biudžetas

Vyriausybei antradienį pritarus 2019-ųjų valstybės biudžeto projektui, finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį jį pateikė Seimui. Parlamentarai ministrą užvertė klausimais, kuriuos šiuo metu kelia dauguma darbuotojų – kaip keisis jaunųjų medikų bei pedagogų algos. Preliminariai planuojama, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšas, bei išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus didesnis, nei numatyta šiemet.

Vyriausybė pritarė vaiko pinigų didinimui iki 50 eurų. Šiuo metu kas mėnesį mokama išmoka visiems tėvams ir globėjams, auginantiems vaikus iki 18 metų (arba iki 21 metų, jei vaikas mokosi bendrojo lavinimo mokykloje) už kiekvieną vaiką siekia 30 eurų. Išmokų vaikams įstatymo pakeitimais taip pat numatyta skirti papildomus 20 eurų vaikams, auginamiems ar globojamiems gausiose ir nepasiturinčiose šeimose.

Vyriausybės antradienį patvirtintas kitų metų biudžetas parengtas paisant finansinės drausmės ir nėra paveiktas artėjančių rinkimų, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Biudžetas tikrai nėra paveiktas artėjančių rinkimų, turime jau trečią mūsų Vyriausybės teikiamą biudžetą (...) Nuosekliai vykdome Vyriausybės programą ir numatytus įsipareigojimus ir nieko bendro su rinkimais neturi.

Vyriausybė antradienį pritarė 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris parengtas planuojant 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklių. Projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 16,7 proc. (1,516 mlrd. eurų) iki 10,587 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 22,2 proc. (2,121 mlrd. eurų) iki 11,681 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 1,095 mlrd. eurų – 2,2 karto (605,369 mln.

Lietuvos krašto apsaugos biudžetas kitąmet turėtų pasiekti 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo antradienį paskelbtas projektas. Krašto apsaugos ministerijai 2019 metų valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 948,009 mln. eurų. „Pateiktame įstatymo projekte Krašto apsaugai numatyta 2,01 BVP. Skaičiuojama pagal Finansų ministerijos rudenį atnaujintą 2019 metų BVP prognozę ir OECD prognozę“, – BNS informavo Finansų ministerijos atstovė.

Kitų metų biudžetas bus socialiai atsakingas, o jį patvirtinus, poveikį pajus didelė gyventojų dalis, teigia premjeras Saulius Skvernelis, Vyriausybei antradienį numačius patvirtinti ir pateikti Seimui biudžeto projektą.

Šitų metų biudžetas yra orientuotas į reformas, o skirstant valstybės iždo pinigus didžiausias dėmesys bus skiriamas švietimui, sveikatos apsaugai, pensijoms, sako finansų ministras. Vilius Šapoka tikisi, kad parlamentas palaikys Vyriausybės biudžeto projektą. „2019 metų biudžetas atlieps reformas, galima jį vadinti reformų biudžetu, nes didžiosios sumos ir padidėjimai yra numatyti būtent švietimo, sveikatos, pensijų sritims, inovacijų sričiai.

Šią savaitę Vyriausybė pradeda svarstyti kitų metų biudžetą – trečiadienį dokumentas bus pateiktas ministrams Vyriausybės pasitarime. Finansų ministras Vilius Šapoka BNS yra sakęs, kad 2019 metais planuojamas 0,6 proc. BVP viešųjų finansų perteklius (toks pats, kaip ir šiemet), tačiau valstybės biudžetas išliks deficitinis. Anot ministro, didžioji dalis planuojamo papildomo finansavimo teks struktūrinėms švietimo, sveikatos, mokesčių ir pensijų pertvarkos reformoms.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–rugpjūčio mėnesiais siekė 5,749 mlrd. eurų – 1 proc. (54,9 mln. eurų) daugiau nei nei planuota ir 7,8 proc. (416,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 4,538 mlrd. eurų – 0,5 proc. (21 mln. eurų) didesnės nei planuota ir 6,1 proc. (260,2 mln. eurų) didesnės nei per aštuonis 2017 metų mėnesius, pranešė Finansų ministerija. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų šiemet surinkta 2,395 mlrd.

Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas ketvirtadienio rytą pristatė artėjančio sezono klubo biudžetą. Paaiškėjo, kad 2018-2019 metų sezone ekipa galės pasigirti 10,7 mln. eurų biudžetu.   Pernai „Žalgiris“ buvo numatęs 8,5 mln. eurų biudžetą, tačiau surinko 10,3 mln. eurų. Todėl klubas turi 0,6 mln. eurų atsargoje. Juos „Žalgiris“ iš banko sąskaitos pasiims tik tuo atveju, jei artėjantį sezoną nesurinks norimo biudžeto. „Žalgiris“ numatė, kad iš rėmėjų gaus 3 mln.

Kauno šių metų biudžetas didinamas 6,7 mln. eurų, nes paaiškėjo, kad miesto savivaldybė pajamų surinks dar daugiau, nei planuota. Miesto tarybai pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad papildomų 1,3 mln. eurų atneš dividendai, 102 tūkst. eurų daugiau, nei manyta planuojant šiųmetį biudžetą, bus sulaukta iš ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomos, rašo „Kauno diena“. Dar papildomi 1,1 mln. eurų – dotacijos iš ES finansinės paramos lėšų. Nurodomos ir kitos įplaukos.

Norintys sėkmingai planuoti savo asmeninius finansus, turėtų kasdienybėje pritaikyti gerai žinomą taisyklę „50–20–30“, pataria marketingo specialistas Deividas Kranauskas. Garsioji „50–20–30“ formulė sako, kad visą savo mėnesinį biudžetą reikėtų suskirstyti į tris kategorijas. „Kategorija 50 yra visos jūsų pajamos, skirtos būtinosioms gyvenimo išlaidoms padengti – būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, maistui, transportui ir t. t. – viskam, ko jums reikia išgyventi. 20 proc.

Lietuvoje egzistuoja nekilnojamojo turto mokestis, tačiau, kaip analitikai pasakytų, jis veikiau parodomasis nei realiai veikiantis. Mat ir jį mokančiųjų gali būti daugiau nei iš tiesų yra. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė informuoja, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinami tie gyventojai, kuriems priklausančių įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio ir pan.

Šiuo metu visas įmonių sumokėtas pelno mokestis patenka į valstybės biudžetą. Tokia tvarka neskatina savivaldybių konkuruoti dėl verslo susidomėjimo, gerinti sąlygas dirbantiems ar mažiau kištis į konkurenciją. Kaip tik dėl šių priežasčių Seime užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma savivaldybėms skirti ketvirtadalį jose įregistruotų įmonių sumokėto pelno mokesčio. Šiuo metu panašia tvarka savivaldybėms skiriama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis.

Per derybas dėl kitų metų biudžeto ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai pateikė pageidavimų, siekiančių maždaug 1,2 mlrd. eurų arba šeštadaliu didesnę sumą, nei jiems skiriama šiemet, remdamosi Finansų ministerija rašo „Verslo žinios“. Tačiau į daugumą papildomų pageidavimų veikiausiai nebus atsižvelgta.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–birželio mėnesiais siekė 4,352 mlrd. eurų – 0,1 proc., arba 5,9 mln. eurų daugiau nei planuota ir 6,2 proc. (256 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 3,433 mlrd. eurų – 4,9 proc. (159,1 mln. eurų) daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį, pranešė Finansų ministerija. Šiemet tik vieno iš keturių pagrindinių mokesčių – PVM – surinkta daugiau nei prognozuota.

