biudžetas

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad valstybės biudžetas dėl streikuojančių mokytojų reikalavimų nebus peržiūrimas, o dėl būdų juos finansuoti turi spręsti Švietimo ir mokslo ministerija. Jis taip pat teigia, kad informuos valdančiųjų partijų politinę tarybą dėl sumažėjusių pedagogų reikalavimų, tačiau sako abejojantis, ar koalicijos partneriai galės susirinkti šią savaitę.

Kauno miesto biudžeto pajamos šiemet turėtų siekti 242,335 mln. eurų - 5,7 proc. daugiau nei 2015-aisiais, kai buvo planuota gauti 229,351 mln. eurų pajamų. Už tai numatantį biudžeto projektą antradienį balsavo 30 Kauno miesto tarybos narių, 10 tarybos narių susilaikė. Šiemet 60 proc. pajamų (145,473 mln. eurų) planuojama gauti iš mokesčių, 31 proc. (75,564 mln. eurų) – iš dotacijų. Planuojamos šių metų Kauno miesto biudžeto išlaidos turėtų siekti 307,266 mln. eurų - 21 proc.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 3,803 mlrd. eurų - 7,2 proc. (255 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais, kai sumokėta 3,548 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 309,764 mln. eurų. Antroje vietoje buvo tabako gamybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, - 188,087 mln.

Sausį valstybės ir savivaldybių biudžetai, išankstiniais duomenimis, gavo 12,1 mln. eurų neplanuotų pajamų, arba 2 proc. daugiau negu tikėtasi. Finansų ministerija pranešė, kad į nacionalinį biudžetą sausį įplaukė 614,8 mln. eurų pajamų. Valstybės biudžeto pajamų planas sausį viršytas 1,9 proc. - gauta 545,3 mln. eurų pajamų, arba 10,2 mln. eurų daugiau nei planuota. Mokesčių į valstybės biudžetą per sausį surinkta 513,1 mln. eurų, planas įvykdytas 101,2 procento.

Vilniaus taryba trečiadienį priėmė 2016-ųjų miesto biudžetą. Už projektą balsavo 29, prieš 15, o susilaikė 1 tarybos narys. Bendros planuojamos šių metų miesto valdžios išlaidos siekia 487,6 mln. eurų (pernai - 465,8 mln. eurų), pajamos kartu su valstybės dotacijomis ir apyvartinėmis lėšomis savivaldybės sąskaitoje - 462,9 mln. eurų (402,6 mln. eurų), deficitas - 24,6 mln. eurų (63,1 mln.

Vilniaus taryba trečiadienį priėmė 2016-ųjų miesto biudžetą. Už projektą balsavo 29, prieš 15, o susilaikė 1 tarybos narys. Bendros planuojamos šių metų miesto valdžios išlaidos siekia 487,6 mln. eurų (pernai - 465,8 mln. eurų), pajamos kartu su valstybės dotacijomis ir apyvartinėmis lėšomis savivaldybės sąskaitoje - 462,9 mln. eurų (402,6 mln. eurų), deficitas - 24,6 mln. eurų (63,1 mln.

Pirmą kartą Vilniuje nuo 1987 metų projektuojami ir statomi du nauji sportinio tipo baseinai. Jie išdygs Fabijoniškėse ir Lazdynuose. Pirmą kartą per trejus metus bus tiesiami nauji šaligatviai. Pagaliau Vilniaus mikrorajonuose bus sutvarkyta iki 10 skverų. Vilnius išlipo iš popierinių vizijų: pradėjome tvarkyti ir atšilus orams baigsime atnaujinti visą Neries krantinę nuo Mindaugo tilto iki Verslo trikampio. Šie planai ir jiems reikalingos lėšos - pateiktame tvirtinti Vilniaus biudžete.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė naują planą, kaip turėtų didėti mokytojų algos. Kitaip nei ankstesnis ministerijos siūlymas, programa išdėstyta per penkerius, o ne per trejus metus. Algų didinimui nuo 2016 metų rugsėjo siūloma peržiūrėti valstybės biudžetą. Pagal naująjį algų didinimo plano variantą, nuo 2016 metų rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų - 6,5 procentais.

