biudžetas

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienio vakare patvirtino Europos Sąjungos (ES) 2017 metais planuojamas beveik 158 mlrd. eurų išlaidas, įskaitant didesnes išlaidas kovai su migracijos krize ir terorizmu. Dvidešimt aštuonias valstybes vienijančios ES parlamentas 2017 metų biudžetą patvirtino 438 balsais prieš 194, o dar septyni europarlamentarai susilaikė. Biudžete programoms ir projektams, trunkantiems ilgiau kaip metus, numatyta 157,86 mlrd. eurų.

  Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis kartoja, kad didelių pokyčių kitų metų biudžeto projekte nebus - svarbiausia, anot jo, bus apsispręsti dėl naujojo socialinio modelio, kuris kainuotų apie 250 mln. eurų.   „Svarbiausi klausimai, kas susiję dėl socialinio modelio įgyvendinimu - ar atidėti, kuriam laikui atidėti, ar leisti šiems įstatymams įsigalioti.

Seimas dabartinės Vyriausybės parengtą 2017 metų biudžeto projektą po pirmojo svarstymo grąžino tobulinti Vyriausybei. Antras jo svarstymas turi įvykti iki gruodžio 18-osios, tada Seimas paskirs biudžeto priėmimo datą - dėl to paprastai balsuojama viename iš artimiausių posėdžių. Naujojo premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, tikėtina, kiek pakoreguos projektą - daugiausia pataisų turėtų būti susiję su socialinio modelio įgyvendinimu, jeigu jis būtų atidėtas.

Rusijos parlamento žemieji rūmai, Valstybės dūma, penktadienį pirmuoju skaitymu patvirtino federalinį biudžetą, kuriame numatytas išlaidų apkarpymas svarbiuose sektoriuose; tai sužadino nerimą, kad žlunga tartum prasidedantis ūkio atsigavimas. 2017-2019 federalinį biudžetą Valstybės dūma patvirtino 334 balsais „už“, prieš buvo 100 parlamentarų. Dar turi būti surengti du skaitymai Dūmoje ir balsavimas Senate bei patvirtinimas prezidento Vladimiro Putino parašu.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku išrinktas 66-erių metų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Viktoras Rinkevičius remia idėją 2017 metais nebedidinti minimalios algos (MMA) bei nepritaria jos ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) suvienodinimui. Trečią kadenciją Seime dirbantis parlamentaras sako, kad valdininkų algas galima būtų didinti, tik sumažinus jų skaičių.

2017 metų biudžeto projekto Seimas imsis kitą savaitę - jį planuojama svarstyti lapkričio 24 dieną ir po to grąžinti tobulinti Vyriausybei. „Labai svarbu, kad pasiūlymus (dėl papildomo ar mažinamo finansavimo - BNS) Seimo nariai suspėtų apgalvoti ir pateikti per savaitgalį“, - BNS sakė Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė. Komitetai jau baigė svarstyti projektą ir dabar jų išvadas vertins ir galutinę rekomendaciją teiks Biudžeto ir finansų komitetas.

Europos Komisija trečiadienį perspėjo, kad aštuonios Europos Sąjungos šalys, tarp jų Lietuva, rizikuoja pažeisti biudžeto taisykles, o ši pozicija gali lemti didesnę priešpriešą su Italijos premjeru Matteo Renzi prieš labai svarbų referendumą.

Vyriausybė, parengusi 2017 metų valstybės biudžetą su didesniu struktūriniu valdžios sektoriaus deficitu, kūrybiškai interpretuoja fiskalinę drausmę, sako valstybės kontrolierius. Arūno Dulkio žodžiais, antradienį skelbiamoje Valstybės kontrolės išvadoje kitų metų biudžetui „dega raudona šviesa“. „Dabar Lietuva turi tarsi du veidus.

Lietuvoje vis dar egzistuoja keista tendencija – gyventojų skaičius mažėja, tačiau valdininkų, ne. Iš dalies problema dėl to matoma ir mažose savivaldybėse, kur valdininkų skaičius net kelis kartus viršija gyventojų. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo, kurios savivaldybės sugeba savo turimą turtą ir administraciją valdyti efektyviausiai.