Finansų ministras Vilius Šapoka prognozuoja, kad kitų metų biudžete bus matomas 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) perteklius, tačiau tikslesni skaičiai bus atskleisti rudenį, rašo 15min.lt. "Bendrus skaičius, žinoma, kad matome, atitinkamai sudėliotas biudžeto planas, derybos su ministerijomis puikiai pavyko. Prognozuojame remdamiesi Stabilumo programa - buvo numatyta, kad perteklius 2019 metais sieks apie 0,6 proc. BVP. Tai tokį ir planuojame", - tvirtino V. Šapoka.

Vestuvių planuotojai Laurai Vagonei ši vasara itin įtempta. Moteris neslepia, kad vasara vis dar yra populiariausias sezonas vestuvėms. Apie naujausias vestuvių tendencijas, išlaidas bei nusibodusius elementus moteris papasakojo tv3.lt tiesioginėje vaizdo konferencijoje. Vestuvės ne tik vasarą „Darbų darbelių daug, su visa komanda dirbame be išeiginių, bet kai darbas patinka, tada galima dirbti iš peties, – juokėsi ji.

Prieš porą mėnesių darbą pradėjusi naujoji nacionalinio transliuotojo LRT administracija rado gerokai viršytą programoms skirtą biudžetą, dėl to teks peržiūrėti visas šių metų išlaidas, teigia naujos administracijos atstovai. „Kalbant apie biudžetą, programų pirkimo eilutė yra smarkiai viršijama pagal buvusias pasirašytas sutartis, kurias atėjusi nauja administracija gavo kaip palikimą.

Padidėjus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifui, asmenys, pateikę metinę pajamų deklaraciją, galės susigrąžinti daugiau pinigų iš valstybės biudžeto, tačiau tokias galimybes apriboja nustatytos lengvatos ribos, rašo "Verslo žinios". VŽ skaičiuoja, kad po mokesčių reformos dabartinis 15 proc. GPM didėtų iki 21 proc. Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė teigia, kad jeigu gyventojas gaus vien 21 proc. apmokestinamas pajamas (darbo užmokestį), jam grąžintina dalis padidės.

Naujame Europos Sąjungos (ES) biudžete nuo 2021 metų vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai gali sumažėti maždaug penktadaliu. Pagal Briuselio siūlomas formules, 2021–2027 metais šalis iš sanglaudos politikos gali gauti nuo 5,5 iki 6 mlrd. eurų. Tokias projekcijas BNS pirmadienį pateikė kelių skirtingų institucijų pareigūnai, susipažinę su Europos Komisijos projektu. Jie kalbėjo anonimiškai, nes nėra įgalioti komentuoti viešai dar nepaskelbto projekto.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sveikina didesnį dėmesį gynybai šią savaitę Europos Komisijos pristatytame bendrijos biudžeto projekte. Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime Sofijoje dalyvavęs R. Karoblis teigė, jog tai – svarbi politinė žinia, ypač dėl nusiteikimo skirti lėšų infrastruktūrai, kad būtų paspartintas karinių pajėgų judėjimas žemyne. „Karinio mobilumo gerinimas Europoje yra prioritetinis klausimas tiek NATO, tiek ES.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog jeigu niekas nebus daroma dėl taršių automobilių, po trejų metų iš biudžeto teks mokėti su tarša susijusias išmokas. „Jokio automobilio mokesčio nėra, negalvojama ir nebus teikiama, tačiau mes turime labai taršų automobilių parką ir jeigu nieko nedarysime, tai po trejų metų mums reikės mokėti pakankamai dideles išmokas iš biudžeto, susijusias su tarša“, – interviu Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Žvelgiant iš šalies, Lietuvos viešieji finansai demonstruoja puikią sportinę formą. Vietoje planuoto valdžios sektoriaus biudžeto deficito praėjusiais metais valdžios sektorius fiksavo didžiausią biudžeto perteklių modernios Lietuvos istorijoje, siekusį 0,6 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skola sumažėjo iki 39,7 proc. BVP. Visgi būtina pastebėti, kad geresni nei planuota rodikliai pernai didžiąja dalimi pasiekti dėl geresnės nei tikėtasi ekonominės situacijos ir mažėjusios šešėlinės ekonomikos.