Šiųmetiniame Vilniaus biudžete prioritetai bus teikiami esamų švietimo įstaigų atnaujinimui ir naujų statybai, įvažiavimų į kiemus, šaligatvių, dviračių takų remontui, sako meras Remigijus Šimašius. Pristatydamas 2016-ųjų miesto biudžeto projektą žurnalistams trečiadienį R.Šimašius akcentavo, kad šiųmetiniame biudžete prioritetas bus teikiamas skolos valdymui: numatytas deficitas šiemet sieks 24,6 mln. eurų ir bus daugiau nei dukart mažesnis, palyginus su pernai, kuomet jis siekė 63 mln. eurų.

 „Sodros“ biudžeto deficitas pernai siekė 162,7 mln. eurų - 20,2 mln. eurų, arba 11 proc. mažiau nei planuota. Pernai, palyginti su 2014 metais, „Sodros“ biudžeto deficitas sumažėjo 132,4 mln. eurų, arba 45 proc., pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. „Sodros“ pajamos pernai siekė 3,174 mlrd. eurų - 8,3 proc. (242,5 mln. eurų) daugiau nei 2014-aisiais ir daugiausia nuo 2008 metų.

 Trečdalis nevyriausybinių organizacijų (NVO) teigia, kad biudžetinės paramos skirstymas nevyriausybinėms organizacijos Lietuvoje yra neskaidrus, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus užsakymu atlikta reprezentatyvi NVO atstovų apklausa. Kas septinta organizacija mano, kad valstybės įstaigos konkursuose kartais proteguoja savo įmones. Pasak 34 proc. NVO, valstybės arba savivaldybių konkursuose nėra aiškių NVO finansavimo kriterijų.

Vilniaus savivaldybės planuojamos 2016-ųjų išlaidos siekia 474,2, planuojamos pajamos - 426,8 mln., dar 19,8 mln. sudaro pernai metų apyvartos lėšų likutis. Planuojamas biudžeto deficitas - 27,6 mln. eurų. Savivaldybės biudžeto projekte turtui įsigyti numatyta 73,7 mln. eurų, savivaldybės administracijos ir kitų įstaigų darbo užmokesčiui - 142,3 mln. eurų. Palyginus su 2015-ųjų biudžetu, planuojamas deficitas mažėja daugiau nei per pusę: 2015-ųjų plane jis siekė 63,1 mln. eurų.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, devynis mėnesius paeiliui nuosekliai viršyti valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai per visus 2015 metus pajamų gavo 2,3 proc. (160,9 mln. eurų) daugiau nei patvirtinta ir 7,1 proc. (470,6 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais. Bendros metų biudžetų pajamos – 6,947 mlrd eurų, faktinės – 7,108 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto pajamų planas taip pat viršytas 1,1 proc., gauta 62,2 mln. eurų daugiau nei patvirtinta.

Valstybės kontrolė šiais metais daugiausiai dėmesio skirs 2016 metų biudžetui, 2017 metų biudžeto projektui, europinės paramos įsisavinimui, valstybės valdomų įmonių valdymo efektyvumui bei viešųjų finansų valdymui. Kontrolieriai per metus planuoja baigti 53 auditus. „Šiais metais startuojame su pakankamai rizikingu biudžetu ir prognozėmis. Mes esame skeptiškesni ir atsargesni, mūsų nuomone, fiskalinės drausmės taisyklės buvo interpretuotos ir nustatytos pakankamai lanksčiai.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2016 metų valstybės biudžetą. Prezidentė pabrėžė, kad biudžetu siekiama sumažinti socialinę atskirtį ir sutvirtinti šalies gynybinį saugumą, garantuoti ekonomikos augimą ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, o gynybai skirtos lėšos visuomenei leis jaustis saugesnei. Valstybės vadovė pritaria senatvės pensijų, minimalios algos, neapmokestinamų pajamų dydžio didinimui, tačiau atkreipia dėmesį į būtinybę laikytis finansinės drausmės įsipareigojimų.