Kijeve rengiantis atkurti čia buvusį antkapinį paminklą Lietuvos didžiajam etmonui, iškiliam kariuomenės vadui Konstantinui Ostrogiškiui, projekto viešinimui siūloma skirti lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto. Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad Lietuva galėtų skirti dalį lėšų, reikalingų paminklo kopijos išliejimo darbams, jos atvežimui į Vilnių, eksponavimui, projekto viešinimui. Vyriausybė kitą savaitę tarsis, ar reikėtų tam iš biudžeto skirti 44 tūkst. eurų.

Šilutės rajone - nerami naktis. Kai kurie gyventojai, išgirdę neįprastą sraigtasparnio ūžesį, nejuokais išsigando.  Kaip informavo KAM Viešųjų ryšių departamentas, Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnio įgula daugiau nei dvi valandas ieškojo dingusio senyvo amžiaus asmens Šilutės rajone. Senolis nebuvo rastas. Jo paiešką šiuo metu tęsia Policijos departamento pareigūnai.

Nuo Ukrainos krizės pradžios Baltijos šalių užsakymų naujai gynybinei technikai padvigubėjo ir per kitus dvejus metus išaugs dar du kartus, rodo ketvirtadienį tyrimų bendrovės „IHS Markit“ paskelbti duomenys. Latvija, Lietuva ir Estija padidino savo išlaidas naujos gynybinės technikos įsigijimui nuo 210 mln. JAV dolerių 2014 metais iki 390 mln. JAV dolerių 2016-aisiais. Iki 2018 metų šios trys šalys kartu naujai įrangai turėtų išleisti maždaug po 670 mln. JAV dolerių per metus.

Seime pateikti pirmieji parlamentarų siūlymai 2017 metų biudžete papildomai numatyti lėšų. Melioracijai siūloma rasti 34,7 mln. eurų, o pedagogų atlyginimams bei kitoms švietimo sistemos reikmėms - 51,8 mln. eurų. „Darbiečiai“ Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas ir švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė siūlo 35,4 mln. eurų numatyti pedagogų darbo apmokėjimui, 2 mln. eurų - doktorantų stipendijoms laipsniškai didinti, 6,2 mln.

2017 metų „Sodros“ biudžetas planuojamas nedeficitinis - „Sodros“ pajamos sieks 3,738 mlrd. eurų, o išlaidos - 3,675 mlrd. eurų, arba atitinkamai 9 proc. ir 5,3 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Pasak „Sodros“ biudžeto projektą Seimo nariams pristačiusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, paskutinis nedeficitinis „Sodros“ biudžetas buvo suplanuotas prieš 10 metų. Kitais metais „Sodros“ pajamos išlaidas turėtų viršyti 62,6 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais turėtų būti subalansuotas - planuojama, kad jis sieks beveik 1,57 mlrd. eurų ir bus 8,9 proc. (128 mln. eurų) didesnis nei šiemet. Antradienį parlamentarai bendru sutarimu pritarė tokiam PSDF biudžetui. Toliau Seime jis turėtų būti svarstomas lapkričio 25 dieną. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį – per 1 mlrd. eurų – pajamų surinks iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Kadenciją baigiančios Vyriausybės teikiamas kitų metų biudžeto projektas yra pusfabrikatis, kurio nereikėtų rimtai vertinti, teigia Seimo opozicijos atstovai.

