biudžetas

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui bei su juo susijusių įstatymų projektams ir teiks juos Seimui. „Pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – dėmesys socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos stiprinimui. Prioritetai, kurių mes laikomės – tai mūsų įsipareigojimai NATO, siekiant priartėti prie 2 proc. krašto apsaugai nuo BVP. Tam biudžeto projekte papildomai skiriame beveik 150 mln.

Ministrų kabinetas trečiadienį pradeda svarstyti kitų metų biudžeto projektą. Vyriausybė pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Anot ministerijos, kitų metų biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti. Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos (kartu su ES investicijomis ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis) 2017 metais sudarys 9,997 mlrd.

  Finansų ministerijos parengtame 2017 metų valstybės biudžeto projekte numatyti 723 mln. eurų gynybai.   Jeigu bus pritarta tokiems biudžeto asignavimams krašto apsaugai, gynybos biudžetas kitąmet bus 148 mln. eurų didesnis nei šiemet. „Gynybos biudžetą planuojama padidinti iki 1,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto“, - BNS antradienį sakė krašto apsaugos ministro atstovas spaudai Vaidotas Linkus. Šiais metais Lietuva krašto apsaugai skyrė 575 mln. eurų arba 1,49 proc.

Vyriausybė trečiadienį ketina aptarti kitų metų biudžeto principus, sako finansų ministrė. Rasa Budbergytė BNS patvirtino, kad ji ketina informuoti ministrų kabinetą, kokie numatyti asignavimai ir kiti svarbiausi biudžeto skaičiai, apie kuriuos ji jau yra informavusi Seimo biudžeto ir finansų komitetą. „Kol kas niekas nesikeitė, dirbam su tais pačiais skaičiais“, - BNS sakė R.Budbergytė.

Kitų metų biudžetas planuojamas su nedideliu deficitu, kuriam, kaip tikimasi, Europos Komisija pritars, jei naujasis Darbo kodeksas ir kiti socialinės apsaugos sistemos pakeitimai bus pripažinti struktūrinėmis reformomis, sako finansų ministrė. „Turime 398 mln. eurų (valdžios sektoriaus deficitą - BNS) - tai yra euras į eurą tą išlaidų ribojimo taisyklę, kuri neleidžia mums turėti daugiau išlaidų, atitinkančios nuostatos. Bus 0,6 proc.

Daugiausia neplanuota pajamų surinkta iš pagrindinių mokesčiau, išskyrus pridėtinės vertės (PVM) mokestį. Būtent šis mokestis Finansų ministerijai kelia susirūpinimą.  Valstybės ir savivaldybių biudžetai per aštuonis šių metų mėnesius gavo 4,986 mlrd. eurų pajamų - 3,4 proc. (beveik 163 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 6,7 proc. (312 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį. Valstybės biudžeto pajamos šiemet siekė 4,026 mlrd. eurų ir buvo 2,2 proc. (85 mln.

Kas galėtų nesutikti, kad vestuvės – viena gražiausių ir laukiamiausių švenčių gyvenime. Vis dėlto, jų planavime laikas itin svarbus. Norintys, kad jų šventė būtų išskirtinė ir atitiktų visas svajones, vestuvių planuotojų teigimu, tuo užsiimti turi beveik prieš metus ar pusantrų. Portalas tv3.lt domėjosi, ar dar nevėluoja poros ruoštis kitais metais planuojamoms švęsti vestuvėms, ką turėtų daryti pirmiausiai ir kokios populiariausios datos jau rezervuotos.

Premjeras sako, jog prezidentės vetuotas naujas Darbo kodeksas galėtų būti priimtas dar per šią Seimo kadenciją. Algirdas Butkevičius perspėjo, kad to nepadarius, Lietuvai gali kilti kliūčių įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Pasak premjero, jeigu kodeksas nebus priimtas, Seimui teks atšaukti su juo susijusius kitus socialinio modelio įstatymus, nes jie neveiks.

Ketvirtadienį vadovavimą NATO biudžeto komitetui trejiems metams perima Tomas Gražiūnas. Pirmą kartą Lietuvos atstovas pirmininkaus tokio aukšto lygio nuolatiniam NATO komitetui. Prieš šį paskyrimą T.Graižiūnas ėjo Krašto apsaugos ministerijos kanclerio pareigas, pranešė ministerija. NATO biudžeto komitetą sudaro 28 šalių atstovai ir pirmininkas.

