biudžetas

Šiandien Europos Komisija (EK) paskelbė, kad Lietuvos 2018 m. biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte keliamus fiskalinius reikalavimus – laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito, o struktūrinis balanso rodiklis yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas. EK prognozuoja, kad 2017 ir 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP.

Seime svarstomame kitų metų valstybės biudžete Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai siūloma skirti 1,5 mln. eurų, pranešė Kauno miesto savivaldybė. Tokį pasiūlymą biudžeto projektui pateikė Seimo nariai „valstiečiai“ Aušra Papirtienė ir Gediminas Vasiliauskas, pranešė Kauno miesto savivaldybė. „Pateikėme biudžeto pataisą, kurios esmė paprasta – lėšų skyrimas visų taip laukiamo stadiono statybų pradžiai.

Trims komitetams prašant kitąmet skirti papildomą finansavimą įvairioms sritims, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) Vyriausybės kol kas prašo įvertinti beveik 80 mln. eurų vertės pageidavimus. Pats komitetas pritaria tik beveik 50 mln. eurų papildomam finansavimui. BFK sutinka, kad daugiau lėšų būtų numatyta melioracijai, polderių priežiūrai, Teisėjų tarybai ir Generalinei prokuratūrai.

Iki šiol Lietuvai besidžiaugusiai Europos Sąjungos (ES) atsuktu lėšų kraneliu artėja neramūs laikai. Kaip bus skirstomis lėšos po 2020 metų ir, ar tam pasiruošusi Lietuva. Lietuvoje apsilankęs Europos Komisijos narys, atsakingu už ES biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Guntheris Oettingeris negailėjo pagyrų Lietuvai, tačiau dėl tolimesnių lėšų skyrimo didžiuliais pažadais nesižarstė.

„Turbūt gaučiau Nobelio premiją, jei pasiūlyčiau receptą, kaip valstybei nustoti švaistyti milijonus“, - šypsodamasi sako Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė. Tačiau situacija visai nejuokinga, viešuosiuose pirkimuose kasmet cirkuliuoja milijardai, o apmaudžios klaidos, valstybei kainuojančios dešimtis milijonų, vis dar nėra išimtis iš taisyklės. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, vien pernai bendra viešųjų pirkimų Lietuvoje vertė viršijo 4 mlrd. eurų.

Seime jau prasidėjo intensyvus pageidavimų koncertu vadinamas procesas dėl kitų metų biudžeto išlaidų – per dvi savaites parlamentarai pateikė pasiūlymų daugiau kaip 240 mln. eurų padidinti išlaidas įvairioms sritims. Tačiau dauguma šių siūlymų, kaip ir kasmet greičiausiai bus atmesta, rašo „Verslo žinios“. „Dėmesingai bus nagrinėjami visi argumentuotieji pasiūlymai dėl biudžeto. Vis dėlto privalome laikytis griežtų fiskalinės drausmės reikalavimų.

Socialdemokratams iškėlus ultimatumą – nepalaikysime kitų metų valstybės biudžeto, jei valstybės tarnautojams nekils algos – sukrunta ir kitų partijų atstovai Seime. Nors daugiau tokių kategoriškų pareiškimų kol kas neužgimė, daugelis turi pelnytos kritikos kitų metų biudžetui ir abejoja, ar jį palaikys.

Seime jau prasidėjo svarstymai dėl kitų metų šalies biudžeto nuostatų. Iš jų matyti, kad atlyginimai iš esmės didės trijų sričių darbuotojams, tačiau pokyčiai neaplenks ir savarankiška veikla užsiimančiųjų bei uždirbančiųjų iki 1160 eurų. Naujienų portalas tv3.lt pateikia pakeitimus, kurie labiausiai paveiks gyventojų pajamas. Didžiuliai pokyčiai – savarankiškai besiverčiantiems Biudžeto projekte valdžia numatė panaikinti individualios veiklos skirstymą į 5 ir 15 proc.

Kaip kitąmet bus didinami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, lems, ar socialdemokratai balsuos už kitų metų valstybės biudžetą, sako partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. „Darbo užmokesčio kėlimas yra esminis dalykas“, – trečiadienį po Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė jis.