Seimui pristatomas kitų metų valstybės biudžeto projektas, kurį pradės svarstyti kadenciją baigiantys parlamentarai, o jį tvirtins jau kitos sudėties Seimas, todėl tikėtina, kad nauja valdžia svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą pakoreguos. Taip pat Seimui bus pateikti „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotai tiekiamam šildymui kitų metų biudžeto projekte nėra numatyta, teigia finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiuo metu lengvatinis PVM šildymui siekia 9 proc., o standartinis tarifas - 21 procentą. „Šiuo metu biudžete tokios lengvatos pratęsimas nėra numatytas. (...) Reiškia tai, kad iš tiesų tie žmonės, kurie už šildymą tikrai neturi pajamų susimokėti, jiems turi būti numatyta kita forma, kaip padėti.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui bei su juo susijusių įstatymų projektams ir teiks juos Seimui. „Pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – dėmesys socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos stiprinimui. Prioritetai, kurių mes laikomės – tai mūsų įsipareigojimai NATO, siekiant priartėti prie 2 proc. krašto apsaugai nuo BVP. Tam biudžeto projekte papildomai skiriame beveik 150 mln.

Ministrų kabinetas trečiadienį pradeda svarstyti kitų metų biudžeto projektą. Vyriausybė pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Anot ministerijos, kitų metų biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti. Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos (kartu su ES investicijomis ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis) 2017 metais sudarys 9,997 mlrd.

  Finansų ministerijos parengtame 2017 metų valstybės biudžeto projekte numatyti 723 mln. eurų gynybai.   Jeigu bus pritarta tokiems biudžeto asignavimams krašto apsaugai, gynybos biudžetas kitąmet bus 148 mln. eurų didesnis nei šiemet. „Gynybos biudžetą planuojama padidinti iki 1,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto“, - BNS antradienį sakė krašto apsaugos ministro atstovas spaudai Vaidotas Linkus. Šiais metais Lietuva krašto apsaugai skyrė 575 mln. eurų arba 1,49 proc.

Vyriausybė trečiadienį ketina aptarti kitų metų biudžeto principus, sako finansų ministrė. Rasa Budbergytė BNS patvirtino, kad ji ketina informuoti ministrų kabinetą, kokie numatyti asignavimai ir kiti svarbiausi biudžeto skaičiai, apie kuriuos ji jau yra informavusi Seimo biudžeto ir finansų komitetą. „Kol kas niekas nesikeitė, dirbam su tais pačiais skaičiais“, - BNS sakė R.Budbergytė.

Kitų metų biudžetas planuojamas su nedideliu deficitu, kuriam, kaip tikimasi, Europos Komisija pritars, jei naujasis Darbo kodeksas ir kiti socialinės apsaugos sistemos pakeitimai bus pripažinti struktūrinėmis reformomis, sako finansų ministrė. „Turime 398 mln. eurų (valdžios sektoriaus deficitą - BNS) - tai yra euras į eurą tą išlaidų ribojimo taisyklę, kuri neleidžia mums turėti daugiau išlaidų, atitinkančios nuostatos. Bus 0,6 proc.

Daugiausia neplanuota pajamų surinkta iš pagrindinių mokesčiau, išskyrus pridėtinės vertės (PVM) mokestį. Būtent šis mokestis Finansų ministerijai kelia susirūpinimą.  Valstybės ir savivaldybių biudžetai per aštuonis šių metų mėnesius gavo 4,986 mlrd. eurų pajamų - 3,4 proc. (beveik 163 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 6,7 proc. (312 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį. Valstybės biudžeto pajamos šiemet siekė 4,026 mlrd. eurų ir buvo 2,2 proc. (85 mln.

Kas galėtų nesutikti, kad vestuvės – viena gražiausių ir laukiamiausių švenčių gyvenime. Vis dėlto, jų planavime laikas itin svarbus. Norintys, kad jų šventė būtų išskirtinė ir atitiktų visas svajones, vestuvių planuotojų teigimu, tuo užsiimti turi beveik prieš metus ar pusantrų. Portalas tv3.lt domėjosi, ar dar nevėluoja poros ruoštis kitais metais planuojamoms švęsti vestuvėms, ką turėtų daryti pirmiausiai ir kokios populiariausios datos jau rezervuotos.

Premjeras sako, jog prezidentės vetuotas naujas Darbo kodeksas galėtų būti priimtas dar per šią Seimo kadenciją. Algirdas Butkevičius perspėjo, kad to nepadarius, Lietuvai gali kilti kliūčių įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Pasak premjero, jeigu kodeksas nebus priimtas, Seimui teks atšaukti su juo susijusius kitus socialinio modelio įstatymus, nes jie neveiks.

