biudžetas

Įsivaizduokite, kad jūs per mėnesį uždirbate, pavyzdžiui, 500 eurų, bet planuojate visada išleisti po 600 eurų. Pasakysite, kad tai nerealu. Tačiau būtent taip kitais metais ir vėl planuoja elgtis Lietuvos biudžetą sukurpę socialdemokratai. Tokia situacija dar būtų pateisinama, jei Lietuvą šiuo metu krėstų ekonominė krizė, tačiau šalies ūkis auga jau kelis metus iš eilės. Atrodo, kad valdantieji visai neturi fantazijos, kaip naudotis ekonomikos augimo vaisiais.

Seimas po antrojo svarstymo pritarė 2016 metų valstybės biudžetui su kiek sumažintu deficitu ir suplanuotu spartesniu finansinių išteklių atsargų kaupimu ateičiai. Už tai, kad biudžetą Seimas priimtų gruodžio 10-ąją, balsavo 64 Seimo nariai, prieš - 10, o susilaikė 26 parlamentarai.

Dar nuo 2002 m., kai Lietuva bent formaliai savo biudžetą pradėjo derinti su Europos Sąjunga (ES), biudžetas visada būdavo subalansuojamas trečiaisiais metais, o tai reiškia – niekada, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vyriausiasis mokslinis bendradarbis dr. Klaudijus Maniokas.   „Kiekvienais metais ta prognozė subalansuoto biudžeto nukeliama vis į priekį.

  2016 metų valstybės biudžeto projektas, kurį apsvarstęs Seimas perdavė tobulinti Vyriausybei, turėtų būti priimtas, sutarė Seimo valdantieji.   „Koalicijos partneriai sutarė, kad tas biudžetas turėtų būti tvirtinamas. Jam turėtų būti pritarta, atsižvelgus į kai kurias pastabas“, - pirmadienį po valdančiųjų Politinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė Darbo partijos vadovas Valentinas Mazuronis.

Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis pasipiktino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistema, kuria numatoma, jog žmonės, pardavę transporto priemones ar būstus, 15 proc. gautos papildomos sumos atiduotų valstybei. Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis numatyta nuo kitų metų 15 proc.

Lietuvos krepšinio lygos klubai garsina ir reprezentuoja savo miestus, savo ruožtu šie iš savivaldybių biudžeto skiria savo komandoms piniginę paramą. Vieniems ji simbolinė, kitiems tokia, be kurios jie nesugebėtų varžytis prestižiniuose Europos turnyruose. tv3.lt apžvelgia, kiek kuri iš dešimties LKL komandų per metus atsiriekia nuo savivaldybės biudžeto. Pateikiame tik piniginę skiriamų lėšų išraišką - kai kurios savivaldybės remia padengdamos arenos nuomos išlaidas ir kitais būdais.

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų skirstyme šiemet esminių permainų nebus. Fondo taryba atmetė jo pirmininko siūlymą atsižvelgti į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastabas ir siūlymus. „Sportas kartu su sveikatos apsauga, viešaisiais pirkimais, politinių partijų veikla ir finansavimu bei aplinkos apsauga yra viena iš penkių Nacionalinėje kovos su korupcija 2015-2025 m. programoje įvardijamų sričių, dėl kurių turi būti parengtos šakinės kovos su korupcija programos.

  Prezidentė pareiškė, kad svarstant ir priimant kitų metų biudžetą, Seimas ir Vyriausybė turėtų elgtis atsakingai. Taip Dalia Grybauskaitė komentavo Europos Komisijos (EK) ir Valstybės kontrolės šią savaitę paskelbtas išvadas, jog kitų metų struktūrinis biudžeto deficitas gali būti per didelis.   „Be jokios abejonės, tos pastabos, kurios yra padarytos tiek Valstybės kontrolės, tiek Europos Komisijos, yra signalas, kad didinti išlaidų jau nebegalime.

Europos Komisija (EK) antradienį kritiškai įvertino priešrinkiminį 2016 metų Lietuvos biudžetą, kurio formuotojams šią savaitę kliuvo ir iš Valstybės kontrolės. Finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina, kad pasiekti raudonas išlaidavimo linijas jis bando sąmoningai, taip nori paskatinti vidaus vartojimą, kad kompensuotų stingstantį eksportą, rašo žiniasklaida. „Visiškai sutinku su Valstybės kontrolės išvada, kad esame ant tos ribos.