Vilniuje vyko eilinis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomojo komiteto (VK) posėdis, kuriame buvo priimti sprendimai dėl šių metų LFF biudžeto bei dalyvių 2018 m. Pirmos lygos varžybose. Vienas iš posėdžio klausimų buvo 2018 m. biudžeto tvirtinimas. VK nariams buvo pristatytos šių metų biudžeto rengimo prielaidos ir akcentai, įplaukų ir išlaidų struktūra bei pateikti siūlomi 2018 m. biudžeto rodikliai.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog Lietuvos ir Lenkijos prioritetai naujame daugiamečiame Europos Sąjungos (ES) biudžete – panašūs. D. Grybauskaitė penktadienį susitiko su Vilniuje viešinčiu Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) ir daugiausiai dėmesio skyrė bendrijos ateities biudžetui. „Prezidentės teigimu, dauguma Lietuvos ir Lenkijos prioritetų naujame daugiamečiame ES biudžete sutampa.

Iki karališkųjų vestuvių liekant vis mažiau laiko, kuo toliau, tuo dažniau į žiniasklaidos akiratį pakliūva princo Harry sužadėtinė Meghan Markle. Išlaidumu ir prabanga pasižyminti būsima karališkosios šeimos narė šįkart ir vėl nustebino savo sprendimu. Ne vienas nustebo, kai M. Markle savo sužadėtuvių fotosesijai pasirinko „Ralph & Russo“ suknelę, kainavusią per 60 tūkstančių eurų, tačiau, pasirodo, kad visa tai buvo tik menkas juokas.

 Penktadienį per viršūnių susitikimą Briuselyje Europos Sąjungos lyderių nuomonė dėl Bendrijos biudžeto po to, kai iš jos išstos Didžioji Britanija, išskyrė. Nesutariama dėl raginimų didinti šalių įnašus į biudžetą siekiant užkimšti skylę, kuri atsivers po Jungtinės Karalystės išstojimo. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donldas Tuskas sakė, kad 27 lyderiai, susitikę be Britanijos aptarti ateities planų, nori daugiau lėšų skirti gynybos, migracijos ir saugumo klausimams.

Pernai „Sodra“ pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų turėjo biudžeto perteklių. Preliminariais duomenimis, per praėjusius metus „Sodra“ surinko įmokų 123 mln. eurų daugiau negu išleido. „Sodros“ biudžeto perviršis planuojamas ir šiemet. Geresnius rezultatus lėmė tai, kad surinkta daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pirminiais duomenimis, 2017 metais „Sodros“ įplaukos siekė 3,866 milijardo eurų – 92,5 mln. eurų daugiau nei planuota ir 355 mln. eurų daugiau nei 2016 metais.

Kilus nepasitenkinimui dėl nuolat kintančio finansavimo kultūriniams leidiniams, siūloma kultūros leidinių finansavimą tvirtinti nebe vieniems, o trejiems metams, kitų metų biudžete žadama leidiniams skirti ir daugiau lėšų. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad galimus kultūrinės spaudos problemų sprendimus aptarė ir su premjeru Sauliumi Skverneliu.

Vilniaus miesto biudžeto pajamos, įskaitant tikslinę valstybės biudžeto dotaciją ir Europos Sąjungos bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, šiemet turėtų siekti 590,951 mln. eurų. Įskaitant 31,214 mln. eurų apyvartos lėtų likučius, Vilniaus biudžetas šiemet sieks 622,166 mln. eurų. Tai numatantį 2018 metų biudžetą Vilniaus taryba patvirtino trečiadienį. Daugiausiai pajamų šiemet metais – 333,418 mln. eurų – planuojama gauti iš mokesčių.