Ketvirtadienį vadovavimą NATO biudžeto komitetui trejiems metams perima Tomas Gražiūnas. Pirmą kartą Lietuvos atstovas pirmininkaus tokio aukšto lygio nuolatiniam NATO komitetui. Prieš šį paskyrimą T.Graižiūnas ėjo Krašto apsaugos ministerijos kanclerio pareigas, pranešė ministerija. NATO biudžeto komitetą sudaro 28 šalių atstovai ir pirmininkas.

Socialdemokratų partijos deleguota finansų ministrė Rasa Budbergytė neatsisako ketinimų subalansuoti valdžios sektoriaus finansus ir tvirtina, kad viešųjų finansų tvarumas yra būtina sąlyga, siekiant mažinti socialinę atskirtį ir išvengti mokesčių augimo ateityje. Interviu BNS R.Budbergytė sakė mananti, kad būtina peržiūrėti dabar galiojančias įvairias mokesčių lengvatas, skeptiškai vertino siūlymus įvesti naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas.

Jau daugiau nei metus visuomeninio transliuotojo LRT veikla yra finansuojama tik iš valstybės biudžeto. Televizijai ir radijui skirima dešimtys milijonų eurų. Tačiau ir to pasirodo negana, nes už priešrinkiminių debatų transliavimą LRT užsiprašė solidžios pinigų sumos ir nori valstybei nudirti dar vieną kailį. Nuo 2015 metų sausio mėnesio LRT atsisakius reklamos, visos biudžeto įplaukos padengiamos iš valstybės biudžeto.

Automobilių mokestį reikėtų įvesti norint sustiprinti aplinkos apsaugą, o ne siekiant surinktų daugiau pajamų į biudžetą, teigia finansų ministrė. Rasa Budbergytė patvirtina, kad formuojamame kitų metų biudžete nėra numatyta naujų mokesčių. „Pagal šitą biudžeto projektą nėra numatyta jokių naujų mokesčių - nei turto, nei automobilių mokesčio.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė abejoja finansų ministrės Rasos Budbergytės pažadais, kad kitąmet biudžetas bus subalansuotas. L.Graužinienės nuomone, biudžetas negali būti subalansuotas, nes reikia didinti socialines išmokas. „Galbūt naujos finansų ministrės norai yra geri, kiekvienais metais prieš pateikiant biudžetą dažnai kalbama, kad jis bus subalansuotas ir mes kaip politikai dažnai norime, kad mūsų finansai būtų stabilūs.

2017 metų biudžete ministerijų prašomų numatyti papildomų pinigų suma siekė 1,8 mlrd. eurų, bet skaičiavimai, kuriuos Finansų ministerija grąžino joms, buvo sumažinti keturis kartus - iki 430 mln., rašo "Lietuvos rytas". "Daugumoje ministerijų tas apetitas išties buvo didelis. Teisingiau - per didelis ir nerealus", - dienraščiui sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė ir išskyrė Švietimo ir mokslo, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Susisiekimo ministerijas, o kitos buvusios santūresnės.

Kai kurie valdančiųjų partijų bei opozicijos atstovai atsargiai vertina finansų ministrės Rasos Budbergytės ketinimus siekti subalansuoto 2017 metų biudžeto projekto. Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis teigia abejojantis, ar tikrai reikalingas nedeficitinis 2017 metų biudžetas. „Mūsų nuomone, tai svarstytinas klausimas, deficitas turi mažėti, bet ar iš tiesų reikia plėšytis ir būti vieniems iš pirmųjų, nes šiandien tik pora Europos Sąjungos valstybių turi nedeficitinius biudžetus.

