biudžetas

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šių metų biudžeto pajamų surinkimo planas turėtų būti įvykdytas. Pasak jo, tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs daugiau nei prognozuota - 2,9 proc. Tačiau ministras pesimistiškiau vertina kitų metų ekonomikos augimą ir teigia, kad jis gali augti mažiau nei laukta anksčiau - tai yra 2,7-2,9 proc. „Prognozuojama 2,9 proc. realaus BVP augimo.

Šiemet per vienuolika mėnesių Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamos buvo beveik 0,6 milijardo Lt didesnės nei pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – lapkričio mėnesiais „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 8 mlrd. 976,5 mln. Lt (2 mlrd. 599,7 mln. Eur). Tai yra 7,1 proc. (594,9 mln. Lt arba 172,3 mln. Eur) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį ir 2,1 proc. (187,4 mln. Lt arba 54,2 mln. Eur) daugiau nei buvo planuota.

Lietuvoje jau diegiama sistema valstybinei kvitų loterijai surengti. Manoma, kad dėl jos žmonės pradės dažniau reikalauti kvitų, o tai duos daugiau pajamų į biudžetą, rašo „Lietuvos rytas“. „Tai bus viena priemonių, taikomų žmonėms, kurie pirks prekes arba naudosis tam tikromis paslaugomis. Jie turės būti suinteresuoti pasiimti kvitą, nes galės dalyvauti loterijoje. Tad tikimės, kad 2015 metų pabaigoje ar 2016 metų pradžioje ta loterija bus pradėta rengti“, - sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Jeigu prezidentė pasirašys 2015 metų biudžetą, neeilinės sesijos nebus, žada Seimo pirmininkė. Tačiau Loreta Graužinienė neatmetė, kad neeilinė sesija gali būti šaukiama, jei Seimas nepriimtų kai kurių įstatymų. „Jeigu biudžetas viskas tvarkoje - prezidentė pasirašys, nebus grąžintas, o tikiuosi, kad taip ir bus, čia lyg kliūčių nebeiškyla“, - ketvirtadienį teigė L.Graužinienė, parlamentarams pristatydama Seimo posėdžių darbotvarkę iki Kalėdų.

 Seimas ketvirtadienį iš naujo patvirtino 2015 metų biudžetą. Naujo svarstymo prireikė, praėjusią savaitę Seimui padidinus asignavimus 90 mln. litų, tačiau nenurodžius konkrečių šaltinių, iš kur paimti lėšas.   Biudžetas priimtas, už jį balsavus 79, prieš - 14, o susilaikius 34 parlamentarams. Seimas, prieš balsuodamas dėl biudžeto priėmimo, pritarė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymui dėl šaltinių, iš kur kitąmet bus paimta papildomai maždaug 26 mln. eurų (90 mln.

  Ieškant, iš ko finansuoti papildomas 90 mln. litų išlaidas kultūrininkams, mokinių krepšeliui ir žemdirbiams, bus sumažintos kai kurios kitos 2015 metų biudžeto išlaidos, sako premjeras. Tačiau kokias išlaidas ketinama sumažinti, Algirdas Butkevičius neatskleidžia.   „Manau, kad šiandien bus sprendžiamas klausimas (...), nurodant konkrečius skaičius, kokioje pozicijoje bus sumažinti asignavimai, kurie yra suplanuoti jau atskiriems asignavimų valdytojams, arba kažkam bus didinama.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomasis komitetas trečiadienį Kaune patvirtino ateinančių metų biudžetą ir jaunimo rinktinių trenerius. 2015 m planuojamos LKF biudžeto pajamos sudaro beveik 11,5 mln. litų (apie 3,32 mln. eurų. Tai – maždaug 1 mln. litų daugiau nei šiais metais. „Biudžetas išaugo dėl ateinančią vasarą Lietuvoje vyksiančio Europos šešiolikmečių vaikinų čempionato, kurį Lietuvos krepšinio federacija organizuos Kaune.