 Finansų ministerija susikaupusią „Sodros“ 3,7 mlrd. eurų skolą nuo šių metų pradžios perkėlė į valstybės iždą, kaip numatyta Vyriausybės programoje. Pastaraisiais metais „Sodros“ biudžetas buvo subalansuotas. Skolos perkėlimas į valstybės biudžetą leis aiškiau matyti „Sodros“ finansų srautus, lengviau planuoti įmokų ir išmokų pokyčius, teigiama Finansų ministerijos pranešime. Taip pat sumažės finansų administravimo sąnaudos ir fondas sutaupys daugiau nei 100 mln.

 Neformalaus ugdymo krepšeliams finansuoti šiemet skirta 11 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų. Pernai neformaliojo vaikų švietimo krepšelis finansuotas biudžeto lėšomis, tam buvo skirta 8,2 mln. eurų. Šiemet biudžetinių lėšų tam neskirta, BNS nurodė Švietimo ir mokslo ministerija. Pasak ministerijos pranešmo, skyrus didesnę sumą, daugiau vaikų bus galima priimti į įvairius būrelius. Neformaliojo švietimo krepšeliu iki šiol naudojosi 25 proc. mokinių.

Nauji metai – naujas šalies biudžetas, o jame ir pakeitimai, kurie vienų pajamas paveiks labiau nei kitų. Tačiau, ar ar geriau gyvenantys žmonės tai pajus? Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai vidutiniškai pakils 7 proc., tai lems ne tik minimalios mėnesio algos (MMA) didėjimas nuo 380 iki 400 eurų, tačiau ir toliau jaučiamas darbuotojų trūkumas privačiame sektoriuje. „Darbo jėgos paklausa lieka didesnė nei pasiūla.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis apsilankė TV3 studijoje. Valstiečių lyderis ne tik atsakė apie tai, ar, jo nuomone, valdantiesiems pavyko pateisinti žmonių lūkesčius, bet taip pat ir kitus klausimus – apie prezidentės kritiką, artėjančius pokyčius 2018-aisiais bei pastarųjų savaičių skandalą dėl LRT finansavimo. „Aš manau, kad žmonėms dar sunku spręsti per metus laiko, ar pasiteisino ar ne.

Visai netrukus Lietuva papildys dosniau savo gynybą paremiančių NATO valstybių klubą. Nors žinia džiugina, specialistai lieka skeptiški – vargu, ar didesnės lėšos reikšmingai paveiks mūsų ginkluotę, nes šiuos pinigus... jau išleidome. Nuo 2018 m. Lietuva įsipareigojo savo gynybai skirti 2,06 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 873 mln. eurų. 2018 m. biudžeto projekte numatyta, kad išlaidos gynybai, palyginus su 2017 m., augs kiek daugiau nei 149 mln. eurų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtus 2018 metų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto įstatymus, pranešė Prezidentūra Seimas gruodžio 12 dieną patvirtino 2018 metų biudžetą – pirmą kartą planuojamos valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas, o Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO krašto apsaugai skirti 2 proc.

Balsavimas dėl kitų metų valstybės biudžeto parodė, kad Seime turėtų užtekti politinės paramos ir kitoms reformos vykdyti, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Galvojau, kad (balsų Seime – BNS) bus šiek tiek mažiau.

Seimas patvirtino 2018 metų biudžetą – pirmą kartą planuojamos valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas, o Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 15. Opozicijos teigimu, kitų metų šalies pajamų ir išlaidų planas nėra orientuotas į ateitį, valdantieji sako, kad jis – geresnis nei ankstesnių metų.

 2018 metų biudžetas yra išskirtinis, jame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, sveikatos apsaugos stiprinimui, verslumo ir investicijų skatinimui bei savivaldybių finansiniam savarankiškumui, teigia finansų ministras. „Svarbus faktas, kad tai pirmas nedeficitinis biudžetas po Nepriklausomybės atkūrimo, o socialinei atskirčiai mažinti skiriama papildomai 600 mln.

