„Sugriautume, suardytume visų savivaldybių kitų metų biudžetus“, – trečiadienį pareiškė komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas, aptariant pagalbos įsiskolinusiam Vilniui galimybes.
Komitetas nutarė įpareigoti Finansų ministeriją su Vilniaus savivaldybe iki gegužės pateikti, pasak B. Bradausko, „aiškią viziją“ dėl GPM perskirstymo savivaldybėms ateityje.
„Padėt mums ant stalo konkrečius skaičiavimus, kaip viskas keistųsi, jeigu dalis GPM savivaldybei būtų priskaičiuojama atsižvelgiant į gyventojų gyvenamąją vietą, o dalis – pagal darbo vietą“, – teigė komiteto vadovas.
„Gal ne taip, kaip siūloma, gal santykį daryti 30:70, gal 40:60 proc. Reikia tai svarstyti, skaičiuoti“, – sakė B. Bradauskas.
„Gelbėdami Vilnių, žlugdome periferiją“, – pareiškė Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Gylys.
Konservatorius Andrius Kubilius pasigedo informacijos apie Vilniaus išlaidas.
GPM perskirstymo pokyčiams nepritaria ir Finansų ministerija – jos Savivaldybių biudžetų skyriaus vedėjo pavaduotojas Artūras Kriūka pareiškė, kad kitais metais keisti sistemos neįmanoma. Pasak jo, siūlymą reikia „labai atidžiai peržiūrėti“.
„Lėšų poreikis didesnis negu dabar būtų mažoms savivaldybėms. Per 2015 metus reikia su savivaldybėmis detaliai skaičiuoti ir žiūrėti“, – teigė ministerijos atstovas.
Socialdemokratas Antanas Nesteckis pasiūlė sugriežtinti gyvenamosios vietos deklaravimą. Tai, pasak jo, leis savivaldybėms, kuriose gyvens daugiau žmonių, surinkti daugiau pajamų.
BFK narys Andrius Palionis taip pat siūlo, kad žmonės tinkamai deklaruotų gyvenamąją vietą, – tai galėtų geriau kontroliuoti ir įmonių buhalteriai.
BFK narys liberalas Kęstutis Glaveckas Seime yra įregistravęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurios leistų skolose paskendusiai Vilniaus miesto savivaldybei pasilikti daugiau pajamų, surenkamų iš GPM. Parlamentaras siūlo nuo kitų metų 50 proc. GPM skirti tai savivaldybei, kurios teritorijoje gyventojas būtų registruotas ar nuolat gyventų, o kitą dalį – tai savivaldybei, kurios teritorijoje GPM mokantis gyventojas dirbtų.
Vilniaus vicemeras „darbietis“ Jonas Pinskus parlamentarus tikino, jog pritarus K. Glavecko pataisai mažos savivaldybės būtų skatinamos kurti darbo vietas, kad surinktų daugiau pajamų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narė Rita Tamašunienė pareiškė, kad tokios pataisos „sujauktų sistemą“.
Vilniaus miesto savivaldybė norėtų, kad jai būtų paliekama 55 proc. jos teritorijoje surenkamo GPM.
Nuo kitų metų GPM dalį, tenkančią Vilniui, siūloma didinti dar 2 procentiniais punktais – iki 50 proc. Pernai GPM dalis Vilniui didėjo nuo 42 iki 48 proc.
K. Glaveckas siūlė greičiau priimti sostinės įstatymą ir ten numatyti, kaip turėtų būti surenkamas GPM.
Dabar Lietuvos gyventojų GPM įskaitomas į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje gyventojas yra registruotas ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.