 Rūta Vainienė Pagal dabar galiojantį Lito patikimumo įstatymą, kuriuo litas yra fiksuotu kursu susietas su euru, Lietuvos bankas privalo apyvartoje esančius litus padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Kaip skelbia Lietuvos bankas, lapkritį šios oficialiosios atsargos sudarė 22,4 milijardo litų. Kai nuo kitų metų įsivesime eurą, dalį šių atsargų Lietuvos bankas skirs įmokoms į Europos centrinio banko kapitalą, rezervus bei užsienio atsargas.

Nesu politikė, kuri pirmai progai pasitaikius smerktų kai kurių Seimo narių populistinį politikavimą. Tokia jau jų duona – daug ir gražiai kalbėti, žadėti. Tačiau šios savaitės konservatorių švelniai sakant keistas posūkis – boikotuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Sodra) 2015 m. biudžeto priėmimą – privertė griebtis plunksnos.

Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažins, jog, priimant kitų metų valstybės biudžetą, buvo padaryta pažeidimų. Praėjusią savaitę, priimant biudžetą, Seimo nariai įpareigojo Vyriausybę 90 mln. litų surasti žemdirbiams, mokiniams ir kultūros darbuotojams, tačiau konkrečiai nenurodė, iš kur paimti šiuos pinigus. Interviu LRT radijui Algirdas Butkevičius sako, kad dėl šių straipsnių Seimas balsuoti dar kartą turėtų ketvirtadienį.

29 Seimo opozicijos nariai kreipėsi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, kad dėl esą šiurkščių pažeidimų priimant biudžetą, ji neperduotų dokumento pasirašyti Prezidentei. Pagal statutą, motyvuotą raštą turėtų svarstyti Etikos ir procedūrų komisija ir pateikti savo išvadas. Jei komisija konstatuoja įstatymų leidybos procedūros pažeidimus arba nepateikia savo išvadų, Seimas balsuoja, ar ginčijamą įstatymą pripažinti netekusiu galios, ar palikti jį galioti.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pakoreguotam 2015 metų biudžeto projektui, kurį kitą savaitę vėl nagrinės Seimas. „Vyriausybė nuo 2015 metų kovo 1 dienos siūlo didinti mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų atlyginimus – tai pareikalaus 12,6 mln. eurų, minimalią mėnesinę algą kelti nuo kitų metų liepos 1 dienos iki 325 eurų – tam reikės 14,4 mln. eurų.

2015 metų biudžeto projektas neprieštarauja Fiskalinės drausimės įstatymui, kartoja premjeras. Tačiau Algirdas Butkevičius neatmeta, kad gali būti nuomonių skirtumų, nes Europos Sąjungoje naujai skaičiuojamas struktūrinis fiskalinis deficitas, o esant reikalui biudžeto išlaidos gai būti mažinamos.   „Kiek aš turiu informacijos iš Finansų ministerijos, tai tikrai šitas biudžeto įstatymo projektas paruoštas, kuris neprieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui.

 2015 metų biudžeto projekte suplanuotas asignavimų augimas prieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui, o mokestinių pajamų augimas yra pernelyg optimistinis, pareiškė Valstybės kontrolė. Jos išvadose taip pat nurodoma, kad kitų metų biudžeto projekto aiškinamasis raštas ir jį lydintieji dokumentai yra nepakankamai išsamūs, juose pateikta ne visa informacija, kuri turi būti atskleista pagal Biudžeto sandaros įstatymą. Valstybės kontrolės teigimu, suplanuotas 4,8 proc.

 Šiemet per dešimt mėnesių Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto deficitas buvo beveik 0,6 milijardo litų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – spalio mėn. „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 8 mlrd. 136,7 mln. Lt (2 mlrd. 356,5 mln. €). Tai yra 7,3 proc. (550,2 mln. Lt arba 159,3 mln. €) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį ir 2,4 proc. (187,2 mln. Lt arba 54,2 mln. €) daugiau nei buvo planuota.

