SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad pasiekti subalansuoto biudžeto sunkina Europos sąjungos finansinės paramos mažėjimas, kuris smarkiai daro įtaką biudžeto pajamų rodikliams. Tačiau tai nevienintelė priežastis, kuri trukdo pasiekti subalansuoto biudžeto.
„Lietuvoje pasigendu to, ką padarė Estija. Ji matydama, kad galbūt vėl ateina nelabai lengvi laikai stengėsi sumažinti viešąsias išlaidas, o tame tarpe ir mažindama valstybės valdininkų skaičių. Estijos mastai tai yra nemaža ekonomija - 750 žmonių, kurie turėtų būti atleisti iš valstybės tarnybos. Tai leistų sutaupyti pakankamai nemažą pinigų sumą, kuri atitinkamai mažintų biudžeto deficitą“, - pasakojo G. Nausėda.
Anot ekonomisto, Lietuva mažina maksimaliai leistiną valstybės tarnautojų skaičių institucijose, tačiau jeigu šis maksimalus skaičius dabar nėra išnaudojamas, tai yra tik „popierinis apkarpymas“. Tad ekonominė nauda tampa nulinė.
Kitais metais Estijoje planuojamas vos 0,1 proc. BVP šalies biudžeto deficitas, tuo tarpu Lietuvos biudžeto deficitas sieks 1,3 proc. BVP.
Socialinis modelis gali išgelbėti situaciją
Valstybės biudžeto išlaidos palyginus su 2015 metais didėja 171 mln. eurų arba 2,1 proc., o pajamas mažėja 75 mln. eurų arba 0,9 procentais.
„Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad pirmiausia reikia suvokti tai, kad kiti metai yra priešrinkiminiai ir spaudimas didinti biudžeto išlaidas bus dar didesnis, o derybos gali nusikelti ir iki metų pabaigos.
„Nors poreikių yra labai daug, visgi biudžetas yra labai ribotas. Ribotas dėl to, kad stringa arba nėra padarytos struktūrinės reformos. Viena iš tų yra socialinis modelis, kuris lyg ir juda į priekį, tačiau jeigu jis nebus priimtas ir nebus nuo Sodros nuimta našta mokėti bazinę pensiją iš Sodros, mes kažkaip keistai atrodysime didindami išlaidas ir tuo pačiu didindami Sodros biudžetą“, - teigė ekonomistas.
Ž. Maurico nuomone, pensijų indeksavimas ir kiti socialinio modelio aspektai užtikrintų biudžeto tvarumą tolimesniais metai. Tačiau jeigu bus nusukta kitu keliu ir imtasi populistiško pensijų bei darbo užmokesčio didinimo, nemažinama mokestinė našta – biudžeto surinkimas gali dar labiau mažėti, o išlaidos didėti.
„Šito reikėtų pasisaugoti, nes per krizę mes turėjome pasimokyti, kad kai pakėlėme pridėtinės vertės mokestį (PVM) dar iki šiol surenkame jo mažiau negu būtume surinkę palikę tokį patį. Estai su tuo pačiu PVM tarifu surenka kone virš 10 proc. daugiau ir jeigu mes tiek pat surinktumėme, tai beveik neturėtumėme deficito“, - mano pašnekovas.
Ekonomistas tikino, kad daug vilčių deda į socialinį modelį ir šiek tiek nerimo kelia tai, kad valdančioji koalicija labiau akcentuoja kosmetinius užglaistymus. Tad jeigu nebus susitarta dėl socialinio modelio, tai būtų tikrai neigiamas signalas, tiek pasaulio rinkai, tiek Lietuvos ekonomikai.
Svarbu sudaryti sąlygas investicijoms
Pasak Gitano Nausėdos valstybės investicijos daromos ir į tokias vietas, iš kurių grąžos tikėtis neverta, bet tai yra dalykas, kuris naudingas verslui ir gyventojams.
2016 metais beveik pusė valstybės planuojamų investicijų sumos atiteks transporto sektoriui, infrastruktūrai – 556 mln. eurų. Energetiniams projektas planuojama skirti 181 mln. eurų. Kitų metų biudžete numatyta, krašto apsaugai skirti 86 mln. eurų arba trečdaliu daugiau nei 2015 metais.
„Šia prasme būtų sudėtinga kritikuoti biudžeto išlaidas arba valstybės investicijas būtent infrastruktūros projektams, kadangi tai yra valstybės priedermė. Tai šia prasme aš ne tiek nuogąstaučiau dėl valstybės investicijų, kiek dėl to, kad valstybė nepadarė, kad privačios investicijos didėtų“, - teigė ekonomistas Gitanas Nausėda.