Socialdemokratų partijos deleguota finansų ministrė Rasa Budbergytė neatsisako ketinimų subalansuoti valdžios sektoriaus finansus ir tvirtina, kad viešųjų finansų tvarumas yra būtina sąlyga, siekiant mažinti socialinę atskirtį ir išvengti mokesčių augimo ateityje. Interviu BNS R.Budbergytė sakė mananti, kad būtina peržiūrėti dabar galiojančias įvairias mokesčių lengvatas, skeptiškai vertino siūlymus įvesti naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas.

Jau daugiau nei metus visuomeninio transliuotojo LRT veikla yra finansuojama tik iš valstybės biudžeto. Televizijai ir radijui skirima dešimtys milijonų eurų. Tačiau ir to pasirodo negana, nes už priešrinkiminių debatų transliavimą LRT užsiprašė solidžios pinigų sumos ir nori valstybei nudirti dar vieną kailį. Nuo 2015 metų sausio mėnesio LRT atsisakius reklamos, visos biudžeto įplaukos padengiamos iš valstybės biudžeto.

Automobilių mokestį reikėtų įvesti norint sustiprinti aplinkos apsaugą, o ne siekiant surinktų daugiau pajamų į biudžetą, teigia finansų ministrė. Rasa Budbergytė patvirtina, kad formuojamame kitų metų biudžete nėra numatyta naujų mokesčių. „Pagal šitą biudžeto projektą nėra numatyta jokių naujų mokesčių - nei turto, nei automobilių mokesčio.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė abejoja finansų ministrės Rasos Budbergytės pažadais, kad kitąmet biudžetas bus subalansuotas. L.Graužinienės nuomone, biudžetas negali būti subalansuotas, nes reikia didinti socialines išmokas. „Galbūt naujos finansų ministrės norai yra geri, kiekvienais metais prieš pateikiant biudžetą dažnai kalbama, kad jis bus subalansuotas ir mes kaip politikai dažnai norime, kad mūsų finansai būtų stabilūs.

2017 metų biudžete ministerijų prašomų numatyti papildomų pinigų suma siekė 1,8 mlrd. eurų, bet skaičiavimai, kuriuos Finansų ministerija grąžino joms, buvo sumažinti keturis kartus - iki 430 mln., rašo "Lietuvos rytas". "Daugumoje ministerijų tas apetitas išties buvo didelis. Teisingiau - per didelis ir nerealus", - dienraščiui sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė ir išskyrė Švietimo ir mokslo, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Susisiekimo ministerijas, o kitos buvusios santūresnės.

Kai kurie valdančiųjų partijų bei opozicijos atstovai atsargiai vertina finansų ministrės Rasos Budbergytės ketinimus siekti subalansuoto 2017 metų biudžeto projekto. Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis teigia abejojantis, ar tikrai reikalingas nedeficitinis 2017 metų biudžetas. „Mūsų nuomone, tai svarstytinas klausimas, deficitas turi mažėti, bet ar iš tiesų reikia plėšytis ir būti vieniems iš pirmųjų, nes šiandien tik pora Europos Sąjungos valstybių turi nedeficitinius biudžetus.

Valstybės skolos didinimas retai yra populiarus ir išmanus planas. Tačiau šiuo metu Lietuva yra unikalioje situacijoje, kurioje gali turėti nemažai tiesioginės ir netiesioginės naudos valstybės skolą padidindama beveik 50 procentų. Prisiminkime 2009-uosius metus. Lietuva buvo labai nepavydėtinoje situacijoje. Su trenksmu sprogo beveik penkmetį trukęs neracionalių lūkesčių, pajamomis nepagrįsto išlaidavimo, kreditavimo ir nekilnojamo turto burbulas.

Minimalaus konkursinio balo kilstelėjimas nuo 1 iki 2 suveikė: tokio ryškaus pirmakursių, įstojusiųjų į mokamas vietas, sumažėjimo nebuvo jau seniai. Palyginti su 2015 m., už studijas pasiruošusių mokėti studentų į universitetus priimta 17 proc. mažiau. Kai kurie universitetai, ypač smarkiai priklausomi nuo už mokslą mokančių ir prastesnius stojamuosius balus turinčių studentų, buvo priversti susitaikyti su beveik dvigubai mažesniu pirmakursių skaičiumi. Universitetai stengiasi tik dėl 50 proc.