Vis dažniau prabylama apie tai, kad kartu su besikeičiančiomis saugumo grėsmėmis Europos Sąjungai, privalome stiprinti tiek karines, tiek vidinio saugumo pajėgas – žvalgybą, policiją, pasienį. Ar Lietuva pasuks tuo pačiu keliu? Šiandien, lapkričio 18 d., Biudžeto ir finansų komitete svarstomas 2016 m. biudžeto projektas, kuris, anot pareigūnų atstovų, leis visoms yloms išlįsti iš maišo ir parodys, ar Lietuvos politikai suvokia pavojų pobūdį ir geba tinkamai įvertinti esamą situaciją.

Europos Komisija antradienį paskelbė, kad Lietuvos biudžeto išlaidos kitąmet gali viršyti pajamas daugiau nei numatyta. Briuselio teigimu, Lietuva gali neįvykdyti įsipareigojimo, kad struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Komisija laikosi nuomonės, kad Lietuvos biudžeto plano projektui (...) gresia pavojus neatitikti Stabilumo ir augumo pakto nuostatų“, - rašoma Europos Komisijos pranešime.

Lietuva susiduria ne su maža, o su vidutine valdžios finansų ilgalaikio tvarumo rizika, todėl vidutinio laikotarpio struktūrinio valdžios sektoriaus deficito ribą reikėtų sumažinti nuo 1 proc. iki 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia 2016 metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė. „2016 metų biudžeto projektas balansuoja ant fiskalinių taisyklių pražangos ribos.

Seimui diskutuojant apie ateinančių metų valstybės biudžetą jau dabar matoma, kad biudžeto deficitas, lyginant su 2015 m., didėja beveik dvigubai ir sudarys 651,5 mln. eurų. Tai bus didžiausias deficitas per pastaruosius penkerius metus, ir lems tolimesnį valstybės skolos augimą. Vienas iš būtų sumažinti biudžeto išlaidas yra mažinti valstybinį aparatą. Pasak DNB banko vyriausios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos, Lietuvai reikėtų sekti Estijos pavyzdžiu.

Šiandien susirinksianti Vilniaus miesto savivaldybės taryba ruošiasi tikslinti šių metų biudžetą, didindama jį 9 mln. eurų svarbiausiems vilniečių poreikiams tenkinti: dalį lėšų planuojama skirti senoms Vilniaus skoloms grąžinti, taip pat einamiesiems mokėjimams įmonėms, tvarkančioms miesto aplinką ir teikiančioms būtinas paslaugas. Patikslinimo prireikė dėl aplaidaus ankstesnio miesto finansų planavimo. Svarstoma skirti 5.5 mln.

Kodėl sulėtėjęs Lietuvos ekonomikos augimas beveik neturėjo jokios neigiamos įtakos biudžeto pajamoms? Kaip vertinti ateinančių metų biudžetą? Ar įspėjimai, kad išlaidos auga per daug ir gali pasikartoti 2008-ųjų scenarijus, yra pagrįsti? Ir svarbiausia, ar neteks naujų metų pasitikti su smarkiai išaugusia mokestine našta? Šiemet Lietuvos ekonomika auga maždaug dvigubai lėčiau nei prognozavo Finansų ministerija ir daugelis ekonomistų, tačiau valstybės ir savivaldybės biudžetų pajamos planą virši...

Jeigu Seimas pritars 2016 metų biudžetui, numatoma, kad valstybės skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų arba 40,9 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Projekte siūloma patvirtinti beveik 8,004 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, t. y. 0,2 proc. daugiau negu planuojamos šiais metais, ir daugiau kaip 8,655 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 651,5 mln. eurų). Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,7 mlrd.

Metai iš metų kalbama apie siekį subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tai nepavyksta ir atkeliama vis ateinantiems metams. Susidaro vaizdas, kad tai Lietuvos valdžiai yra nepasiekiama. Net ir ne ekonomistai pastebi, kad priešrinkiminiai metai yra laikotarpis, kada žmonės yra lepinami įvairiomis lengvatomis, pensijų ir algų didinimais, o tuo pačiu didinama ir biudžeto skylė.

Seimui antradienį teikiamas kitų metų deficitinio „Sodros“ biudžeto projektas, kuriame numatytos lėšos vidutinės pensijos nuo metų pradžios padidinimui vidutiniškai 8 eurais iki 265 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė yra pareiškusi, kad pensijas kitais metais leidžia padidinti, nes į „Sodrą“ geriau surenkamos įmokos, didėja vidutinis atlyginimas. Bazinė pensija kitąmet turėtų didėti 4 eurais iki 112 eurų.