JAV įstatymų leidėjai penktadienį priėmė kompromisinį 1,1 trln. dolerių paketą dėl federalinės vyriausybės finansavimo iki ateinančio rugsėjo, sugriežtinantį reikalavimus Amerikos vizų išdavimui, panaikinantį ilgai galiojusį draudimą eksportuoti naftą ir numatantį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reformas. Šis didelio masto teisės aktų paketas, taip pat pratęsiantis mokesčių lengvatas, kurių vertė – daugiau negu 620 mlrd.

Seimas palaimino 2016 m. valstybės biudžetą, kuriuo nubrėžtos kitų metų šalies gyvenimo visuomenės gyvenimo gairės. Taigi, kokios didžiausios permainos laukia mūsų ateinančiais metais? Kieno piniginės papilnės labiausiai? Daugiau lėšų krašto apsaugai. Siekdami NATO rekomendacijos 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti krašto apsaugai įgyvendinimo, valdantieji kitų metų biudžete numatė dar daugiau lėšų krašto gynybai. Šiai sričiai numatyti 574 mln. Eur arba 149 mln.

Ateinančių metų biudžete yra neblogų dalykų, pavyzdžiui, krašto gynybos biudžeto didinimas, bet pats prasčiausias dalykas yra tai, kad Lietuva tarptautinėse finansinėse institucijose, finansų rinkose su tokiu biudžetu pradeda prarasti savo reputaciją, „Žinių radijui“ sakė Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.   „Prarandame reputaciją valstybės, kuri drausmingai ir tvarkingai moka tvarkytis su savo finansais.

Įsivaizduokite, kad jūs per mėnesį uždirbate, pavyzdžiui, 500 eurų, bet planuojate visada išleisti po 600 eurų. Pasakysite, kad tai nerealu. Tačiau būtent taip kitais metais ir vėl planuoja elgtis Lietuvos biudžetą sukurpę socialdemokratai. Tokia situacija dar būtų pateisinama, jei Lietuvą šiuo metu krėstų ekonominė krizė, tačiau šalies ūkis auga jau kelis metus iš eilės. Atrodo, kad valdantieji visai neturi fantazijos, kaip naudotis ekonomikos augimo vaisiais.

Seimas po antrojo svarstymo pritarė 2016 metų valstybės biudžetui su kiek sumažintu deficitu ir suplanuotu spartesniu finansinių išteklių atsargų kaupimu ateičiai. Už tai, kad biudžetą Seimas priimtų gruodžio 10-ąją, balsavo 64 Seimo nariai, prieš - 10, o susilaikė 26 parlamentarai.

Dar nuo 2002 m., kai Lietuva bent formaliai savo biudžetą pradėjo derinti su Europos Sąjunga (ES), biudžetas visada būdavo subalansuojamas trečiaisiais metais, o tai reiškia – niekada, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vyriausiasis mokslinis bendradarbis dr. Klaudijus Maniokas.   „Kiekvienais metais ta prognozė subalansuoto biudžeto nukeliama vis į priekį.

  2016 metų valstybės biudžeto projektas, kurį apsvarstęs Seimas perdavė tobulinti Vyriausybei, turėtų būti priimtas, sutarė Seimo valdantieji.   „Koalicijos partneriai sutarė, kad tas biudžetas turėtų būti tvirtinamas. Jam turėtų būti pritarta, atsižvelgus į kai kurias pastabas“, - pirmadienį po valdančiųjų Politinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė Darbo partijos vadovas Valentinas Mazuronis.

Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis pasipiktino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistema, kuria numatoma, jog žmonės, pardavę transporto priemones ar būstus, 15 proc. gautos papildomos sumos atiduotų valstybei. Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis numatyta nuo kitų metų 15 proc.

