.jpg)
Nuo 2018 m. Lietuva įsipareigojo savo gynybai skirti 2,06 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 873 mln. eurų. 2018 m. biudžeto projekte numatyta, kad išlaidos gynybai, palyginus su 2017 m., augs kiek daugiau nei 149 mln. eurų.
Po 2014 m. Krymo aneksijos Lietuvos kariuomenė įsigijo šiuos ginklus:
Šarvuočius „Boxer“. Sutartis dėl 88 šarvuočių įsigijimo buvo pasirašyta 2016 m. rugpjūtį, jos vertė – 386 mln. eurų. Pirmos kelios mašinos Lietuvą turėtų pasiekti 2017 m. pabaigoje, visi šarvuočiai bus atvežti iki 2021 m. Jais bus aprūpinti du kariuomenės batalionai Rukloje ir Alytuje. Pėstininkų kovos mašinoms kovinį bokštelį gamina Izraelio įmonė, patį šarvuotį – Vokietijos konsorciumas.
Oro gynybos sistemas NASAMS. Priešlėktuvinės gynybos sistemos perkamos iš Norvegijos įmonės „Kongsberg“, sandorio vertė siekia 110 mln. eurų. Raketos galės skrieti keliasdešimt kilometrų ir numušti taikinius 15 kilometrų aukštyje, tačiau jomis negalės būti naikinamos priešiškų pajėgų raketos. Lietuva sistemas tikisi gauti iki 2021 m. Jos bus dislokuotos Radviliškyje, tačiau galės būti perkeltos į bet kurią šalies vietą.
Sunkvežimius. Sutartį su Vokietijos įmone „Daimler AG“ Lietuva pasirašė 2015 m. pabaigoje. Pagal ją į Lietuvą iki 2022 m. turėtų būti pristatyti 340 sunkvežimiai „Unimog U5000“ už maždaug 63 mln. eurų. Naujos mašinos perkamos siekiant atnaujinti sunkvežimių parką.
Artilerijos pabūklus. Iki tol tik velkamas haubicas turėjusi kariuomenė 2015 m. rugsėjį pasirašė sutartį dėl savaeigių haubicų pirkimo. Iš Vokietijos įsigyta 21 haubica „PzH2000“, 26 šarvuotos vadovavimo mašinos M577 V2 ir šešis evakuaciniai tankai BPZ2. Sutarties vertė siekia 16 mln. eurų, tačiau paties pajėgumo įgijimui gali tekti išleisti kur kas daugiau pinigų, nes reikės modernizuoti tiek pačias haubicas, tiek įgyvendinti kitus projektus. Krašto apsaugos ministerija yra skelbusi, kad papildomai tam gali prireikti dar 40 mln. eurų. Lietuvą kol kas pasiekė keturios haubicos, visa technika į šalį atvyks iki 2019 m.
Oro gynybos sistemas GROM. Sutartis dėl šių sistemų įsigijimo su Lenkijos įmone „Mesko“ buvo pasirašyta 2014 m. rugsėjį. Perkamos ginkluotės kiekis neatskleidžiamas, o sutarties vertė siekia maždaug 34 mln. eurų. GROM gali sunaikinti taikinį atstumu nuo 400 metrų iki 5,5 kilometro bei aukštyje nuo dešimt metrų iki 3,5 kilometro. Visos įsigytos sistemos turėtų būti pristatytos iki 2021 m.
Pirkiniai avansu
Nors nemano, kad sulauksime fundamentalių pokyčių, Lietuvos karo akademijos politikos mokslų katedros docentas Gražvydas Jasutis didesnį finansavimą gynybai laiko teigiamu progresu.
„Tai, kad gauname šiek tiek daugiau finansų, kuriuos galime skirti ginkluotės atnaujinimui, modernizavimui, koviniam pasirengimui, reikia žiūrėti į tai teigiamai. Žinoma, tai galbūt nebus kažkokie fundamentalūs pokyčiai, tačiau tai nedidelis žingsnis į priekį. Pats ginkluotės modernizavimas yra kompleksinis reiškinys. Tai nėra tik reakcija į tai, kas vyksta šalia mūsų. Tai bendras reiškinys, vertiname vidinius dalykus, išorinius, savo galimybes ir priimame sprendimus nusipirkti tam tikrą ginkluotę“, - tv3.lt kalbėjo G. Jasutis.
Tačiau Lietuvos karių ir veteranų asociacijos pirmininkas Aurimas Navys tiesiai šviesiai sako, kad didesnės išlaidos gynybai nelems nieko, mat pinigai jau išleisti brangiai ginkluotei ir jos išlaikymui.
„Dideli projektai, kurie yra vykdomi ir įsipareigojami, juos reikės finansuoti. Tai čia galima kalbėti apie šarvuočių „Boxer“ įsigijimą. Tas projektas daug kainuos ir tie pinigai yra išdėstyti per kelerių metų laikotarpį išsimokėjimui. Ta suma, kuri yra paviešinta, tai tik pradinis skaičius, išties kainuos žymiai daugiau. Mes kalbame ir apie aptarnavimą, ir suderinamumą, ir bokštelis bus dedamas, kur reikia atlikti testavimą, ir taip toliau, ir panašiai. Tai kainuos daugiau nei 384 mln. eurų“, - tv3.lt kalbėjo A. Navys.
