalio pabaigos.

Lietuvos Seimui pateiktas stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas grindžiamas neteisinga informacija apie kaimynės Lenkijos tariamai laimėtą bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, pranešime žiniasklaidai teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacija. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje dėl šio įstatymo projekto akcentavo, kad teisminis ginčas tarp Europos Komisijos (EK) ir Lenkijos dėl mažmeninės prekybos mokesčio dar nebaigtas.

Seime tvirtinant 2020 metų biudžetą valdančioji dauguma bus matoma labai ryškiai, žada valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.     „Turime daugumą, galiu šiandien drąsiai pasakyti. Biudžeto priėmime daugumą matysite labai ryškiai“, – pareiškė jis trečiadienį po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad pagal Vyriausybės siūlomą kitų metų valstybės biudžeto projektą susitarimai su pedagogų profsąjungomis dėl mokytojų algų nėra iki galo įgyvendinti. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ministras trečiadienį teigė, kad taip nutiko Vyriausybei nusprendus daug pinigų skirti socialinėms reikmėms. „Biudžetas didėja, tačiau tie akcentai šiuo metu orientuojami į socialinę politiką“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Seimas turi pozityvią daugumą ir kitų metų biudžetas bus priimtas, įsitikinęs postą išlaikęs parlamento vadovas Viktoras Pranckietis. „Seimas turi pozityvią daugumą ir biudžeto sprendimams susiformuos dauguma, kuri visada balsavo už Vyriausybės programą, kuri tą programą kūrė, (Seimo nariai – BNS) kurie visada jaučiasi atsakingais“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Pranckietis.