Lietuvos krepšinio lygos klubai garsina ir reprezentuoja savo miestus, savo ruožtu šie iš savivaldybių biudžeto skiria savo komandoms piniginę paramą. Vieniems ji simbolinė, kitiems tokia, be kurios jie nesugebėtų varžytis prestižiniuose Europos turnyruose. tv3.lt apžvelgia, kiek kuri iš dešimties LKL komandų per metus atsiriekia nuo savivaldybės biudžeto. Pateikiame tik piniginę skiriamų lėšų išraišką - kai kurios savivaldybės remia padengdamos arenos nuomos išlaidas ir kitais būdais.

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų skirstyme šiemet esminių permainų nebus. Fondo taryba atmetė jo pirmininko siūlymą atsižvelgti į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastabas ir siūlymus. „Sportas kartu su sveikatos apsauga, viešaisiais pirkimais, politinių partijų veikla ir finansavimu bei aplinkos apsauga yra viena iš penkių Nacionalinėje kovos su korupcija 2015-2025 m. programoje įvardijamų sričių, dėl kurių turi būti parengtos šakinės kovos su korupcija programos.

  Prezidentė pareiškė, kad svarstant ir priimant kitų metų biudžetą, Seimas ir Vyriausybė turėtų elgtis atsakingai. Taip Dalia Grybauskaitė komentavo Europos Komisijos (EK) ir Valstybės kontrolės šią savaitę paskelbtas išvadas, jog kitų metų struktūrinis biudžeto deficitas gali būti per didelis.   „Be jokios abejonės, tos pastabos, kurios yra padarytos tiek Valstybės kontrolės, tiek Europos Komisijos, yra signalas, kad didinti išlaidų jau nebegalime.

Europos Komisija (EK) antradienį kritiškai įvertino priešrinkiminį 2016 metų Lietuvos biudžetą, kurio formuotojams šią savaitę kliuvo ir iš Valstybės kontrolės. Finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina, kad pasiekti raudonas išlaidavimo linijas jis bando sąmoningai, taip nori paskatinti vidaus vartojimą, kad kompensuotų stingstantį eksportą, rašo žiniasklaida. „Visiškai sutinku su Valstybės kontrolės išvada, kad esame ant tos ribos.

Vis dažniau prabylama apie tai, kad kartu su besikeičiančiomis saugumo grėsmėmis Europos Sąjungai, privalome stiprinti tiek karines, tiek vidinio saugumo pajėgas – žvalgybą, policiją, pasienį. Ar Lietuva pasuks tuo pačiu keliu? Šiandien, lapkričio 18 d., Biudžeto ir finansų komitete svarstomas 2016 m. biudžeto projektas, kuris, anot pareigūnų atstovų, leis visoms yloms išlįsti iš maišo ir parodys, ar Lietuvos politikai suvokia pavojų pobūdį ir geba tinkamai įvertinti esamą situaciją.

Europos Komisija antradienį paskelbė, kad Lietuvos biudžeto išlaidos kitąmet gali viršyti pajamas daugiau nei numatyta. Briuselio teigimu, Lietuva gali neįvykdyti įsipareigojimo, kad struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Komisija laikosi nuomonės, kad Lietuvos biudžeto plano projektui (...) gresia pavojus neatitikti Stabilumo ir augumo pakto nuostatų“, - rašoma Europos Komisijos pranešime.

Lietuva susiduria ne su maža, o su vidutine valdžios finansų ilgalaikio tvarumo rizika, todėl vidutinio laikotarpio struktūrinio valdžios sektoriaus deficito ribą reikėtų sumažinti nuo 1 proc. iki 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia 2016 metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė. „2016 metų biudžeto projektas balansuoja ant fiskalinių taisyklių pražangos ribos.

Seimui diskutuojant apie ateinančių metų valstybės biudžetą jau dabar matoma, kad biudžeto deficitas, lyginant su 2015 m., didėja beveik dvigubai ir sudarys 651,5 mln. eurų. Tai bus didžiausias deficitas per pastaruosius penkerius metus, ir lems tolimesnį valstybės skolos augimą. Vienas iš būtų sumažinti biudžeto išlaidas yra mažinti valstybinį aparatą. Pasak DNB banko vyriausios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos, Lietuvai reikėtų sekti Estijos pavyzdžiu.