Be šarvuočių „Boxer“ A. Navys mini ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą – prioritetinę ginkluotės dalį, „suvalgysiančią“ nemenką sumą iš gynybai numatyto biudžeto. Dar neaišku, kiek Lietuvai atsieis naujos kareivinės, kol kas viešojoje erdvėje matyti įvairių skaičių nuo dešimčių iki šimtų milijonų eurų.
„Bet yra ir mažesni pirkiniai, yra ir prieštankinė ginkluotė, visureigio galbūt numatomas pirkimas taktinio, lengvai šarvuoto. Tai šitie pinigai išleisti 3-4 metams į priekį. Be to galima įskaičiuoti infrastruktūrą“, - teigė pašnekovas.
Pirma grėsmės, tuomet – ginklai
Pati sistema skirti gynybai tam tikrą BVP dalį, o tik tuomet rūpintis ginkluote, A. Naviui atrodo ydinga. Jis atkreipia dėmesį, kad neaišku, koks to BVP likimas – jei šis susitrauks, sumažės ir išlaidos gynybai.
„Procento skaičiavimas, mano supratimu, yra šiek tiek neteisingas ne tik dėl to, kad mes turėtume kalbėti apie pajėgumus, mes skaičiuojame procentą nuo BVP neįvertindami realių skaičių. Jeigu mes paimsime Graikiją, turėsime vieną iš daugiausiai gynybai išleidžiančių NATO valstybių. Tačiau, jeigu pažiūrėsime absoliučius skaičius, kiek yra išleidžiama, tai gynybai Graikija išleidžia nuo 2008 m. vis mažiau ir mažiau“, - tvirtino A. Navys.
Užuot gynybai skyrus tam tikrą procentą BVP, A. Navys siūlo šaliai pirmiausiai išryškinti pagrindines grėsmes, tuomet galimas priemones ir techniką grėsmėms atremti, o tik galiausiai – skirti atitinkamą sumą.
„Reikėtų klausti, kokias mes matome grėsmes, kokių mums reikia pajėgumų, o tada sakyti – mums reikia tiek pinigų, kad tuos pajėgumus sukurtume. Tai, aišku, jeigu mes kalbėtume apie būtinybę turėti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas, kurios yra nepaprastai brangios, tai, be abejo, išaugintų tą biudžetą tikrai ne procentu. Tai aš sakyčiau, pasižiūrėkime, kokia ta ginkluotė yra prioritetinė ir būtina, o tada maždaug reikia žiūrėti, kiek tai gali kainuoti“, - siūlė Lietuvos karių ir veteranų asociacijos pirmininkas.
Trūksta modernesnio mąstymo
Paklaustas, kokia dabartinė Lietuvos gynybos spraga skaudžiausia, A. Navys nevardino nei ginkluotės, nei finansų, nei technikos. Jo teigimu, tai – protai.
„Labai linkėčiau tiek politikams, tiek kariuomenės vadovybei pagalvoti apie vadinamojo „think tank“ (liet. idėjų kalvė) įkūrimą. Nes Lietuva turi tą žinojimą ir supratimą apie potencialą priešą, Rusiją. Tai, manyčiau, mes galėtume tą išnaudoti ir būtume tarp NATO partnerių ekspertai galbūt kartu su Latvija ir Estija, kurie galėtų turėti tam tikrą karinį strateginį centrą, kuris sukauptų tas žinias, patirtį, protus, kurtų naują grėsmių atrėmimo strategiją“, - kalbėjo A. Navys.
Dar viena opi problema – senstelėjęs mąstymas iš praeities karų, nesiruošiant moderniems ateities karams.
„Bėda yra ta, kad mūsų, NATO ir kitų šalių kariai, kariuomenė mokosi dažniausiai iš praeities. Vadovėliai jau yra pasenę. Mes turėtume pagalvoti, kaip mes tas potencialias ateities grėsmes įveiksime. Tradicinis tikėtinas konvencinis karas, ko gero, nėra tikėtinas didele dalimi. Aš sakyčiau, kad jis nelabai tikėtinas. Įvykiai tiek Gruzijoje, tiek Ukrainoje akivaizdžiai rodo, kad reikia ruoštis visiškai kitokio pobūdžio grėsmėms“, - teigė pašnekovas.
Tuo tarpu G. Jasutis neragina užsiciklinti ties moderniais karais, nes, anot jo, karas yra karas, todėl svarbiau stebėti, kaip keičiasi ir tobulėja technika.
„Karas tobulėja, vyksta tam tikra jo raida. Tačiau tie patys analogai, tie patys modeliai tiek konvencinio, tiek modernaus karo vyksta ir dabar. Vyko ir Ukrainoje, ir Sirijoje. Kažko naujo neįvyksta, tiesiog kinta technologijos, o jos panaudojamos karo veiksmams. Reikia žengti žingsnį kartu su technologijomis, žiūrėti, kaip jos tobulėja, kaip jos naudojamos, kaip prieš jas kovoti“, - siūlė G. Jasutis.