Opozicijos lyderis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius teigia, kad Lietuvos Vyriausybės veiksmai Seime svarstant kitų metų biudžetą jam kelia įspūdį, jog kitais metais mūsų šalis gyvens pagal „atsitiktinį biudžetą“. „Negaliu suprasti, kaip buvo rengiamas 2015 metų biudžetas, ką tuo metu, kai premjeras ir finansų ministras su koalicijos partneriais priėmė sprendimą dėl kitų metų biudžeto, veikė kitų koalicijos partnerių l...

Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas gavo penkių lapų Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko pasirašytą išvadą, kad 2015 m. biudžete numatytas išlaidų augimas pernelyg didelis, todėl „projektas pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintą išlaidų ribojimo taisyklę“. Reakcija buvo tokia, kokios ir reikėjo tikėtis.

Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai susitarė dėl kitų metų Bendrijos biudžeto. Daugiausia ginčų kilo dėl šiais metais neapmokėtų sąskaitų. Ambsadoriai nusprendė jas padengti iš ypatingojo rezervo, tačiau kol kas numatyta tam skirti 2 mlrd. eurų iš susidariusios 4 mlrd. eurų skolos. Lietuvos nuolatinis atstovas ES, ambasadorius Raimondas Karoblis sako, kad Lietuvai šiose derybose pavyko apginti savo siekius. Pirmadienį dėl Bendrijos biudžeto dar vyks derybos su Europos Parlamentu.

 Lietuvos banko vadovui kritikuojant Vyriausybę dėl viešųjų finansų deficito, premjeras kartoja, kad subalansuoto biudžeto galima tikėtis 2017 metais. Tiesa, pasak Algirdo Butkevičiaus, tai priklausys nuo Lietuvos ir kitų valstybių ekonominės situacijos. „Aišku, tai priklausys ir nuo esančios geopolitinės padėties, ir nuo ekonominės situacijos kitose šalyse, nuo vartojimo kitose šalyse.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Dėl dvigubos pilietybės Seimo Pirmininkė debatus žada pradėti po Kalėdų, o štai dėl biudžeto valdantiesiems teks susitarti iki Kalėdų. Nors po šios savaitės valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio susitarimas nebuvo pasiektas. Darbo partija su „Tvarka ir teisingumu“ iškėlė sąlygą, kad jame turi būti numatytos lėšos minimalios mėnesinės algos ir mažiausias pajamas gaunančių uždarbiams didinti.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė liberalo Eligijaus Masiulio siūlomai įstatymo pataisai, kad iki kitų metų pabaigos būtų paliktas galioti lengvatinis 9 proc. PVM tarifas centralizuotai tiekiamai šilumai ir karštam vandeniui. Prie šio klausimo parlamentarai grįš gruodžio 18 dieną.

Seimui ketvirtadienį teks svarstyti du įstatymų projektus, besitaikančius į tuos pačius pinigus. Tiesą sakant, kai artėja kitų metų pyrago – biudžeto dalybos, tai nestebina. Stebina kitkas. Maža to, kad antrasis projektas taikosi į pinigus, kurių kaip ir nėra. Abu projektus pristatė tos pačios partijos nariai – liberalai Eligijus Masiulis ir Remigijus Šimašius. Pirmajame E. Masiulis siūlo iki kitų metų pabaigos palikti galioti lengvatinį 9 proc.

Janina Mateikienė, LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Kitų metų biudžeto projektas grįžta į ieškojimų ir svarstymų stadiją, sako Seimo Pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė. Anot jos, bus ieškoma lėšų minimaliai mėnesinei algai (MMA) ir mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimams didinti. O kol šios lėšos nebus surastos, Seimui nebus teikiamas kitų metų biudžeto projektas.

 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nesiūlys nuo 2015 metų keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirstymo savivaldybėms tvarkos. „Sugriautume, suardytume visų savivaldybių kitų metų biudžetus“, – trečiadienį pareiškė komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas, aptariant pagalbos įsiskolinusiam Vilniui galimybes.