Seimui antradienį pristatomas tradiciškai subalansuoto Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektas - numatoma, kad 2016 metais sveikatos sistemoje pajamos ir išlaidos padidės 4,1 proc. iki 1,438 mlrd. eurų. Didžioji dalis PSDF biudžeto išlaidų bus skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, ortopedijos priemonėms. Pabėgėlių sveikatos priežiūrai kitais metais PSDF biudžete numatyta 0,5 mln.

Panašu, kad valdančiosios koalicijos partneriai ir toliau išlieka kurti socialdemokratų raginimams racionaliai planuoti kitų metų biudžeto išlaidas. Darbo partijos atstovai ne tik iki šiol nekeičia pozicijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kitąmet iki 437 eurų, bet ir inicijuoja siūlymus kelti algas politikams.

Valstybės kontrolė atstovė sako, kad norint pasirengti ateities demografinėms problemoms, valdžia turi turėti mažesnį deficitą. Anot jos, Finansų ministerija prognozuoja per didelį - 1 proc. BVP - 2016-2018 metų struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą. „Finansų ministerija teigia, kad tvarumo rizika yra maža, bet mes manome, kad ilgalaikio finansų tvarumo rizika yra vidutinė ir remiamės Europos Komisijos dokumentu, kuriuo ji įvertino Lietuvos stabilumo programą 2015 metų.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja, kad kitų metų biudžeto deficitui augant, gali būti pasiektos fiskalinės drausmės ribos. „Iš tiesų biudžetas yra sudėtingas produktas, ypač prieš rinkimus. Mes matome, kad išlieka prioritetai socialinėje srityje - tai yra gerai. Taip pat gynybos stiprinimo srityje papildomos lėšos - taip pat gerai.

Kruopščiai rengtas gyvenimo aprašymas, sunkus pokalbis dėl darbo ar net keli, nauja aplinka ir kolegos – pirmasis darbas iš tiesų yra rimtas žingsnis į suaugusio ir finansiškai nepriklausomo žmogaus pasaulį. Tad nenuostabu, kad gavus pirmąją algą kyla rimta pagunda didelę dalį sunkiai uždirbto atlyginimo iškart išleisti. Vis dėlto finansų specialistai pataria ją paminėti kaip dera suaugusiam žmogui – planuojant savo finansus ir apgalvojant savo veiksmų pasekmes.

Vyriausybė iš esmės pritarė 2016 m. biudžeto projektui, taigi diskusijos dėl to, kaip kitąmet bus naudojami valstybės arba mokesčių mokėtų pinigai tik prasidės. Tačiau jau dabar tam tikros visuomenės grupės 2016 m. gali tikėtis pinginės papilnėjimo. Minimali mėnesinė alga Šiuo metu skelbiama, kad minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2016 m. sausio 1 d. turėtų didėti nuo 325 iki 350 eurų. Tuo metu Darbo partija nuo kitų metų liepos 1 d. MMA siūlo dar didinti nuo 350 iki 437 eurų.

Priėmus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, siūlomai darbo užmokesčio sistemai įgyvendinti papildomai per metus reikės per 20 mln. eurų. „Principas, kurio laikosi ir Vidaus reikalų ministerija, ir Vyriausybė, yra labai aiškus - geriau mažiau valstybės tarnautojų, tačiau kokybiškesnių, motyvuotų, mokant jiems didesnį užmokestį.

 Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Jis parengtas, įvertinus ūkio raidos scenarijų, vykdant Vyriausybės įsipareigojimus išlaikyti viešųjų finansų stabilumą. Projektas bus teikiamas Seimui. Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurių planuojama beveik 2,006 mlrd.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užregistravo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame pateiktos numatomos kitų metų „Sodros“ pajamos ir išlaidos. Prognozuojama, kad einamųjų metų pajamos bus 95,5 mln. Eur mažesnės nei einamųjų metų išlaidos, tačiau einamųjų metų rezultatas, lyginant su ankstesniais metais, pagerės 48 procentais.

 Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) taryba pritarė joje pristatytam didėjančiam 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui, kuris sudarys 1,44 mlrd. eurų. Lyginant su 2015 m., ateinančių metų PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos didėja 4,1 proc. arba 56,1 mln. eurų.

  Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Vyriausybės parengtą 2016 metų biudžeto projektą vadina neblogu ir prognozuoja, kad nepaisant privalomo suderinimo su Europos Komisija (EK), jis bus priimtas laiku. „Valstybės biudžeto projektas yra tikrai neblogas. Darbinį variantą mes jau matėme. Šiuo metu vyksta derinimai Finansų ministerijos su kitomis ministerijomis, su kitais biudžetais, tarp jų „Sodros“, sveikatos.