2018 metų biudžetas yra įtemptas ir daugiau išlaidų didinti nebegalima, sako premjeras Saulius Skvernelis. Tačiau papildomo finansavimo įvairioms sritims prašantys Seimo nariai Vyriausybės vadovo negirdi - prašymus teikia ir valdantieji, ir opozicija. „Jis yra tikrai pakankamai įtemptas - ant ribos, kalbant apie mūsų įsipareigojimus. Jeigu bus siūloma išlaidos kažkur, tai turi būti pasiūlyta, kur mažinti“, - antradienį Seime žurnalistams sakė premjeras.

Pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį suplanuotas perteklinis 2018 metų Lietuvos biudžetas, sako finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos, tai daryti būtina, nes ekonomika sparčiai auga ir reikia kaupti rezervus mažiau palankiam laikui. „Ekonomika šyla, tai akivaizdu iš augančios infliacijos, iš brangstančio nekilnojamojo turto.

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma. Biudžeto pajamų ir ekonomikos augimas (BVP kitąmet augs 2,9 proc.!) yra puiki galimybė subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tuo nepasinaudota. Valdžia elgiasi net kiek nekorektiškai girdamasis apie subalansavimą.

2018 metų biudžetas pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį planuojamas perteklinis, sako finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos tai daryti būtina, nes ekonomika šyla ir reikia kaupti rezervus mažiau palankiems ekonomikos laikotarpiams. „Ekonomika šyla, akivaizdu tai iš augančios infliacijos, iš brangstančio nekilnojamojo turto.

Seime registruoti 2018 metų pertekliniai valstybės ir „Sodros“ bei subalansuotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetai. Projektai Seimo nariams bus pristatyti ketvirtadienį. Premjeras Saulius Skvernelis yra pareiškęs, kad valstybės kitų metų biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Pirmą kartą jis bus suplanuotas nedeficitinis. 2018 metų biudžeto projekte numatytas valdžios sektoriaus balanso perviršis sieks 0,6 proc.

Vyriausybei trečiadienį pritarus 2018 metų biudžeto projekui, kuris yra pirmą kartą rengtas iš anksto planuojant teigiamą valdžios sektoriaus balansą. BNS pateikia pagrindinius konsoliduotus 2018 metų finansų skaičius. Valdžios sektoriaus teigiamas balansas sieks 240,7 mln. eurų - 0,6 proc. BVP. Sektoriaus finansų balansas būtų teigiamas trečius metus iš eilės. Vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondų perviršis sudarys atitinkamai 109 mln. ir 310,2 mln. eurų - 0,3 proc. ir 0,7 proc. BVP.

Vyriausybei baigus pasitarimą oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas. Jame daugiausia dėmesio skiriama skurdo mažinimui. O be to, numatyta kovoti su žalingu įpročiu - rūkymu.  Pabrėžiama, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją planuojamas perteklinis biudžetas. Nurodoma, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių ir finansinio savarankiškumo augimui.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė 2018 metų biudžeto projektui, kuris pirmą kartą rengtas planuojant bendrą viešųjų finansų perteklių. Tai pranešė premjeras Saulius Skvernelis. „Tai yra socialiai orientuotas biudžetas, daugiau nei 600 mln. eurų skiriama socialinėms reikmėms.

Kitų metų biudžeto projektas atrodo gražiai, tačiau jam trūksta ambicijų ir vizijos, kaip turėtų būti įgyvendinamos reformos ir sprendžiamos aktualios šalies problemos, teigia ekonomistai. 2018 metais ekonomikos augimas ir biudžeto pajamos gali būti didesnės „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad pirmą kartą šalies istorijoje planuojamas perteklinis biudžetas.

  2018 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą. Pagal jį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 6,9 proc. (584,747 mln. eurų) iki 9,072 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 5,5 proc. (494,887 mln.

 Kitų metų biudžetą palaikys 85 – 90 parlamentarų, prognozuoja valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. „Biudžeto priėmimas, kuris mūsų laukia, pats svarbiausias metų įstatymas, jo metu ir pasirodys, kokia yra valdančioji dauguma. Aš prognozuočiau 85 – 90 balsų“, – trečiadienį Žinių radijui tvirtino politikas. Anot jo, tai bus analogų per pastarąjį dešimtmetį neturintis biudžetas, jis bus perteklinis.