Valstybės skolos didinimas retai yra populiarus ir išmanus planas. Tačiau šiuo metu Lietuva yra unikalioje situacijoje, kurioje gali turėti nemažai tiesioginės ir netiesioginės naudos valstybės skolą padidindama beveik 50 procentų. Prisiminkime 2009-uosius metus. Lietuva buvo labai nepavydėtinoje situacijoje. Su trenksmu sprogo beveik penkmetį trukęs neracionalių lūkesčių, pajamomis nepagrįsto išlaidavimo, kreditavimo ir nekilnojamo turto burbulas.

Minimalaus konkursinio balo kilstelėjimas nuo 1 iki 2 suveikė: tokio ryškaus pirmakursių, įstojusiųjų į mokamas vietas, sumažėjimo nebuvo jau seniai. Palyginti su 2015 m., už studijas pasiruošusių mokėti studentų į universitetus priimta 17 proc. mažiau. Kai kurie universitetai, ypač smarkiai priklausomi nuo už mokslą mokančių ir prastesnius stojamuosius balus turinčių studentų, buvo priversti susitaikyti su beveik dvigubai mažesniu pirmakursių skaičiumi. Universitetai stengiasi tik dėl 50 proc.

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) kitais metais turėtų didėti 110 eurų iki 310 eurų, o už kiekvieną vaiką jis didėtų nuo 120 iki 200 eurų, pirmadienį nutarė Vyriausybė. Skelbiama, kad biudžetas dėl to praras 140 mln. eurų pajamų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikisi, kad 2018 metų pabaigoje NPD bus lygi minimaliai algai, kuri šiuo metu yra 380 eurų.

Centrinės valdžios skola gegužės pabaigoje buvo 14,877 mlrd. eurų ir sudarė 38,6 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų minsiterija pranešė, kad kovo pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus užsienio skola sudarė 75,3 proc. visos centrinės valdžios skolos. Skola užsienio finansų institucijoms buvo 9,471 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,732 mlrd. eurų. Centrinės valdžios vidaus sektoriaus skola gegužės pabaigoje sudarė 24,7 proc.

Centrinės valdžios deficitas šiemet sausį-gegužę buvo 13,5 mln. eurų ir sudarė 0,04 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginti su praėjusių metų sausio-gegužės mėnesiais, jis buvo 263,3 mln eurų arba 0,7 procentinio punkto mažesnis. Gegužės mėnesį centrinės valdžios perteklius buvo 161,6 mln. eurų ir sudarė 0,42 proc. prognozuojamo šių metų BVP, pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-gegužę buvo 4,311 mlrd. eurų, išlaidos – 4,245 mlrd.

Dividendus už 2015 metus šiemet išmokėjusių biržoje kotiruojamų Lietuvos įmonių skaičius, palyginti su 2014 metais, padidėjo beveik penktadaliu, tačiau bendra išmokėtų dividendų suma buvo net 40 proc. mažesnė. Iš 30-ies Lietuvos bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra kotiruojami „Nasdaq“ Vilniaus arba Varšuvos vertybinių popierių (WSE) biržose, dividendus (įskaitant ir tarpinius) už 2015 metus išmokėjo 19 bendrovių, arba 3 įmonėmis (18,6 proc.

Pažvelgus į Europos Sąjungos (ES) biudžetą matyti, kad vis dar esame tarp tų šalių, kurios daugiau gauna nei įneša. Visgi jau kurį laiką netyla kalbos, kad Lietuvai ateina juodas metas. Neišmokus gyventi be ES lėšų, po kelių metų jas sumažinus, Lietuvoje gali itin suprastėti viešųjų paslaugų teikimas. Pagal 2014 metų duomenis, Lietuva į ES biudžetą įnešė 320 mln. eurų, o gavo 1,866 mlrd. eurų. Kiek reikia įnešti yra nustatoma pagal šalies dydį ir finansines galimybes.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis, vadovavęs šios šalies vyriausybei Antrojo Pasaulinio karo bei pokario metais, buvo vienas pirmųjų, raginusių sukurti Jungtines Europos Valstijas. Jis buvo įsitikinęs, kad tik susivienijusi Europa galės užtikrinti taiką, saugumą ir laisvę kontinente.