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) kitais metais turėtų didėti 110 eurų iki 310 eurų, o už kiekvieną vaiką jis didėtų nuo 120 iki 200 eurų, pirmadienį nutarė Vyriausybė. Skelbiama, kad biudžetas dėl to praras 140 mln. eurų pajamų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikisi, kad 2018 metų pabaigoje NPD bus lygi minimaliai algai, kuri šiuo metu yra 380 eurų.

Centrinės valdžios skola gegužės pabaigoje buvo 14,877 mlrd. eurų ir sudarė 38,6 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų minsiterija pranešė, kad kovo pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus užsienio skola sudarė 75,3 proc. visos centrinės valdžios skolos. Skola užsienio finansų institucijoms buvo 9,471 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,732 mlrd. eurų. Centrinės valdžios vidaus sektoriaus skola gegužės pabaigoje sudarė 24,7 proc.

Centrinės valdžios deficitas šiemet sausį-gegužę buvo 13,5 mln. eurų ir sudarė 0,04 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginti su praėjusių metų sausio-gegužės mėnesiais, jis buvo 263,3 mln eurų arba 0,7 procentinio punkto mažesnis. Gegužės mėnesį centrinės valdžios perteklius buvo 161,6 mln. eurų ir sudarė 0,42 proc. prognozuojamo šių metų BVP, pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-gegužę buvo 4,311 mlrd. eurų, išlaidos – 4,245 mlrd.

Dividendus už 2015 metus šiemet išmokėjusių biržoje kotiruojamų Lietuvos įmonių skaičius, palyginti su 2014 metais, padidėjo beveik penktadaliu, tačiau bendra išmokėtų dividendų suma buvo net 40 proc. mažesnė. Iš 30-ies Lietuvos bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra kotiruojami „Nasdaq“ Vilniaus arba Varšuvos vertybinių popierių (WSE) biržose, dividendus (įskaitant ir tarpinius) už 2015 metus išmokėjo 19 bendrovių, arba 3 įmonėmis (18,6 proc.

Pažvelgus į Europos Sąjungos (ES) biudžetą matyti, kad vis dar esame tarp tų šalių, kurios daugiau gauna nei įneša. Visgi jau kurį laiką netyla kalbos, kad Lietuvai ateina juodas metas. Neišmokus gyventi be ES lėšų, po kelių metų jas sumažinus, Lietuvoje gali itin suprastėti viešųjų paslaugų teikimas. Pagal 2014 metų duomenis, Lietuva į ES biudžetą įnešė 320 mln. eurų, o gavo 1,866 mlrd. eurų. Kiek reikia įnešti yra nustatoma pagal šalies dydį ir finansines galimybes.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis, vadovavęs šios šalies vyriausybei Antrojo Pasaulinio karo bei pokario metais, buvo vienas pirmųjų, raginusių sukurti Jungtines Europos Valstijas. Jis buvo įsitikinęs, kad tik susivienijusi Europa galės užtikrinti taiką, saugumą ir laisvę kontinente.

Jei būtų nutarta šviežią ir atšaldytą mėsą apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), šalies biudžetas per metus netektų 81 mln. eurų pajamų, sako finansų ministras. „Tyrimai rodo, kad mėsos produktų požiūriu daugiausiai (dėl lengvatinio PVM - BNS) išlošia prekybininkai, nes pakyla prekybos marža ir šiek tiek perdirbėjai. Gal dar kažkiek lieka ūkininkui, bet ne vartotojui. Gal vieną mėnesį kaina šiek tiek sumažės, bet kitą mėnesį efektas dings.

Nors statistiniam mokesčių mokėtojui laisvės nuo mokesčių diena pagal Lietuvos laisvosios rinkos institutą (LLRI) šiemet ateis gegužės 18 dieną, dirbantiesiems ji išauš tik liepą. Būtent tada bus galima pradėti dirbti sau, o ne vien mokesčiams. Vis dėlto ne visų ekonomistų nuomonės apie mokesčius sutampa. Kol vieni mano, kad jie per dideli, o surinktos lėšos naudojamos neatsakingai, kiti tikina, kad mokesčiai nėra dideli, o būtent jie ir užtikrina valstybės paslaugų teikimą.

Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2015 metais buvo mažiausias iš visų deficitą fiksavusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Šalies valdžios sektoriaus deficitas pernai buvo 77,6 mln. eurų, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvijoje valdžios sektoriaus deficitas pernai sudarė 1,3 proc. BVP, o Estijoje užfiksuotas 0,4 proc. valdžios sektoriaus perteklius. Pertekliniai biudžetai pernai taip pat buvo Liuksemburge (1,2 proc. BVP) ir Vokietija (0,7 proc.

Šiandien valdantiesiems pasiūlius pataisas dėl lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) taikymo kai kuriems maisto produktams, o po to premjero siūlymo sumažinti bendrą PVM tarifą, pasisakė ir ekonomistai. Jie abejoja šių pasiūlymų naudingumu. „Mano nuomone, reikia įvertinti finansavimo šaltinius, kaip būtų kompensuojamos prarastos biudžeto pajamos.

Lietuvoje ketvirtadienį darbą pradeda Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija. TVF Europos departamento misija, vadovaujama šio departamento vadovo Christopho (Kristofo) Klingeno, dirbs iki kovo 16 dienos. Fondo ekspertai analizuos bendrą Lietuvos makroekonominę būklę, įvertins ūkio raidos tendencijas, padėtį finansų sektoriuje, biudžeto ir socialinės politikos priemonių įgyvendinimą.

Naujame sezone Lietuvos čempionas Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ planuoja surinkti 2 104 512 eurų biudžetą. Tai yra 4 proc. didesnė suma nei praėjusiais metais. Antradienį žiniasklaidai buvo pristatytas Vilniaus „Žalgirio“ generalinis rėmėjas bei artėjančio sezono klubo tikslai. Praėjusį savaitgalį LFF Supertaurės trofėjų iškovoję vilniečiai įgyvendino pirmąjį šių metų sportinį tikslą. Jų 2016-aisias metais liko dar keturi – dukart laimėti LFF taurę, tapti „SMScredit.

 Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sako, jog Vyriausybė neturi pedagogų reikalaujamų papildomų 7 mln. eurų, o biudžetas perskirstomas nebus. „Švietimo ir mokslo ministrė turi šitas derybas vesti, ryt kai susitiksiu su ministre, išsiaiškinsiu, kaip jai sekėsi derėtis ir kokie priimti sprendimai.

Kredito unijų valdomas turtas per 2015 m. padidėjo daugiau nei 55 mln. Eur (8,1 %), iki 672,6 mln. Eur. Tačiau nuostolingas ketvirtasis ketvirtis lėmė neigiamus metinius rezultatus: 2015 m. sektorius patyrė 0,6 mln. Eur nuostolių. „Teikdamos naujas paskolas kredito unijos atidžiau vertino skolininkų finansinę būklę ir kreditavo finansiškai pajėgesnius narius, tad kai kurie unijų teikiamų paskolų kokybės rodikliai pernai pagerėjo.

Ketvirtadienį vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis, kuriame buvo aptartas jaunųjų sportininkų pasirodymas antrose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Lilehameryje, olimpinės rinktinės kandidatų mokomojo sportinio darbo finansavimo planai, LTOK vykdomi tarptautiniai projektai, o olimpinės rinktinės kandidatų sąrašas papildytas dviem naujais nariais.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad valstybės biudžetas dėl streikuojančių mokytojų reikalavimų nebus peržiūrimas, o dėl būdų juos finansuoti turi spręsti Švietimo ir mokslo ministerija. Jis taip pat teigia, kad informuos valdančiųjų partijų politinę tarybą dėl sumažėjusių pedagogų reikalavimų, tačiau sako abejojantis, ar koalicijos partneriai galės susirinkti šią savaitę.