Kitų metų biudžetas jau parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti bei tvirtinti. O paskui bus įduotas visai valstybei – pagal jį gyventi. Privačiajam sektoriui labiau rūpi pirmoji biudžeto pusė, jo pajamos. Nes biudžeto pajamos visų pirma yra žmonių ir įmonių išlaidos, jų sumokami mokesčiai. Būtent jie yra daugumos šeimų didžioji išlaidų dalis. Ne maistas, ne šildymas, o mokesčiai.

 Neūkiškumas ir napoleoniški planai – tokius priekaištus dažnai pažeria kritikai, komentuodami savivaldybių įsiskolinimo klausimą. Tačiau toks požiūris – perdėm vienpusiškas ir paviršutiniškas situacijos supaprastinimas. Į skolas savivaldybes tebestumia ir krizės metais pakeista jų biudžetų sudarymo tvarka, pavertusi savivaldybes pašalpų gavėjomis. Nesuteikus joms daugiau finansinio savarankiškumo, greitu laiku, ko gero, išgirsime ir daugiau „beveik bankrutavusių“ miestų istorijų.

Minimali mėnesio alga (MMA) 2015 metais neturėtų būti didinama, sako finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, kitų metų biudžeto projekte nėra numatyta lėšų MMA didinimui. „Šiuo metu apskaičiuota, kad MMA, kai ji sausio 1 pasieks 300 eurų, visus metus nebus didinama. Šiuo metu projekte numatyta taip“, - trečiadienį Seimo konservatorių frakcijoje pareiškė R.Šadžius.

2015 metų biudžeto projektą opozicija lygina su 2009 metų valstybės pajamų ir išlaidų planu. Parlamentinei opozicijos atstovai ragina Vyriausybę nekartoti 2008 metų klaidos, „kai nepaisant visų perspėjimų, buvo planuojama labai šviesi ekonomikos ateitis“. „Reikia planuoti labai realiai. Antras dalykas, kuris mums kelia abejonių, ar tikrai galima kitų metų biudžete numatyti (papildomų - BNS) daugiau kaip milijardo litų išlaidų, ar tai nepažeidžia Fiskalinės drausmės įstatymo.

Per tris šių metų ketvirčius Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamos buvo beveik puse milijardo litų didesnės nei pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – rugsėjo mėn. „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 7 mlrd. 309 mln. Lt (2 mlrd. 116,8 mln. €). Tai yra 7,3 proc. (498,3 mln. Lt arba 144,3 mln. €) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį ir 2,4 proc. (171 mln. Lt arba 49,5 mln. €) daugiau nei buvo planuota.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Gyventojų nuotaikų dėl ekonominės padėties suprastėjimą lemia Rusijos ir ES ekonominis karas bei nepagrįstos baimės įvedant eurą, LRT.lt teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Sociologo dr. Vlado Gaidžio požiūriu, lietuvių optimizmas tirpsta ne dėl artėjančio euro, o kitų faktorių. „Būtų keista, jei dabartinėmis sąlygomis, kai kalbama, jog reikia ruoštis karui, Lietuvos gyventojai sakytų, kad viskas augs ir gerės“, – pastebi sociologas.

 Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius viešėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Prieš išskrisdamas į Vilnių, Lituvos premjeras davė interviu „Laisvosios bangos“ radijui. - Lietuvos žmonės tikisi NATO apsaugos. Tačiau Lietuvos kariuomenės vadas tvirtina, kad kariniai daliniai parengti tik 20-60 proc. savo pajėgumo, kai minimumas yra 70 proc. Lietuva gynybai skiria mažiau nei 1 proc. savo biudžeto.

Rita Miliūtė, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt „Déjà vu jausmas, prisimenant 2008 metų įvykius“, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda Lietuvos televizijos laidoje „Teisė žinoti“ klausydamas optimistinių finansų ministro Rimanto Šadžiaus 2015-ųjų biudžeto prognozių. „Šis biudžetas šiek tiek apverstas aukštyn kojom, nes pradėtas kurti nuo įsipareigojimų – dėl krašto apsaugos didinimo, dėl pensijų kompensavimo. Ir tai lemia neišvengiamą išlaidų didėjimą.