Kiekvienais metais iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai lietuvių, kurie ieško geresnio gyvenimo svetur. Šiuo metu nebegalime pasigirti, kad mūsų yra trys milijonai, tačiau mūsų dideliu valstybinis aparatas pritaikytas net ne trims milijonams gyventojų, o keturiems.

Pasirodžius preliminariems duomenims apie 2016 m. biudžetą, aiškėja, kad išlaidos ir toliau didės, o pajamų numatoma mažiau. Seimo opozicijos atstovai tikina, kad kitų metų biudžetas yra rinkiminis, o tai reiškia, jog valdantieji, norėdami įtikti rinkėjams, jau dabar nusispjaudami į fiskalinės drausmės taisykles siekia didinti išlaidas. Kaip nurodoma pirmadienį Vyriausybėje pradėtame svarstyti 2016 m. projekte, biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, mažėja 1,2 proc. (96 mln.

Politinių partijų lėšos pernai siekė 8,4 mln. eurų, penktadienį pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Politinių partijų lėšos, palyginti su 2013-aisiais, buvo 1,1 mln. eurų didesnės. Du trečdaliai partijų lėšų pernai buvo gauta iš valstybės biudžeto. Fizinių asmenų kampanijoms paaukoti pinigai sudarė 9,2 proc. visų gautų lėšų, o surinkti nario mokesčiai - 7 proc. visų politinių partijų lėšų.

Subalansuoto Lietuvos biudžeto kontūrai dabar panašūs į dykumos miražą, trečiadienį „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Tam tikra prasme, mums sunkiau sekasi pasiekti subalansuoto biudžeto ne tiktai dėl to, kad mes nesugebame subalansuoti pajamų su išlaidomis, bet ir dėl to, kad mus slegia skolos, aptarnavimo išlaidos.

Seimas kitais metais iš valstybės biudžeto pageidauja gauti daugiau kaip 30 mln. eurų. Seimo valdyba šią savaitę patvirtino siūlymą Vyriausybei 2016 metų biudžete jo kanceliarijai numatyti 30,489 mln. eurų - pora milijonų eurų daugiau nei šiemet (28,5 mln.

 Graikija ir jos skolintojai antradienį susitarė dėl biudžeto uždavinių skolų prislėgtai šaliai, artėdami prie galutinės finansinio gelbėjimo sutarties, turinčios apsaugoti Atėnus nuo rugpjūčio 20 dieną gresiančio nemokumo. Vienas vyriausybės šaltinis sakė valstybinei naujienų agentūrai ANA, kad Atėnai įsipareigojo užtikrinti ne didesnį pirminį deficitą negu 0,25 proc.

 Kuo toliau, tuo daugiau Vilniaus savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių duomenų tampa visiškai atviri. Neseniai Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo viešinti vykdytus mažos vertės pirkimus, nuomojamų žemės sklypų duomenis, o nuo šiol atveria ir savo biudžeto duomenis. Biudžeto duomenys kiekvienoje savivaldybėje yra kaupiami pagal VSAFAS standartus (http://www.finmin.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – sumokami mokesčiai yra naudojami išlaikyti mažesnius miestus ir rajonus. Kai kur net ketvirtadalis savivaldybės biudžeto pajamų atkeliauja iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos perskirstyto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). „Rajonų gyventojui, perskirsčius savivaldybių biudžetą, tenka vidutiniškai po 130 eurų, - teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. – Mažesnėse gyvenvietėse ši suma dar didesnė.

Ankstesniais metais kai kurios šalies savivaldybės sugebėjo išgyventi be skolų, o dabar jų turi visi šalies miestai ir rajonai. Savivaldos atstovai aiškina, kad gyventi pagal išgales nepajėgia, o padėti galėtų tik padidintas valstybės finansavimas, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Finansų ministerijos duomenimis, bendra visų savivaldybių skola balandžio 1 dieną siekė beveik 636 mln. eurų ir sudarė 52,3 proc. prognozuojamų šiųmečių jų pajamų.

 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas paprašė Vyriausybės parengti Konstitucinio teismo (KT) įstatymo pataisas, kurias priėmęs jis netektų teisės priimti sprendimus biudžeto ir finansų klausimais, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Petro Narkevičiaus, komitetą svarstyti šią problemą pastūmėjo KT sprendimas dėl savivaldai skiriamos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies ir kriterijų, kuriais remiantis skirstomi šie pinigai.