Kauno miesto biudžeto pajamos šiemet turėtų siekti 242,335 mln. eurų - 5,7 proc. daugiau nei 2015-aisiais, kai buvo planuota gauti 229,351 mln. eurų pajamų. Už tai numatantį biudžeto projektą antradienį balsavo 30 Kauno miesto tarybos narių, 10 tarybos narių susilaikė. Šiemet 60 proc. pajamų (145,473 mln. eurų) planuojama gauti iš mokesčių, 31 proc. (75,564 mln. eurų) – iš dotacijų. Planuojamos šių metų Kauno miesto biudžeto išlaidos turėtų siekti 307,266 mln. eurų - 21 proc.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 3,803 mlrd. eurų - 7,2 proc. (255 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais, kai sumokėta 3,548 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 309,764 mln. eurų. Antroje vietoje buvo tabako gamybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, - 188,087 mln.

Sausį valstybės ir savivaldybių biudžetai, išankstiniais duomenimis, gavo 12,1 mln. eurų neplanuotų pajamų, arba 2 proc. daugiau negu tikėtasi. Finansų ministerija pranešė, kad į nacionalinį biudžetą sausį įplaukė 614,8 mln. eurų pajamų. Valstybės biudžeto pajamų planas sausį viršytas 1,9 proc. - gauta 545,3 mln. eurų pajamų, arba 10,2 mln. eurų daugiau nei planuota. Mokesčių į valstybės biudžetą per sausį surinkta 513,1 mln. eurų, planas įvykdytas 101,2 procento.

Vilniaus taryba trečiadienį priėmė 2016-ųjų miesto biudžetą. Už projektą balsavo 29, prieš 15, o susilaikė 1 tarybos narys. Bendros planuojamos šių metų miesto valdžios išlaidos siekia 487,6 mln. eurų (pernai - 465,8 mln. eurų), pajamos kartu su valstybės dotacijomis ir apyvartinėmis lėšomis savivaldybės sąskaitoje - 462,9 mln. eurų (402,6 mln. eurų), deficitas - 24,6 mln. eurų (63,1 mln.

Vilniaus taryba trečiadienį priėmė 2016-ųjų miesto biudžetą. Už projektą balsavo 29, prieš 15, o susilaikė 1 tarybos narys. Bendros planuojamos šių metų miesto valdžios išlaidos siekia 487,6 mln. eurų (pernai - 465,8 mln. eurų), pajamos kartu su valstybės dotacijomis ir apyvartinėmis lėšomis savivaldybės sąskaitoje - 462,9 mln. eurų (402,6 mln. eurų), deficitas - 24,6 mln. eurų (63,1 mln.

Pirmą kartą Vilniuje nuo 1987 metų projektuojami ir statomi du nauji sportinio tipo baseinai. Jie išdygs Fabijoniškėse ir Lazdynuose. Pirmą kartą per trejus metus bus tiesiami nauji šaligatviai. Pagaliau Vilniaus mikrorajonuose bus sutvarkyta iki 10 skverų. Vilnius išlipo iš popierinių vizijų: pradėjome tvarkyti ir atšilus orams baigsime atnaujinti visą Neries krantinę nuo Mindaugo tilto iki Verslo trikampio. Šie planai ir jiems reikalingos lėšos - pateiktame tvirtinti Vilniaus biudžete.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė naują planą, kaip turėtų didėti mokytojų algos. Kitaip nei ankstesnis ministerijos siūlymas, programa išdėstyta per penkerius, o ne per trejus metus. Algų didinimui nuo 2016 metų rugsėjo siūloma peržiūrėti valstybės biudžetą. Pagal naująjį algų didinimo plano variantą, nuo 2016 metų rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų - 6,5 procentais.

Šiųmetiniame Vilniaus biudžete prioritetai bus teikiami esamų švietimo įstaigų atnaujinimui ir naujų statybai, įvažiavimų į kiemus, šaligatvių, dviračių takų remontui, sako meras Remigijus Šimašius. Pristatydamas 2016-ųjų miesto biudžeto projektą žurnalistams trečiadienį R.Šimašius akcentavo, kad šiųmetiniame biudžete prioritetas bus teikiamas skolos valdymui: numatytas deficitas šiemet sieks 24,6 mln. eurų ir bus daugiau nei dukart mažesnis, palyginus su pernai, kuomet jis siekė 63 mln. eurų.