 Vyriausybei trečiadienį teikiamas 2018 metų biudžeto projektas. Jis pirmą kartą rengiamas planuojant viešųjų finansų perteklių. Valstybės ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektus Vyriausybė svarstys pasitarime trečiadienį. Finansų ministras Vilius Šapoka šia savaitę patvirtino, kad 2018 metų valstybės biudžetas bus perteklinis. Anot jo, papildomos pajamos bus atidėtos į rezervą sunkesniems laikams.

Kitų metų biudžetas bus perteklinis, o jo išlaidos, palyginti su šiais metais augs, tikina finansų ministras Vilius Šapoka. Tačiau jis nedetalizuoja jokių su biudžetu susijusių skaičių ir teigia, kad 2018 metų biudžeto projektas oficialiai bus pristatytas trečiadienį. „Pristatėme visiems ministrams ir premjerui biudžeto projektą, aptarėme gan detaliai visas sritis, manome, kad projektas yra gan optimalus.

Šią savaitę Vyriausybė pradeda svarstyti kitų metų biudžetą - pirmadienį dokumentas bus pristatytas ministrams, o trečiadienį turėtų būti svarstomas Vyriausybės posėdyje. Tai, kad biudžeto projektą ministrai aptars jau pirmadienį, BNS patvirtino premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

  2018 metų biudžeto projektą Vyriausybė svarstys kitą savaitę, sako premjeras Saulius Skvernelis.   „Tikėtina, kad pirminis oficialus Vyriausybės aptarimas bus sekantį trečiadienį (spalio 11 dieną - BNS) - po savaitės“, - antradienį žurnalistams teigė ministras pirmininkas. Finansų ministras Vilius Šapoka neseniai sakė, jog kitų metų biudžetas bus perteklinis, bet nepranešė, kiek pajamų planuojama surinkti daugiau nei išleisti.

Jeigu ko ir turėjome pasimokyti iš ekonominių krizių, tai – atsidėti „juodai“ dienai. Būtent tokį pasiūlymą – valstybei susirūpinti rezerviniu fondu – Seime iškėlė konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau ekonomistai parlamentaro idėją vertina itin kritiškai ir primena, kad kaupti pinigus, kai ir taip esame skolingi – nelabai logiška. 2017 m. valstybės biudžeto deficitas siekia apie 500 mln. eurų, tačiau šiemet pavyko surinkti 22,5 mln. eurų daugiau, nei tikėtasi.

 Kitų metų biudžeto projektą Seime, be valdančiųjų „valstiečių“ ir socialdemokratų, gali palaikyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRI) bei „tvarkiečių“ frakcijų nariai, mano Seimo pirmininkas. „Manau, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų frakcija taip pat dažnai paremia ir yra mums artimų pažiūrų, „Tvarkos ir teisingumo“ atskiri frakcijos nariai taip pat jie dažnai prisidėdavo paremiant“, - trečiadienį interviu Žinių radijui teigė Viktoras Pranckietis.

 Jungtinių Valstijų Senatas priėmė nacionalinio saugumo biudžeto projektą, pagal kurį numatoma suteikti Ukrainai 500 mln. dolerių (apie 418 mln. eurų) pagalbą saugumo ir gynybos srityse, anksti antradienį pranešė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. P.Porošenkos „Facebook“ žinutėje taip pat sakoma, kad JAV Senato priimtą nacionalinio saugumo poreikių finansavimo 2018-aisiais fiskaliniais metais įstatymo projektas numato, kad Ukraina gali būti aprūpinama letaline gynybine ginkluote.

Seimui grąžinus 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinį tarifą šilumai, galiosiantį nuo spalio iki metų pabaigos, šalies biudžetas negaus 11 mln. eurų pajamų, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Dėl sprendimo nuo spalio 1 dienos - trims mėnesiams - negautume 11 mln. eurų pajamų“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjeras. S.Skvernelis sako, kad tuo atveju, jeigu Seimas nesutiktų nuo 2018 metų sausio PVM tarifą šildymui padidinti nuo 9 proc. iki 15 proc.

Vyriausybė tęsi pažadą grąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį Vyriausybei pristatys tai numatančias įstatymo pataisas. „Šiandien Vyriausybei pateiksiu pasiūlymą grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui ir karštam vandeniui“, - BNS sakė V.Šapoka. Ministro teigimu, lengvata galiotų nuo spalio 1-osios iki gruodžio pabaigos ir tik centriniam šildymui.

