.jpg)
Pasak 34 proc. NVO, valstybės arba savivaldybių konkursuose nėra aiškių NVO finansavimo kriterijų. Panaši situacija buvo ir prieš beveik dešimtmetį: 2007 m. 40 proc. organizacijų nurodė, kad šalyje trūksta aiškių NVO finansavimo gairių.
Kas septinta (14,5 proc.) organizacija, bent kartą per pastaruosius dvejus metus dalyvavusi valstybės ar savivaldybės skelbtuose konkursuose, teigia, kad, jų manymu, valstybės įstaigos, skirstydamos projektinę paramą, protegavo savo įstaigas.
NVO atstovai (33 proc.) taip pat teigia, kad dalis NVO besivadinančių organizacijų prisidengia vardu siekdamos pelno arba veikdamos dėl savo interesų.
Absoliuti dauguma mano (88 proc.) mano, kad nevyriausybinėms organizacijoms, norinčioms veikti skaidriai, reikia turėti daugiau nei vieną finansavimo šaltinį, skelbti veiklos ataskaitas (82 proc.), viešinti apie įtakos darymą valdžioms institucijoms (80 proc.), skelbti apie savo rėmėjus (77 proc.) ir gautas lėšas (75 proc.).
Visgi savo finansus viešina tik kas penkta (21 proc.), o veiklos ataskaitas – kas ketvirta (27 proc.) NVO.
„Tenka pripažinti, kad vis dar nežinome, kiek Lietuvoje yra nevyriausybinių organizacijų ir ką dalis jų veikia. Todėl kviečiu visas aktyvias NVO apsilankyti svetainėje www.nvoatlasas.lt ir užsiregistruoti mūsų kuriamame registre, kuris greitai ir paprastai leis gyventojams susipažinti su visų jų veikla. Smagu matyti, kad didžioji dauguma NVO palaiko tokio registro atsiradimą, kuris, anot jų, leistų NVO veikti skaidriau“, - teigia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Iš viso apklausti 646 NVO dirbantys asmenys.
