Portalo tv3.lt tiesioginės transliacijos metu R. Karbauskis prasitarė, kad „jei bankai rastų formą, kaip prie valstybės gerovės prisidėti kitu būdu<..>, mes nekelsime problemos“. Kalbėdamas apie prekybos tinklams ir bankams gresiantį mokestį, R. Karbauskis sakė, kad jų atstovai derybose elgiasi labai skirtingai.
„Aš esu susitikęs ir su prekybos tinklų asociacijos atstove, ir su bankų asociacijos vadovu. Pasakiau, kad nuvilia tokie pareiškimai, kurie buvo pačioje pradžioje po pranešimo, kad gali būti toks mokestis. Esą visa tai padidins palūkanas ir būtent padidins jas jaunoms šeimoms. Tie pareiškimai, kurie gąsdino pačią visuomenę, turėjo išgąsdinti mus. Visgi aš pasakiau: Lietuvos bankų sektorius yra du kartus pelningesnis nei ES bankų sektorius, Lietuvoje mokesčiai bankams yra daug mažesni nei daugelyje ES šalių“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Anot jo, bankai ir prekybos tinklai prie gerovės turi prisidėti taip, kaip, tarkime, ūkininkai, kurie jau tris metus dirba nuostolingai, bet mokesčiai jiems vistiek padidinti. Jis taip pat pripažino, kad bankai ketina teistis dėl galimo mokesčio.
„Atsakymas yra toks, kad jie to mokesčio nenori, kad jie teisis dėl jo, mus paduos į teismą. Kas yra suprantama, jie gina savo interesą, savo savininkų interesą. Aš siunčiau laiškus [į Švedijos bankus], gavau atsakymus. Atsakymai rodė, kad tokių pareiškimų savininkai, kokius čia vietoje darė bankų asociacija, nepalaiko, nes jie nedrįso to pasakyti [kad nesupranta socialinių klausimų]. Jie [bankų savininkai] tiesiog pareiškė, kad viską reikia vertinti. Mes irgi suprantame, kad viską reikia vertinti“, – svarstė Seimo valdančiųjų lyderis.
Jis patikino, kad grasindami bankai elgiasi neracionaliai, esą prekybininkai kur kas sumanesni.
„Grasinimo pozicija, kurią užėmė bankų asociacija, buvo tikrai neracionali. Protingiau elgiasi prekybos tinklų asociacija, kuri negrasino, o tiesiog bandė šnekėtis, sakyti, kad gal jie pakels atlyginimus dirbantiesiems, gal darys dar kažką, kad pajamos į valstybės biudžetą padidėtų. Mes pasakėme, pakelkite atlyginimus, jokių problemų. Mums pinigų reikia socialinėms išmokoms, vaiko pinigams ir kitiems sprendimams, kuriuos reikia padaryti. Tokiu atveju viskas tvarkoje, nebūtinai tą mokestį įvesti, jei yra kita forma. Bet, žinoma, sunku suderinti visų prekybos tinklų interesus, pavyzdžiui padidinti atlyginimus. Jiems reikia tam laiko, todėl mokestis bus įvestas, bet jei jie tą sprendimą priims, mes tą mokestį atšauksime“, – svarstė R. Karbauskis.
Jis patikino, kad tą patį pasakė ir bankas, todėl šie dar turi galimybę sugalvoti būdą, kuriuo norėtų ir galėtų prisidėti prie valstybės gerovės.
„Lygiai taip pat šiandien pasakiau bankams. Jei rastumėte formą, kaip jus galite prisidėti prie valstybės gerovės kitu būdu, tai pasakykite tai finansų ministrui, jis ateis pas mus ir pasakys, kad turime pajamų [atlyginimų, pensijų mokėjimui] ir mes nekelsime problemos“, – sakė valstiečių lyderis.
Anot jo, nėra taip, kad „bankų sektorius mums patinka arba nepatinka“. Visgi bankai, pasak R. Karbauskio, gauna tokį pelną, kad gali prisidėti labiau, nei dabar prisideda prie valstybės gerovės.
Bankai davė atkirtį: mokės paprasti žmonės
Kiek anksčiau TV3 Žinios skelbė, kad bankai šį rudenį jau davė atkirtį juos apmokestinti jau nuo sausio planuojantiems valstiečiams. Bankų atstovai yra suskaičiavę, kiek jiems uždėtas naujas mokestis atsirūgs patiems gyventojams ir kurios konkrečiai jų paslaugos brangs. O brangtų ir paslaugų įkainiai, ir pačios paskolos. Naujų paskolų mokėtojams tai atsieitų papildomus šimtus eurų kasmet. Valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis tokius bankininkų įspėjimus jau tada vadino šantažu ir sakė, kad ketina kreiptis į bankų savininkus Švedijoje.
Išsamiau TV3 Žinių siužete:
Bankai ir toliau kartoja: naujas mokestis jiems kris ant pečių žmonėms. Ypač – jauniems, kurie apie būsto paskolas dar tik svajoja ar jas planuoja. Valstiečiams stumiant kelią Lietuvoje registruotus bankus apmokestinti 0,4 procento metiniu turto mokesčiu, bankų asociacija suskaičiavo, kiek tai kainuotų paprastiems klientams.
„Bet kokiu atveju, įvedus tokį turto mokestį, būtų fiksuojamas palūkanų augimas. Jis gali būti intervale tarp 0,4 ir 1,4“, – skaičiavo bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius.
Dabar vidutiniškai žmonės už būsto paskolas moka 2,4 proc. palūkanas. Bankų turto mokestis, M. Zalatoriaus teigimu, jas galimai išaugintų iki beveik penkių procentų. Kalbant konkrečiai, už vidutinę 60 tūkstančių eurų paskolą, suteiktą 30-iai metų, per metus kredito suma galėtų išaugti iki keturių šimtų eurų. O per visą paskolos laikotarpį žmogus esą permokėtų net keliolika tūkstančių.
Tiesa, tai grėstų naujai imamoms paskoloms, nes jau pasirašytų sutarčių bankai vienašališkai keisti negalėtų. Tačiau esą brangtų ir įprastiniai įkainiai už paslaugas. Ne ką geresnę ateitį bankų asociacija piešia ir visai šalies ekonomikai.
Savo ruožtu prezidentūra siūlymą apmokestinti bankų turtą vadina kol kas tik „skambia idėja“ ir neskuba patvirtinti, ar tai atitinka prezidento Gitano Nausėdos „gerovės valstybės“ planus. O „valstiečiai“ atsitraukti neketina ir viliasi, kad bankų turtą apmokestins jau nuo sausio.
Lapkričio 15 d. Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito Vasiliausko teigimu, Lietuvoje siūlomas grubiausias bankų apmokestinimo modelis.