 Lietuva turi sunerimti dėl didėjančio biudžeto deficito, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Europo Vadovų Taryboje (EVT) patvirtintos Europos Komisijos rekomendacijos dėl ekonomikos skatinimo kiekvienai šaliai narei. Lietuva susilaukė EK pastabų ir rekomendacijų dėl fiskalinės drausmės ir viešųjų finansų valdymo, dėl nelanksčios darbo rinkos bei dėl pensijų reformos įgyvendinimo ir socialinės atskirties mažinimo, pranešė Prezidentūra.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Vilniui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo gali ir mažėti. „Įtariu, kažin ar labai turėtų tikėtis Vilnius (GPM dalies padidėjimo - BNS), nes atvirkščiai gali net įvykti dėl to, kad yra trys donorai miestai, visos kitos savivaldybės didele dalimi yra dotuojamos“, - žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė D.Grybauskaitė.

Visas tirs Baltijos šalis sieja glaudi istorija, partnerystė. Lietuva, Latvija ir Estija yra Europos sąjungos narės įstojusios į euro zoną. Turime daug panašumų su kaimynėmis, tačiau šių šalių piliečių finansai skiriasi. Pažvelkime, kiek išleidžia lietuvis, latvis ir estas viešajam transportui, maistui, būstui ir kur geresnės galimybės taupyti.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) šią savaitę sutarta, kad kitąmet turi būti toliau keliami kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai, o Vyriausybė, planuodama kitų metų biudžetą, privalo numatyti tam lėšų. „Komitetas galbūt galėtų kreiptis į Vyriausybę konkrečiai dėl tų mūsų prašomų 7,25 mln.

 Pirkdami internetu Lietuvos gyventojai vidutiniškai kas mėnesį išleidžia 15 mln. eurų. Tai yra lygiai tiek pat, kiek išleidžia latviai, tačiau dukart mažiau nei estai, rodo „Swedbank“ mokėjimų sistemos „Bank link“ duomenys. Lyginant vidutinę vieno pirkinio kainą, ji mažiausia yra Lietuvoje ‒ beveik 23 eurai. Latvijoje vidutinę pirkinio kainą sudaro 26 eurai, Estijoje 46 eurai.

Po grasinimo susprogdinti Prezidentūrą, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas siūlo didinti Vadovybės apsaugos departamento (VAD) biudžetą. Pasak jo, šiuo metu dėl lėšų trūkumo trūksta žmonių žvalgyboje, todėl pinigų bus prašoma Vyriausybės.

Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo kitų metų gynybos biudžetą didinti dar 150 mln. eurų. „Valstybės gynimo taryba siūlo Vyriausybei rengiant kitų metų biudžeto projektą Krašto apsaugos ministerijai skirti 150 mln. eurų didesnį finansavimą, pagal politinių partijų sutarimą iki 2020 metų numatoma padidinti gynybos finansavimą iki 2 proc.

  Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus tikslinamas 2015 metų biudžetas – didinamas 14,7 mln. eurų, nes Vilniaus miesto savivaldybei iš Valstybės biudžeto skirtos tikslinės lėšos, kurios bus nukreiptos dviem prioritetinėm sritim – švietimui ir miesto gatvių tvarkymui. Iš jų – 11,7 mln. eurų bus panaudoti keliams, gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Daugiau kaip 3 mln.

Gynybos biudžetą padidinusi Lietuva pagal išlaidas krašto apsaugai, palyginti su ekonomikos dydžiu, pakilo į 19-ą vietą tarp 28 NATO šalių. Iki šiol Lietuva pagal šį rodiklį ne vienus metus būdavo priešpaskutinė. „Vadovaujantis NATO gynybos išlaidų apibrėžimu, Lietuva pagal gynybai skiriamų lėšų procentinę dalį nuo BVP 2015 metais pakilo į 19-ą vietą tarp 28 NATO narių, išskyrus Islandiją, kuri neturi kariuomenės“, - BNS informavo Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamentas.

 Sostinės savivaldybės taryba šiandien svarstys ir tvirtins 2015 metų Vilniaus savivaldybės biudžetą. Šiemet jis yra didžiausias per visą laikotarpį – 369,5 mln. eurų. Palyginus su praėjusiais metais, biudžetas padidėjo 34,0 mln. eurų. Vis dėlto, Lietuvos sostinės biudžetas yra mažesnis nei Kauno ir beveik dukart mažesnis nei Latvijos ar Estijos sostinių.