Finansavimas gynybai ateityje priklausys nuo biudžeto galimybių ir kariuomenės poreikių, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tikslindamas praėjusią savaitę išsakytą poziciją. „Po 2018 metų turime svarstyti žiūrėdami į poreikius ir atliepdami tuos poreikius bei galimybes. (...) Mums reikia balansuoti tarp šių dalykų, nes kariuomenės poreikiai gali būti labai dideli ir tiesiog nepakeliami biudžetui“, – BNS pirmadienį sakė parlamento vadovas.

„Vaiko pinigai“, didesni atlyginimai mokytojams, didesnės pensijos, socialinės atskirties mažinimas, kylanti minimali alga, išlaidos gynybai – šie ir kiti pasiūlymai pilasi iš Seimo narių lūpų, paklausus, kam kitąmet vertėtų skirti daugiausiai valstybės pinigų. Pasiūlymų daug, o valstybės biudžetas – ne guminis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad kitų metų biudžetas turi būti socialiai orientuotas bei užtikrinti šalies saugumą. Anot jos, tai yra vienas rudens politinio sezono prioritetų.

1000 eurų per mėnesį „į rankas“ – tokį atlyginimą po policijos reformos pareigūnams prieš porą metų žadėjo tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Premjeras džiaugiasi, kad minimalus policijos pareigūnų atlyginimas jau siekia 700 eurų, tačiau policijos atstovai tikina, kad ne viskas taip paprasta. Ekonomistai mano, kad minėtasis pažadas tebuvo populizmas, o politologai – kad premjeras paprasčiausiai susidūrė su šalies biudžeto valdymo realybe.

Seimo valstiečiai ketvirtadienį su finansų, socialinių reikalų ir darbo, švietimo ir mokslo ministrais aptars planuojamą 2018 metų biudžetą ir socialinių reikalų bei švietimo finansavimą. „Susitikime aptarsime mokestinės sistemos siūlomus pakeitimus, vadinamąjį „pokyčių krepšelį“, investicijų skirstymą savivaldybėms, biudžeto formavimą bei bendrą ekonominę šalies raidą ir tendencijas“, - BNS sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Paklaustas, ar palaiko Ramūno Karbauskio iškeltą idėją peržiūrėti Fiskalinės drausmės įstatymą ar ekonomistų raginimą pasiūlymo neįgyvendinti, ministras pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Saulius Skvernelis teigė palaikantis įstatymą. Premjero teigimu, galėtume pagyventi smagiai ir trumpai, tačiau ateitų laikas, kai reiktų už tai mokėti.

NATO reikalavimą bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti krašto apsaugai Lietuva pasieks jau kitąmet. Tačiau vis dar neatsakytas klausimas – kokią sumą nuo BVP gynybai atrieksime 2019-2020 m. Premjeras Saulius Skvernelis palaiko siūlymą krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP, tačiau Seimo nariai vis dar aršiai ginčijasi.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo pradėti diskusiją dėl Fiskalinės drausmės įstatymo pataisų. Savo „Facebook“ paskyroje R. Karbauskis teigia, kad mūsų prioritetas turėtų būti ne rezervo kaupimas, o Lietuvos žmonių gerovė. Tačiau ekonomistai teigia, kad už šį pasiūlymą mokėti atsieis ateities kartoms. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje R. Karbauskis rašo neabejojantis, kad Lietuvai būtinas Fiskalinės drausmės įstatymas, tačiau jame esą per daug mechanikos.

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia imtis radikalių žingsnių mokesčių sistemoje, nes tai būtų pernelyg nepopuliarus sprendimas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas neslepia, kad nei nekilnojamo turto, nei automobilio mokesčių valdančiųjų planuose kol kas nėra.

Dėl Vyriausybės planuojamų mokestinių pakeitimų valdžios sektoriaus biudžeto pajamos 2018 metais sumažėtų 83 mln. eurų. Pokyčių įtaka negautos pajamoms būtų dar didesnė, tačiau ją tikimasi sumažinti 130 mln. eurų - pajamomis, gautomis geriau administruojant mokesčius, rodo Finansų ministerijos BNS pateikti duomenys. Numatomos mokėti išmokos už vaikus valstybei kitąmet kainuotų 195 mln.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai trečiadienį Seime aptars artėjančios rudens sesijos klausimus, rengiamą kitų metų biudžeto projektą. Posėdis rengiamas Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva, jame dalyvaus premjeras Saulius Skvernelis, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Anot pranešimo, daug dėmesio susilauks jau baigiamo formuoti valstybės biudžeto projektas, bus aptartas viešojo administravimo planavimas ir mokesčių reforma.