 „Sodros“ biudžeto deficitas pernai siekė 162,7 mln. eurų - 20,2 mln. eurų, arba 11 proc. mažiau nei planuota. Pernai, palyginti su 2014 metais, „Sodros“ biudžeto deficitas sumažėjo 132,4 mln. eurų, arba 45 proc., pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. „Sodros“ pajamos pernai siekė 3,174 mlrd. eurų - 8,3 proc. (242,5 mln. eurų) daugiau nei 2014-aisiais ir daugiausia nuo 2008 metų.

 Trečdalis nevyriausybinių organizacijų (NVO) teigia, kad biudžetinės paramos skirstymas nevyriausybinėms organizacijos Lietuvoje yra neskaidrus, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus užsakymu atlikta reprezentatyvi NVO atstovų apklausa. Kas septinta organizacija mano, kad valstybės įstaigos konkursuose kartais proteguoja savo įmones. Pasak 34 proc. NVO, valstybės arba savivaldybių konkursuose nėra aiškių NVO finansavimo kriterijų.

Vilniaus savivaldybės planuojamos 2016-ųjų išlaidos siekia 474,2, planuojamos pajamos - 426,8 mln., dar 19,8 mln. sudaro pernai metų apyvartos lėšų likutis. Planuojamas biudžeto deficitas - 27,6 mln. eurų. Savivaldybės biudžeto projekte turtui įsigyti numatyta 73,7 mln. eurų, savivaldybės administracijos ir kitų įstaigų darbo užmokesčiui - 142,3 mln. eurų. Palyginus su 2015-ųjų biudžetu, planuojamas deficitas mažėja daugiau nei per pusę: 2015-ųjų plane jis siekė 63,1 mln. eurų.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, devynis mėnesius paeiliui nuosekliai viršyti valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai per visus 2015 metus pajamų gavo 2,3 proc. (160,9 mln. eurų) daugiau nei patvirtinta ir 7,1 proc. (470,6 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais. Bendros metų biudžetų pajamos – 6,947 mlrd eurų, faktinės – 7,108 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto pajamų planas taip pat viršytas 1,1 proc., gauta 62,2 mln. eurų daugiau nei patvirtinta.

Valstybės kontrolė šiais metais daugiausiai dėmesio skirs 2016 metų biudžetui, 2017 metų biudžeto projektui, europinės paramos įsisavinimui, valstybės valdomų įmonių valdymo efektyvumui bei viešųjų finansų valdymui. Kontrolieriai per metus planuoja baigti 53 auditus. „Šiais metais startuojame su pakankamai rizikingu biudžetu ir prognozėmis. Mes esame skeptiškesni ir atsargesni, mūsų nuomone, fiskalinės drausmės taisyklės buvo interpretuotos ir nustatytos pakankamai lanksčiai.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2016 metų valstybės biudžetą. Prezidentė pabrėžė, kad biudžetu siekiama sumažinti socialinę atskirtį ir sutvirtinti šalies gynybinį saugumą, garantuoti ekonomikos augimą ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, o gynybai skirtos lėšos visuomenei leis jaustis saugesnei. Valstybės vadovė pritaria senatvės pensijų, minimalios algos, neapmokestinamų pajamų dydžio didinimui, tačiau atkreipia dėmesį į būtinybę laikytis finansinės drausmės įsipareigojimų.

JAV įstatymų leidėjai penktadienį priėmė kompromisinį 1,1 trln. dolerių paketą dėl federalinės vyriausybės finansavimo iki ateinančio rugsėjo, sugriežtinantį reikalavimus Amerikos vizų išdavimui, panaikinantį ilgai galiojusį draudimą eksportuoti naftą ir numatantį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reformas. Šis didelio masto teisės aktų paketas, taip pat pratęsiantis mokesčių lengvatas, kurių vertė – daugiau negu 620 mlrd.

Seimas palaimino 2016 m. valstybės biudžetą, kuriuo nubrėžtos kitų metų šalies gyvenimo visuomenės gyvenimo gairės. Taigi, kokios didžiausios permainos laukia mūsų ateinančiais metais? Kieno piniginės papilnės labiausiai? Daugiau lėšų krašto apsaugai. Siekdami NATO rekomendacijos 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti krašto apsaugai įgyvendinimo, valdantieji kitų metų biudžete numatė dar daugiau lėšų krašto gynybai. Šiai sričiai numatyti 574 mln. Eur arba 149 mln.