Jei būtų nutarta šviežią ir atšaldytą mėsą apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), šalies biudžetas per metus netektų 81 mln. eurų pajamų, sako finansų ministras. „Tyrimai rodo, kad mėsos produktų požiūriu daugiausiai (dėl lengvatinio PVM - BNS) išlošia prekybininkai, nes pakyla prekybos marža ir šiek tiek perdirbėjai. Gal dar kažkiek lieka ūkininkui, bet ne vartotojui. Gal vieną mėnesį kaina šiek tiek sumažės, bet kitą mėnesį efektas dings.

Nors statistiniam mokesčių mokėtojui laisvės nuo mokesčių diena pagal Lietuvos laisvosios rinkos institutą (LLRI) šiemet ateis gegužės 18 dieną, dirbantiesiems ji išauš tik liepą. Būtent tada bus galima pradėti dirbti sau, o ne vien mokesčiams. Vis dėlto ne visų ekonomistų nuomonės apie mokesčius sutampa. Kol vieni mano, kad jie per dideli, o surinktos lėšos naudojamos neatsakingai, kiti tikina, kad mokesčiai nėra dideli, o būtent jie ir užtikrina valstybės paslaugų teikimą.

Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2015 metais buvo mažiausias iš visų deficitą fiksavusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Šalies valdžios sektoriaus deficitas pernai buvo 77,6 mln. eurų, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvijoje valdžios sektoriaus deficitas pernai sudarė 1,3 proc. BVP, o Estijoje užfiksuotas 0,4 proc. valdžios sektoriaus perteklius. Pertekliniai biudžetai pernai taip pat buvo Liuksemburge (1,2 proc. BVP) ir Vokietija (0,7 proc.

Šiandien valdantiesiems pasiūlius pataisas dėl lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) taikymo kai kuriems maisto produktams, o po to premjero siūlymo sumažinti bendrą PVM tarifą, pasisakė ir ekonomistai. Jie abejoja šių pasiūlymų naudingumu. „Mano nuomone, reikia įvertinti finansavimo šaltinius, kaip būtų kompensuojamos prarastos biudžeto pajamos.

Lietuvoje ketvirtadienį darbą pradeda Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija. TVF Europos departamento misija, vadovaujama šio departamento vadovo Christopho (Kristofo) Klingeno, dirbs iki kovo 16 dienos. Fondo ekspertai analizuos bendrą Lietuvos makroekonominę būklę, įvertins ūkio raidos tendencijas, padėtį finansų sektoriuje, biudžeto ir socialinės politikos priemonių įgyvendinimą.

Naujame sezone Lietuvos čempionas Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ planuoja surinkti 2 104 512 eurų biudžetą. Tai yra 4 proc. didesnė suma nei praėjusiais metais. Antradienį žiniasklaidai buvo pristatytas Vilniaus „Žalgirio“ generalinis rėmėjas bei artėjančio sezono klubo tikslai. Praėjusį savaitgalį LFF Supertaurės trofėjų iškovoję vilniečiai įgyvendino pirmąjį šių metų sportinį tikslą. Jų 2016-aisias metais liko dar keturi – dukart laimėti LFF taurę, tapti „SMScredit.

 Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sako, jog Vyriausybė neturi pedagogų reikalaujamų papildomų 7 mln. eurų, o biudžetas perskirstomas nebus. „Švietimo ir mokslo ministrė turi šitas derybas vesti, ryt kai susitiksiu su ministre, išsiaiškinsiu, kaip jai sekėsi derėtis ir kokie priimti sprendimai.

Kredito unijų valdomas turtas per 2015 m. padidėjo daugiau nei 55 mln. Eur (8,1 %), iki 672,6 mln. Eur. Tačiau nuostolingas ketvirtasis ketvirtis lėmė neigiamus metinius rezultatus: 2015 m. sektorius patyrė 0,6 mln. Eur nuostolių. „Teikdamos naujas paskolas kredito unijos atidžiau vertino skolininkų finansinę būklę ir kreditavo finansiškai pajėgesnius narius, tad kai kurie unijų teikiamų paskolų kokybės rodikliai pernai pagerėjo.