Siekdamos įgyvendinti savo tikslus ir programas ministerijos turi veikti efektyviai ir turimas lėšas panaudoti prioritetinėms sritims, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. Kalbėdamas apie tai, kad kultūros ministrė nesiruošia leisti apkarpyti ministerijos biudžeto dėl „pokyčių krepšelio“, V. Šapoka pabrėžė, kad veikdamos efektyviai, ministerijos gali įgyvendinti keliamus tikslus be papildomo finansavimo.

 Politikams susitarus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui grąžinimo, gyventojai ja tikriausiai galės naudosis jau šį rudenį, sako finansų ministras Vilius Šapoka. V.Šapoka interviu BNS prognozavo, kad dėl lengvatos grąžinimo neteks koreguoti šių metų biudžeto, tačiau pripažino, kad norint nustatyti naują 15 proc. tarifą, gali tekti atsisakyti vieno iš dviejų dabartinių (5 ir 9 proc.) lengvatinių PVM tarifų.

Finansų ir socialinės apsaugos ministrams susiginčijus dėl valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) rezervo fondo kaupimo, ministrų kabinetas galutinį sprendimą dėl šio fondo suformavimo turėtų priimti kitą savaitę. „Tai bus pirmas žingsnis, kada bus ruošiamasi iš anksto galimoms finansinėms rizikoms. Šiandien dar galutinio sprendimo nepriėmėm, bet kitą trečiadienį, matyt, bus priimtas galutinis sprendimas“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Kovą stipriai išaugus alkoholinių gėrimų akcizams, jų per keturis mėnesius į biudžetą surinkta pastebimai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai lėmė vasarį suaktyvėjusi didmeninė prekyba alkoholiu, tačiau tuo metu kovą ir balandį akcizų pajamos buvo pastebimai mažesnės nei tais pačiais 2016-ųjų mėnesiais. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per keturis šių metų mėnesius surinkta 110,569 mln. eurų alkoholio akcizų - 45,9 proc. daugiau nei pernai sausį-balandį (75,785 mln.

Vokietijos verslas ir ekspertai neigiamai vertina Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos, ir sunku rasti žmonių, kurie manytų, jog „Brexit“ bus naudingas Vokietijos ekonomikai ir patiems vokiečiams, rašo „Deutsche Welle“. Net lobistai Frankfurte, kuris gali tapti nauja Europos finansų sostine, pakeisiančia Londoną, tikisi investicijų bangos ir naujų darbo vietų kūrimo jų mieste, tačiau mano, kad apskritai „Brexit“ poveikis jų šaliai bus neigiamas.

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį išlaidų, dar beveik antra tiek – komunalinėmis paslaugoms, nuomai ar būsto paskolai apmokėti, rodo naujausi rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys. Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47,6 proc. biudžeto, tuo tarpu Estijoje – 38,3 proc.

Paaiškėjus, kad valdžios sektoriaus biudžetas 2016 metais, išankstiniais duomenimis, buvo perteklinis, ekonomistas Gitanas Nausėdo perspėja neatsipalaiduoti ir siekti, kad subalansuotas ar perteklinis biudžetas būtų kelerius metus iš eilės. Jo teigimu, tai pirmas kartas per 26 metus, kai šio sektoriaus pajamos viršijo išlaidas. „Norite 50 proc.

Lietuvoje turėtų būti 121 Seimo narys, sako parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Galvočiau, kad koks 121 būtų pakankamas skaičius“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis. Ministrų kabinetui trečiadienį planuoja diskutuoti dėl siūlymo mažinti parlamentarų skaičių nuo 141 iki 101 bei iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą. Pasak V.Pranckiečio, Seimo nariai yra numatę ir alternatyvų šiems pasiūlymams.

Apie galimą biudžeto lėšų švaistymą pranešusioms Vaikų išlaikymo fondo administracijos darbuotojoms gresia nemalonumai. Jų vadovė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl galimo šių darbuotojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl asmens duomenų atskleidimo. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vidaus audito ir fondo administracijos darbuotojai tarėsi, kaip laišką ministrui „pritempti“ iki teisės akto pažeidimo.