Šiandien susirinksianti Vilniaus miesto savivaldybės taryba ruošiasi tikslinti šių metų biudžetą, didindama jį 9 mln. eurų svarbiausiems vilniečių poreikiams tenkinti: dalį lėšų planuojama skirti senoms Vilniaus skoloms grąžinti, taip pat einamiesiems mokėjimams įmonėms, tvarkančioms miesto aplinką ir teikiančioms būtinas paslaugas. Patikslinimo prireikė dėl aplaidaus ankstesnio miesto finansų planavimo. Svarstoma skirti 5.5 mln.

Kodėl sulėtėjęs Lietuvos ekonomikos augimas beveik neturėjo jokios neigiamos įtakos biudžeto pajamoms? Kaip vertinti ateinančių metų biudžetą? Ar įspėjimai, kad išlaidos auga per daug ir gali pasikartoti 2008-ųjų scenarijus, yra pagrįsti? Ir svarbiausia, ar neteks naujų metų pasitikti su smarkiai išaugusia mokestine našta? Šiemet Lietuvos ekonomika auga maždaug dvigubai lėčiau nei prognozavo Finansų ministerija ir daugelis ekonomistų, tačiau valstybės ir savivaldybės biudžetų pajamos planą virši...

Jeigu Seimas pritars 2016 metų biudžetui, numatoma, kad valstybės skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų arba 40,9 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Projekte siūloma patvirtinti beveik 8,004 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, t. y. 0,2 proc. daugiau negu planuojamos šiais metais, ir daugiau kaip 8,655 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 651,5 mln. eurų). Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,7 mlrd.

Metai iš metų kalbama apie siekį subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tai nepavyksta ir atkeliama vis ateinantiems metams. Susidaro vaizdas, kad tai Lietuvos valdžiai yra nepasiekiama. Net ir ne ekonomistai pastebi, kad priešrinkiminiai metai yra laikotarpis, kada žmonės yra lepinami įvairiomis lengvatomis, pensijų ir algų didinimais, o tuo pačiu didinama ir biudžeto skylė.

Seimui antradienį teikiamas kitų metų deficitinio „Sodros“ biudžeto projektas, kuriame numatytos lėšos vidutinės pensijos nuo metų pradžios padidinimui vidutiniškai 8 eurais iki 265 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė yra pareiškusi, kad pensijas kitais metais leidžia padidinti, nes į „Sodrą“ geriau surenkamos įmokos, didėja vidutinis atlyginimas. Bazinė pensija kitąmet turėtų didėti 4 eurais iki 112 eurų.

Seimui antradienį pristatomas tradiciškai subalansuoto Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektas - numatoma, kad 2016 metais sveikatos sistemoje pajamos ir išlaidos padidės 4,1 proc. iki 1,438 mlrd. eurų. Didžioji dalis PSDF biudžeto išlaidų bus skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, ortopedijos priemonėms. Pabėgėlių sveikatos priežiūrai kitais metais PSDF biudžete numatyta 0,5 mln.

Panašu, kad valdančiosios koalicijos partneriai ir toliau išlieka kurti socialdemokratų raginimams racionaliai planuoti kitų metų biudžeto išlaidas. Darbo partijos atstovai ne tik iki šiol nekeičia pozicijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kitąmet iki 437 eurų, bet ir inicijuoja siūlymus kelti algas politikams.

Valstybės kontrolė atstovė sako, kad norint pasirengti ateities demografinėms problemoms, valdžia turi turėti mažesnį deficitą. Anot jos, Finansų ministerija prognozuoja per didelį - 1 proc. BVP - 2016-2018 metų struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą. „Finansų ministerija teigia, kad tvarumo rizika yra maža, bet mes manome, kad ilgalaikio finansų tvarumo rizika yra vidutinė ir remiamės Europos Komisijos dokumentu, kuriuo ji įvertino Lietuvos stabilumo programą 2015 metų.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja, kad kitų metų biudžeto deficitui augant, gali būti pasiektos fiskalinės drausmės ribos. „Iš tiesų biudžetas yra sudėtingas produktas, ypač prieš rinkimus. Mes matome, kad išlieka prioritetai socialinėje srityje - tai yra gerai. Taip pat gynybos stiprinimo srityje papildomos lėšos - taip pat gerai.