Lietuvos biudžetas greičiausiai bus subalansuotas ne 2016 metais, kaip tikėtasi anksčiau, o 2017 metais, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak jo, tai lemia, kad fiskalinis biudžeto deficitas kitąmet sieks daugiau, nei planuota anksčiau. „Aš iš tikrųjų santūriai optimistiškai žiūriu į 2015 metus, kad užsibrėžtų tikslų mes pasieksime.

Joana Lapėnienė, Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune aukcione parduotas namas su visais gyventojais. Name – Krašto apsaugos ministerijos tarnybiniai butai, kuriuos ministerija nusprendė parduoti ir taip papildyti savo biudžetą. Tik kodėl iki tol siūlyti patiems gyventojams išsipirkti butai paskutinę minutę aukcione parduoti visi iš karto, nelabai aišku.

Staigus neplanuotas sąnaudų padidėjimas metams einant į pabaigą neabejotinai turės įtakos tiek verslui, tiek viešajam sektoriui, kuriems nežinia iš kur teks sukrapštyti papildomų pinigėlių.

Premjeras žada, kad kitais metais šalies savivaldybių biudžetai gali papilnėti maždaug 170 mln. litų. Algirdas Butkevičius teigia, kad tai lems nauja metodika, kuri aiškiai padalins gyventojų pajamų mokesčio (GPM) prieaugį tarp valstybės ir savivaldybių. Lietuvos savivaldybių asociacija sako, kad Vyriausybė sutinka grąžinti anksčiau 10 metų galiojusią metodiką, dėl kurios savivaldybių biudžetai pasipildys daugiau kaip 200 mln. litų, tačiau realiai iš jų liks tik 100 mln. litų.

Artėjant 2015 m. valstybės biudžeto skirstymui ir tvirtinimui, situacija jaunimo organizacijų finansavimo srityje nesikeičia. Pagal dabartinį skiriamą finansavimą vienam jaunimo organizacijos nariui per metus ugdyti tenka vidutiniškai 15-20 litų jo veiklos ir ugdymo išlaidoms padengti. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) reiškia savo susirūpinimą ir ragina atkreipti valdžios dėmesį į jaunimo organizacijų finansinę padėtį ir jų išlikimą.

Vilniuje surengtas 36-asis pasaulio rankų lenkimo čempionatas šeimininkams buvo sėkmingiausias per visą dalyvavimo čempionatuose istoriją. Rugsėjo 17-20 dienomis Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo surengtas 36-asis pasaulio rankų lenkimo čempionatas. Lietuvos sportininkai visose amžiaus ir svorio grupėse iškovojo septynis aukso, vieną sidabro bei tris bronzos medalius.

2015 metų biudžetas, pirmą kartą skaičiuojamas eurais, Vyriausybei bus pateiktas spalio 3 dieną, o Seimui - iki spalio 15 dienos, pirmadienį pranešė premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, 2015 metų biudžeto prioritetas - mokesčių surinkimas ir ekonomikos stabilumas. „Tai bus tam tikras istorinis įvykis, kad biudžetas ruošiamas eurais. Visi asignavimai skaičiuojami eurais.

Kitų metų šalies biudžetą vyriausybė Seimui ketina pateikti pirmomis spalio dienomis. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijoje jis bus suskaičiuotas eurais. ,,Tai bus tam tikras istorinis įvykis, kai biudžetas ruošiamas eurais.

Trečiadienį, prasidedant Seimo sesijai Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė parlamentarams skaitė prezidentės sveikinimą. Pagrindinis D. Grybauskaitės dėmesys buvo skirtas biudžetui, eurui, saugumui ir ekonomikai. Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu Jus, pradedančius naują rudens darbymetį. Lietuva ir visa Europa išgyvena įtemptą laikotarpį, tad linkiu Jums sutelktos, atsakingos ir išmintingos sesijos.

Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Lietuva, kurios krašto apsaugos finansavimas iki šiol yra vienas mažiausių iš NATO šalių, partijų lyderių parašais įsipareigojo, kad 2 proc. BVP finansavimą krašto gynyba pasieks 2020 metais. Jau kitais metais ruošiamasi jį didinti beveik 400 mln. litų. Tiesa, šią savaitę Premjeras Algirdas Butkevičius netvirtai kalbėjo ar į krašto apsaugai skirtą biudžeto eilutę bus įrašyta būtent tokia suma.

Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) kitąmet gali didėti 300 mln. litų, sako Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas. „Visi tikimės, kad biudžetas kitais metais didėja beveik 300 mln. litų, ir didėja todėl, kad didėja darbo užmokestis, mažėja bedarbių ir taip toliau, praktiškai dėl ekonomikos augimo“, - trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) pristatydamas kitų metų PSDF biudžeto pajamų prognozę sakė A.Sasnauskas.

Jei būtume šalis, kur šeimose nebūna smurto, greičiausiai turėtume galimybę visiems pensininkams grąžinti per krizę apkarpytas pensijas ar atsisakyti mokyklų uždarymo vajaus. Šiuos drąsius teiginius liudija savaitraščio „Šiauliai plius“ atlikti preliminarūs skaičiavimai apie smurto prevencijos kainą. Prevencijos, kuri, atrodo, ne visai veikia ne tik dėl nekvalifikuotos pagalbos.

 LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Dar šiemet krašto apsaugai skirtos lėšos bus naudojamos prieštankinės bei priešlėktuvinės ginkluotės įsigijimui, kitąmet bus stengiamasi didinti tarnaujančių karių skaičių bei šalies galimybes priimti didesnes sąjungininkų pajėgas, po Valstybės gynimo tarybos susitikimo LRT Radijo laidoje „Lietuvos diena“ teigė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Šiaulių miesto savivaldybės vadovai į biudžetą surenkamą duoną vadina sausoka. Tuo tarpu Mokesčių inspekcijos pateikiami skaičiai blizga. Mokesčių inspekcijos duomenimis, surinkta 87 mln. Lt – penkiais mln. Lt daugiau nei planuota. Tuo tarpu Finansų ministerija skelbia, kad Šiaulių miestas iki rugpjūčio 1-osios gavo per 77 mln. Lt pajamų. Šiaulių miesto iždas pilnas – iki rugpjūčio 1-osios biudžeto vykdymo užduotis atlikta. Daugiausia surinkta Gyventojų pajamų mokesčio – per 59 mln. Lt.

 Nuo metų pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos nuosekliai didėja, išlaidos lieka panašios, o deficitas – gerokai mažesnis už pernykštį. Sausio – liepos mėn. „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 5 mlrd. 692,5 mln. Lt (1 mlrd. 648,7 mln. €). Tai yra 2,9 proc. (162,4 mln. Lt arba 46 mln. €) daugiau nei planuota ir 7,8 proc. (413,4 mln. Lt arba 119,7mln. €) daugiau pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys.

Šią vasarą Kauno miesto vadovams nereikia sukti galvos dėl skylėto miesto biudžeto, bet dar neaišku, kokių padarinių planuojamoms gauti pajamoms turės Rusijos sankcijos Lietuvai. „Kol kas pajamos į biudžetą krinta tolygiai. Lūkesčių neviršijame, bet biudžetas vykdomas 99,6 proc.“ - „Kauno dienai“ teigė savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.

Valstybės kontrolė baigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Dėl ministerijos biudžeto vykdymo ataskaitų auditoriai pastabų neturėjo, tačiau finansinių ataskaitų rinkinyje rado apskaitos klaidų. Jų, apskaitydamos nekilnojamąsias kultūros vertybes, padarė ministerijai pavaldžios, dažniausiai – socialinės globos, įstaigos. Be to, auditoriai nustatė valstybės lėšų ir turto naudojimo pažeidimų.