Kitų metų biudžetas yra socialiai jautresnis ir atsakingesnis sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė. „Matome, kad šitas biudžetas išties yra socialiai jautresnis ir atsakingesnis ir atspindi būsimų metų prioritetus. Pagal socialinei sričiai skiriamų viešųjų išteklių dalį turėjome didelį atotrūkį nuo Europos vidurkio. 2018 metais Lietuvos dalis turėtų būti apie 13 proc., o Europos vidurkis yra 18–19 procentų.

Seimas antradienį ketina priimti 2018 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. PENSININKAS Nuo sausio vidutinė senatvės pensija, turint 30 metų stažą, turėtų siekti 332 eurus – apie 30 eurų daugiau nei dabar. Stažo nesukaupusiems žmonėms ji gali augti apie 12 eurų. Be būtinojo stažo į pensiją išeina apie ketvirtadalis žmonių. Kritikai sako, kad toks netolygus pensijų augimas gali didinti atskirtį tarp pačių pensininkų.

  Vyriausybė, pirmadienį dar kartą apsvarsčiusi kitų metų biudžeto projektą, jo išlaidas padidino dar 1,447 mln. eurų – daugiausiai lėšų skirta Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų algų didinimui, kalėjimų prižiūrėtojų gydymui ir bibliotekoms – knygoms įsigyti.   „Biudžetas atspindi mūsų prioritetus – turtinės atskirties mažinimas, dėmesys socialinei apsaugai, krašto apsaugos finansavimo didinimas.

Vyriausybė nusprendė kitų metų biudžeto išlaidas padidinti 55 mln. eurų, lyginant su pirminiu projektu, kad galėtų pakelti medikų, valstybės tarnautojų algas ir išplėsti socialinę paramą savivaldybėms, pranešė premjeras Saulius Skvernelis. „Visi tie patys prioritetai išliko, tik šiek tiek paaugo – apie 55 mln. eurų.

Lietuva į „turčių klubu“ vadinamą EBPO bando patekti jau porą metų, tačiau iki tol dar reikia įgyvendinti šūsnis rekomendacijų. Nors dauguma jų susijusios su mokesčių pertvarkymu ar patobulinimu, galime pasisemti ir gerosios organizacijos praktikos dėl savo šalies biudžeto.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė 2018 metų nedeficitinio „Sodros“ biudžeto projektui. Galutinis balsavimas numatomas gruodžio 12 dieną. Už tai balsavo 71 Seimo nariai, prieš – trys, o susilaikė 21 parlamentaras. Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys piktinosi, kad kai kurios „Sodros“ įmokos ir išmokos nėra subalansuotos, o tai, pasak jo, neleidžia didinti pensijų. „Ligos ir motinystės draudimo išmokos viršija pajamas 124 mln. eurų, motinystės išmokos – 33 mln.

Seimui pradėjus svarstyti kitų metų šalies biudžetą baiminamasi, kad numatytas perteklius nevirstų deficitu. Mat atsipalaiduoti nėra ko. Ekonomistai teigia, kad balansas arba perteklius – būtini ateinantiems išbandymams. Šiandien premjeras Saulius Skvernelis pasisakė nenorintis, kad Vyriausybės suformuotas ir Seimui pateiktas kitų metų biudžetas po pirmojo svarstymo keistųsi, bet yra įsitikinęs, kad pokyčiai neišvengiami.

Seime vykstant maratonui dėl pinigų dalybų kitų metų valstybės biudžetui, opozicinės frakcijos nepraleido progos išsakyti savo kritiškos nuomonės apie Vyriausybės planus. Seimas imasi pirmojo 2018 metų šalies biudžeto svarstymo – valstybės biudžetas numatomas deficitinis, o socialinio draudimo ir savivaldos biudžetai planuojami pertekliniai. Valdantieji sako, kad Vyriausybės parengtas projektas po šio svarstymo Seime gali būti koreguojamas labai minimaliai.

Panašu, kad Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė pričiupo Finansų ministeriją pagražinant faktus. Ministerijos teigimu, Europos Komisija patvirtino, jog Lietuvos biudžetas pirmą kartą visiškai atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus. Tačiau faktai rodo kitką.