Kruopščiai rengtas gyvenimo aprašymas, sunkus pokalbis dėl darbo ar net keli, nauja aplinka ir kolegos – pirmasis darbas iš tiesų yra rimtas žingsnis į suaugusio ir finansiškai nepriklausomo žmogaus pasaulį. Tad nenuostabu, kad gavus pirmąją algą kyla rimta pagunda didelę dalį sunkiai uždirbto atlyginimo iškart išleisti. Vis dėlto finansų specialistai pataria ją paminėti kaip dera suaugusiam žmogui – planuojant savo finansus ir apgalvojant savo veiksmų pasekmes.

Vyriausybė iš esmės pritarė 2016 m. biudžeto projektui, taigi diskusijos dėl to, kaip kitąmet bus naudojami valstybės arba mokesčių mokėtų pinigai tik prasidės. Tačiau jau dabar tam tikros visuomenės grupės 2016 m. gali tikėtis pinginės papilnėjimo. Minimali mėnesinė alga Šiuo metu skelbiama, kad minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2016 m. sausio 1 d. turėtų didėti nuo 325 iki 350 eurų. Tuo metu Darbo partija nuo kitų metų liepos 1 d. MMA siūlo dar didinti nuo 350 iki 437 eurų.

Priėmus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, siūlomai darbo užmokesčio sistemai įgyvendinti papildomai per metus reikės per 20 mln. eurų. „Principas, kurio laikosi ir Vidaus reikalų ministerija, ir Vyriausybė, yra labai aiškus - geriau mažiau valstybės tarnautojų, tačiau kokybiškesnių, motyvuotų, mokant jiems didesnį užmokestį.

 Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Jis parengtas, įvertinus ūkio raidos scenarijų, vykdant Vyriausybės įsipareigojimus išlaikyti viešųjų finansų stabilumą. Projektas bus teikiamas Seimui. Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurių planuojama beveik 2,006 mlrd.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užregistravo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame pateiktos numatomos kitų metų „Sodros“ pajamos ir išlaidos. Prognozuojama, kad einamųjų metų pajamos bus 95,5 mln. Eur mažesnės nei einamųjų metų išlaidos, tačiau einamųjų metų rezultatas, lyginant su ankstesniais metais, pagerės 48 procentais.

 Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) taryba pritarė joje pristatytam didėjančiam 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui, kuris sudarys 1,44 mlrd. eurų. Lyginant su 2015 m., ateinančių metų PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos didėja 4,1 proc. arba 56,1 mln. eurų.

  Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Vyriausybės parengtą 2016 metų biudžeto projektą vadina neblogu ir prognozuoja, kad nepaisant privalomo suderinimo su Europos Komisija (EK), jis bus priimtas laiku. „Valstybės biudžeto projektas yra tikrai neblogas. Darbinį variantą mes jau matėme. Šiuo metu vyksta derinimai Finansų ministerijos su kitomis ministerijomis, su kitais biudžetais, tarp jų „Sodros“, sveikatos.

Kiekvienais metais iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai lietuvių, kurie ieško geresnio gyvenimo svetur. Šiuo metu nebegalime pasigirti, kad mūsų yra trys milijonai, tačiau mūsų dideliu valstybinis aparatas pritaikytas net ne trims milijonams gyventojų, o keturiems.

Pasirodžius preliminariems duomenims apie 2016 m. biudžetą, aiškėja, kad išlaidos ir toliau didės, o pajamų numatoma mažiau. Seimo opozicijos atstovai tikina, kad kitų metų biudžetas yra rinkiminis, o tai reiškia, jog valdantieji, norėdami įtikti rinkėjams, jau dabar nusispjaudami į fiskalinės drausmės taisykles siekia didinti išlaidas. Kaip nurodoma pirmadienį Vyriausybėje pradėtame svarstyti 2016 m. projekte, biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, mažėja 1,2 proc. (96 mln.